Petrui Čeliauskui – tik 90!

Kovo 18 d. įžymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukanka 90 metų. P. Čeliauskas yra legendinė asmenybė. Šioje trumpoje publikacijoje tik trumpai apžvelgsime vieną iš jo veiklos sričių, t. y. esperantiškąją.

Petras Čeliauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Jau 1939 m. būdamas dešimtmetis vaikų žurnale „Šaltinėlis“ susipažino su tarptautine esperanto kalba. Bet atėjo 1940 metai, Lietuva buvo okupuota, o esperanto kalba tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo uždrausta.

Baigęs Švėkšnos gimnaziją, atitarnavęs sovietų kariuomenėje, baigęs pedagogikos studijas jis visą gyvenimą iki pat užtarnauto poilsio (iš viso 45 metus ) dirbo matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju Švėkšnoje. 17 metų buvo Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Tačiau užtarnautas poilsis jo gyvenime yra tik sąlyginė sąvoka, jam poilsis yra vieno darbo pakeitimas kitu.

Jis gyvenime turėjo ir tebeturi dvi didžiules aistras, t. y. gimtąją Švėkšną ir esperanto kalbą. Ir vienoje, ir kitoje srityje jis nuveikė vienam asmeniui sunkiai įveikiamus didžiulius darbus.
Po Stalino mirties, apie 1956 metus, Tarybų Sąjungoje prasidėjo šioks toks atšilimas. Spaudoje jau kartais galima buvo pamatyti žodį esperanto. Ir Petras Čeliauskas prisiminė savo vaikystės susidomėjimą šia kalba, savarankiškai ją išmoko ir tuoj pat įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą – prenumeravo spaudą esperanto kalba, kaupė biblioteką šia kalba, pradėjo dalyvauti esperantininkų renginiuose, pavyzdžiui, nuo 1975 m. Baltijos esperantininkų stovyklose ir kitur.

Tačiau labiausiai jį traukė literatūra, vertimai, redagavimas. Tik po daugelio metų kryptingo darbo pavyko pramušti geležinę uždangą leidybai esperanto kalba ir 1986 m. „Vagos“ leidykloje bendromis jėgomis pagaliau pavyko išleisti Petro Čeliausko meistriškai išverstą Eduardo Mieželaičio „Žmogų“. Taip prasidėjo jo itin aktyvi ir labai produktyvi literatūrinė veikla.
Lietuvoje nebuvo modernios ir populiarios knygos apie tarptautinės kalbos problematiką ir esperanto konkrečiai. Petras Čeliauskas ėmėsi šio darbo – 1989 m. leidykla „Vyturys“ serijoje „Noriu žinoti“ išleido jo parengtą knygą „Nuo Babelio iki Esperanto“.

Petras entuziastingai ėmėsi kitų vertimų. Dar viena jo meistriškai išversta knyga – Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Ją pavyko išleisti tik 2003 m. Kauno leidykloje „Ryto varpas“ lietuvių ir esperanto kalbomis.
Po to sekė daug kitų verstinių knygų, pavyzdžiui, Vlado Mozūriūno „Legenda apie Vilniaus pilį“, Salomėjos Neries „Eglė – žalčių karalienė“, Maironio „Jūratė ir Kastytis“, pasaka „Saulės vaduotojas“ ir kt. Petras Čeliauskas vertė ir atskirus įvairių Lietuvos poetų eilėraščius, kurie buvo išspausdinti įvairioje periodikoje esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir kelios dešimtys (iš viso 86) lietuviškų dainų tekstų vertimų. Jis vertė ir iš kitų kalbų į esperanto, pavyzdžiui, yra išvertęs 12-os baltarusių poetų eilėraščių, Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“ fragmentus, Šota Rustaveli „Karžygys tigro kailyje“ ištraukas.
Petras Čeliauskas yra vertęs ir iš esperanto į lietuvių kalbą. Lietuvoje buvo išleista vengrų rašytojo Ištvano Nemerės knyga „Uždaras miestas“ (1992 m.).

Vienuolika metų Petras Čeliauskas gyveno Kaune (1995– 2005) ir tuo metu redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė). Ir ne tik redagavo, bet didele dalimi užpildė ir jo turinį. Čia jis pasireiškė kaip puikus publicistas. Žurnalui jis parašė per 30 interlingvistinių ir esperantologinių straipsnių. Taip pat jis parašė per 50 straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, literatūrą. Vėliau jų ir kitų straipsnių pagrindu radosi atskira knyga „Litovio dum jarcentoj“ (Lietuva per amžius), kuri buvo išleista Kaune 2002 metais.
2009 metais Petro Čeliausko 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido leidinį „El mia Esperanta skatolo“ (Iš mano esperantiškos dėžutės, į kurią pateko atskiromis knygomis neišleisti jo vertimai ir straipsnių esperantiška bei lietuviška tematika rinkinys, 520 psl.).

Per 20 metų Petras Čeliauskas praleido prie savo darbo stalo, sudarydamas didžiulį plačiausią Lietuvoje „Didįjį lietuvių-esperanto kalbų žodyną“ ( 816 psl. ), kurį 2018 m. pabaigoje išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Petras Čeliauskas dalyvavo 8 pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.
Šis žmogus yra pripažintas tarptautiniu mastu: 1997 m. jis gavo tarptautinę Grabovskio premiją, o 1999 m. buvo išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio ) garbės nariu. Jis yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, kurie į pasaulinę įžymiausių esperantininkų enciklopediją.

Petro Čeliausko portretas nebūtų pilnas, jei nepaminėtume ir jo labai produktyvios veiklos gimtosios Švėkšnos labui. Susidomėjęs kraštotyra jis 1969 m. įkūrė Švėkšnos muziejų ir vadovavo jam iki pat 1997 m. Parašė ir išleido keletą knygų apie Švėkšną, tarp jų poezijos antologiją „Švėkšnos Lyra“ (2009), „Švėkšna atsiminimuose“ (2010) ir Švėkšnos enciklopediją „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ (2012). Už kraštotyrinę veiklą 1995 m. apdovanotas Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premija. Lietuvos kraštotyros draugija 2000 m. jį išrinko Garbės kraštotyrininku. 2012 m. tapo šalies konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatu Kaimo knygnešio kategorijoje.

Ir šiandien Petras Čeliauskas yra žvalus, kūrybingas ir nenuilstamai tebedirbantis. Ant jo darbo stalo dar vienas didelis darbas – Lietuvos esperantininkų sąjūdžio istorija su enciklopedija.
Stiprios sveikatos ir naujų viršukalnių, Jubiliate !

Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite