Prie Šilutės žemės ūkio mokyklos žadama jungti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė planą, kaip pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą. Pagal šį planą 42 iš 70 mokyklų taps viešosiomis įstaigomis, kitos reorganizuojamos, atsiras jungtinių mokyklų. Planuojama uždaryti ir kai kurių profesinių mokyklų skyrius.

Po atliktos profesinio mokymo analizės ŠMM parengė įstaigų tinklo tvarkymo plano projektą. Jame numatyta reorganizuoti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą, ją prijungiant prie Šilutės žemės ūkio mokyklos. Pastaroji privalės pakeisti ir juridinį statusą: biudžetinė mokymo įstaiga taps viešąja. Pagal planą ruošiamasi uždaryti ir Karaliaus Mindaudo profesinio mokymo centro padalinį, įsikūrusį Juknaičiuose.

Kaip bus – dar neaišku

Apie planuojamus šiais metais pasikeitimus ŠMM paskelbė vos prieš savaitę, todėl profesinių mokyklų vadovai tarpusavyje apie tai dar nesikalba. Anot Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos vadovo pareigas laikinai einančio Edvardo Jurjono, ši informacija visai šviežia,  todėl dėl planuojamo susijungimo nespėjęs pamąstyti.

„Mes dar patys nežinome, kaip bus. Mums reikia pagalvoti, pasitarti. Juk apie tai visai neseniai paskelbė ministerija. Aišku, nėra smagu“, – apie prijungimą prie Šilutės žemės ūkio mokyklos kalbėjo E. Jurjonas. Profesinės mokyklos vadovas sakė nesuprantąs šios planuojamos pertvarkos, todėl apie tai jam sunku kalbėti.

Panašią nuomonę išsakė ir Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis. Pasak jo, jau kone pusmetį kalbama apie reorganizavimą, tačiau įsakymo mokykla dar negavo.  A. Abromaitis sakė suprantąs, jog rajone mažėja gyventojų, todėl mažėja ir stojančiųjų į profesines mokyklas. „Mūsų mokykla yra stipri – rengiame per 550 moksleivių. Jei ministerija numatė sujungti šias dvi mokyklas, taip ir bus. Žinoma, tai pareikalaus ne tik daug darbo, bet ir emocijų. Juk sumažės ir darbo vietų. Aš visada džiaugiuosi priimdamas žmones į darbą, o ne atleisdamas“, – mintimis apie planuojamus pasikeitimus dalijosi Šilutės žemės ūkio mokyklos vadovas. Jis pridūrė, kad šio susijungimo nė viena mokykla nelaukia, tačiau jei toks projektas numatytas, tai jis bus įgyvendintas.

Kam to reikia?

Praėjusią savaitę apie profesinio mokymo įstaigų tinklo tvarkymo plano projektą pranešusi ministerija teigia siekianti užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkoje.

„Šis projektas numato racionalesnį, profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą“, – tikina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Anot jos, projektas teiktas viešai svarstyti profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, asocijuotoms verslo struktūroms. Jau gauta 30 pasiūlymų. Dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.

„Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją“, – pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Kalbėdama apie švietimo ir mokslo pokyčius ministrė pabrėžė, kad mažuose miesteliuose yra ne vienas atvejis, kai šalia viena kitos veikia gimnazija ir profesinė mokykla: ir viena, ir kita teikia vidurinį išsilavinimą, ir konkuruoja dėl tų pačių mokinių, todėl juose veikiančias profesinio mokymo įstaigas siūlo artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis. Tikimasi, kad, pertvarkius profesinio mokymo paslaugų organizavimą, baigusieji mažesniuose miestuose veikiančias profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją galės iškart integruotis į vietos darbo rinką arba aukštesnio lygmens kvalifikacijos siekti didesniuose, regioniniuose centruose, aprūpintuose modernia, sudėtinga profesinio mokymo įranga.

Profesinės mokyklos vadovas A. Abromaitis tikino, kad su Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla tarpusavyje nekonkuruoja, atvirkščiai – šios mokyklos ruošia skirtingų profesijų mokinius.

Dar viena ministerijos analizė

ŠMM atliko ir profesinio mokymo programų analizę, po kurios buvo išregistruota daugiau kaip 300 programų. Daugiausia tai – seniai parengtos, nebevykdomos ar nebeaktualios programos.

ŠMM skelbia, jog iš analizės matyti, kad bemaž trečdalio mokymo programų mokiniai nesirinko pastaruosius trejus ir daugiau metų, o bent kelios dešimtys programų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams ruošti.

Paaiškėjo, kad nebeaktuali pienininko mokymo programa, o daugiau nei trejus metus nesirenkama dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, mezgėjo ar buitinių prietaisų mechaniko programos, kurios gyvavo nuo 1996 metų. Taip pat kvalifikacijos aprašo nebeatitinkanti laivų dažytojo–smėliuotojo padėjėjo programa, įregistruota 2006-aisiais.

„Profesinis mokymas atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę. Švietimas turi suteikti reikiamas kompetencijas žmogui ir reikiamus specialistus darbo rinkai. Ką ir kaip rengti, apibrėžia mokymo programos ir jų pasiūla. Mokyklos, rengdamos specialistus, turi rengti tai, ko reikia darbo rinkai“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Algimantas Abromaitis patikino, kad Šilutės žemės ūkio mokykloje po šios analizės nebuvo išregistruota nė vienos programos. Anot jo, kiekvienais metais mokiniai renkasi skirtingas specialybes. Ankščiau įsteigus miško darbuotojo specialybę, norinčių mokytis šios profesijos nebuvo, todėl teko uždaryti. Užtat ne vienerius metus mokykloje didžiausio populiarumo sulaukia automobilių mechanikų specialybė, o pernai – žuvininkystės verslo.

Viktorija SKUTULIENĖ