Pernai Lietuvoje buvo šilčiausi metai

Engin Akyurt, Pixabay foto

2020 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją! Pernai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, o tai yra net 2,3 °C daugiau nei vidutinė daugiametė (1981-2010 m. vidurkis) oro temperatūra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 m. pralenkė iki šiol buvusius šilčiausius 2019 m., kai buvo registruota 8,8 °C vidutinė metinė oro temperatūra, bei 2015 m. (8,3 °C). Pirmą kartą per meteorologinių stebėjimų istoriją vidutinė metinė šalies oro temperatūra peržengė 9 °C ribą.

Aukščiausia vidutinė metinė oro temperatūra buvo registruota visose meteorologijos stotyse per visą jų stebėjimo laikotarpį. Seniausiai meteorologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti Vilniuje, čia  kasdieniai oro temperatūros matavimai vykdomi beveik 250 metų (nuo 1778 m.). 2020 m. vidutinė metinė oro temperatūra sostinėje buvo 9,0°C. Anksčiau šilčiausi metai Vilniuje buvo 2019 m. (8,8 °C).

Vykstant globaliai klimato kaitai, šilčiausių metų penketukas Lietuvoje registruotas per pastaruosius 15 metų, o 2010-2020 m. dešimtmetis tapo pačiu šilčiausiu dešimtmečiu.

2020 m. net du metų sezonai – žiema ir ruduo – tapo šilčiausiais sezonais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. 2020 m. buvo pirmi metai, kai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo teigiama. Išskirtinis 2020 m. bruožas – dėl labai šiltos žiemos itin mažas dienų su sniego danga skaičius bei šaltų dienų nebuvimas.

Metinis kritulių kiekis 2020 m. Lietuvoje buvo 646 mm, o tai yra vos 7 proc. mažiau nei  daugemetė norma (694 mm).

Meteo.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite