Pertvarka: Šilutėje jungs dvi profesines mokyklas, Juknaičiuose – uždaromas skyrius

Prie Šilutės žemės ūkio mokyklos žadama jungti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė planą, kaip pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą. Pagal šį planą 42 iš 70 mokyklų taps viešosiomis įstaigomis, kitos reorganizuojamos, atsiras jungtinių mokyklų. Planuojama uždaryti ir kai kurių profesinių mokyklų skyrius.

Po atliktos profesinio mokymo analizės ŠMM parengė įstaigų tinklo tvarkymo plano projektą. Jame numatyta reorganizuoti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą, ją prijungiant prie Šilutės žemės ūkio mokyklos. Pastaroji privalės pakeisti ir juridinį statusą: biudžetinė mokymo įstaiga taps viešąja. Pagal planą ruošiamasi uždaryti ir Karaliaus Mindaudo profesinio mokymo centro padalinį, įsikūrusį Juknaičiuose.

Kaip bus – dar neaišku

Apie planuojamus šiais metais pasikeitimus ŠMM paskelbė vos prieš savaitę, todėl profesinių mokyklų vadovai tarpusavyje apie tai dar nesikalba. Anot Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos vadovo pareigas laikinai einančio Edvardo Jurjono, ši informacija visai šviežia,  todėl dėl planuojamo susijungimo nespėjęs pamąstyti.

„Mes dar patys nežinome, kaip bus. Mums reikia pagalvoti, pasitarti. Juk apie tai visai neseniai paskelbė ministerija. Aišku, nėra smagu“, – apie prijungimą prie Šilutės žemės ūkio mokyklos kalbėjo E. Jurjonas. Profesinės mokyklos vadovas sakė nesuprantąs šios planuojamos pertvarkos, todėl apie tai jam sunku kalbėti.

Panašią nuomonę išsakė ir Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis. Pasak jo, jau kone pusmetį kalbama apie reorganizavimą, tačiau įsakymo mokykla dar negavo.  A. Abromaitis sakė suprantąs, jog rajone mažėja gyventojų, todėl mažėja ir stojančiųjų į profesines mokyklas. „Mūsų mokykla yra stipri – rengiame per 550 moksleivių. Jei ministerija numatė sujungti šias dvi mokyklas, taip ir bus. Žinoma, tai pareikalaus ne tik daug darbo, bet ir emocijų. Juk sumažės ir darbo vietų. Aš visada džiaugiuosi priimdamas žmones į darbą, o ne atleisdamas“, – mintimis apie planuojamus pasikeitimus dalijosi Šilutės žemės ūkio mokyklos vadovas. Jis pridūrė, kad šio susijungimo nė viena mokykla nelaukia, tačiau jei toks projektas numatytas, tai jis bus įgyvendintas.

Kam to reikia?

Praėjusią savaitę apie profesinio mokymo įstaigų tinklo tvarkymo plano projektą pranešusi ministerija teigia siekianti užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkoje.

„Šis projektas numato racionalesnį, profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą“, – tikina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Anot jos, projektas teiktas viešai svarstyti profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, asocijuotoms verslo struktūroms. Jau gauta 30 pasiūlymų. Dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.

„Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją“, – pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Kalbėdama apie švietimo ir mokslo pokyčius ministrė pabrėžė, kad mažuose miesteliuose yra ne vienas atvejis, kai šalia viena kitos veikia gimnazija ir profesinė mokykla: ir viena, ir kita teikia vidurinį išsilavinimą, ir konkuruoja dėl tų pačių mokinių, todėl juose veikiančias profesinio mokymo įstaigas siūlo artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis. Tikimasi, kad, pertvarkius profesinio mokymo paslaugų organizavimą, baigusieji mažesniuose miestuose veikiančias profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją galės iškart integruotis į vietos darbo rinką arba aukštesnio lygmens kvalifikacijos siekti didesniuose, regioniniuose centruose, aprūpintuose modernia, sudėtinga profesinio mokymo įranga.

Profesinės mokyklos vadovas A. Abromaitis tikino, kad su Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla tarpusavyje nekonkuruoja, atvirkščiai – šios mokyklos ruošia skirtingų profesijų mokinius.

Dar viena ministerijos analizė

ŠMM atliko ir profesinio mokymo programų analizę, po kurios buvo išregistruota daugiau kaip 300 programų. Daugiausia tai – seniai parengtos, nebevykdomos ar nebeaktualios programos.

ŠMM skelbia, jog iš analizės matyti, kad bemaž trečdalio mokymo programų mokiniai nesirinko pastaruosius trejus ir daugiau metų, o bent kelios dešimtys programų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams ruošti.

Paaiškėjo, kad nebeaktuali pienininko mokymo programa, o daugiau nei trejus metus nesirenkama dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, mezgėjo ar buitinių prietaisų mechaniko programos, kurios gyvavo nuo 1996 metų. Taip pat kvalifikacijos aprašo nebeatitinkanti laivų dažytojo–smėliuotojo padėjėjo programa, įregistruota 2006-aisiais.

„Profesinis mokymas atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę. Švietimas turi suteikti reikiamas kompetencijas žmogui ir reikiamus specialistus darbo rinkai. Ką ir kaip rengti, apibrėžia mokymo programos ir jų pasiūla. Mokyklos, rengdamos specialistus, turi rengti tai, ko reikia darbo rinkai“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Algimantas Abromaitis patikino, kad Šilutės žemės ūkio mokykloje po šios analizės nebuvo išregistruota nė vienos programos. Anot jo, kiekvienais metais mokiniai renkasi skirtingas specialybes. Ankščiau įsteigus miško darbuotojo specialybę, norinčių mokytis šios profesijos nebuvo, todėl teko uždaryti. Užtat ne vienerius metus mokykloje didžiausio populiarumo sulaukia automobilių mechanikų specialybė, o pernai – žuvininkystės verslo.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia