Permainos bendrovėje „Pamario pienas“ davė puikų derlių

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė šiemet drąsiai pasitinka visuotinį kooperatyvo narių susirinkimą: 2013 metų kooperatyvo veiklos rezultatas – 120 tūkst. litų pelno!

ŽŪKB „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė ir vadybininkė Rasa Karpavičiūtė aptarė džiuginančius 2013 metų veiklos rezultatus.

Pasak direktorės, kooperatyvo administracija bei prieš metus išrinkta nauja valdyba – ūkininkai Rimas Laurinavičius, Kristina Sirtautienė, Elvyra Čėsnienė, Jonas Gedminas, Kostas Dragūnas, Ramutė Plukienė ir E. Katutienė – su kaupu įvykdė užsibrėžtus tikslus: efektyviau kontroliuoti pieno tyrimų duomenis, parduoti pieną brangiau ir palankesnėmis sąlygomis aprūpinti kooperatyvo narius pašarų papildais bei veterinarinėmis prekėmis.
Kooperacija naudinga pieno gamintojui
2013 metai kooperatyvui „Pamario pienas“ buvo tvarumo, brandos bei įgytos patirties išbandymo metai. 12 metų veikiantis kooperatyvas per tą laikotarpį patyrė įvairių išbandymų, kurie turėjo įtakos ir narių skaičiui, ir surenkamo pieno kiekiams, ir parduodamos produkcijos kainoms.
Pasak E. Katutienės, didžiausias smūgis kooperatyvui, sumažinęs smulkiųjų pieno tiekėjų skaičių, buvo suduotas 2005-2006 metais. Tada valstybė išmokomis skatino smulkiuosius ūkininkus trauktis iš prekinės pieno gamybos.
Kadangi dauguma „Pamario pieno“ koperatyvo narių buvo smulkūs pieno tiekėjai, dėl tokios politikos jų nubyrėjo. Pasak E. Katutienės, tada žmonės buvo priversti apsispręsti – siekti trumpalaikės naudos gaunant vienkartinę išmoką ar plėtoti pieno ūkį.
Dabar kooperatyvui priklauso 206 pieno gamintojai, kurie pieną tiekia į 6 kooperatyvo punktus: Rusnėje, Rukuose, Laučiuose, Pašyšiuose bei Šilalės rajone – Visdžiaugose ir Pajūrio miestelyje. Jau porą metų iš eilės kooperatyvo narių parduodamo pieno apyvarta siekia apie 7 mln. Lt.
Ūkiai didėja, produkcija gerėja
Per kooperatyvo gyvavimo laikotarpį iš esmės pasikeitė kooperatyvo narių ūkiai. Jau dabar drąsiai galima sakyti, kad iš anksčiau kooperatyve vyravusių smulkiųjų ūkininkų, pieną melžusių iš 2 ar 3 karvių, dabar jau daugiau kaip pusė narių (53 proc.) gali vadintis vidutiniais, o kai kurie – net stambiais ūkininkais. Jų karvių bandos – nuo 15 iki 70 raguočių. Visi jie turi savus pieno aušinimo įrenginius.
E. Katutienės nuomone, kooperatyvo „Pamario pienas“ veiklos rezultatai rodo, kad prieš 12 metų susikooperavę smulkieji pieno gamintojai padarė teisingą sprendimą. Jie pasitarnavo ne tik sau, bet ir prie jų neprisijungusiems ūkininkams, nes pažabojo pieno perdirbėjų savivalę. Ūkininkai gerai prisimena tuometinius stambių pieninių atstovų žygius, siekiant smulkiųjų ūkininkų pieną paversti nerūšiniu arba mokėti už pieną tik tiek, kiek nori pieninė.
Sėkmės paslaptys
Komentuodama „Pamario pieno“ pernykštės sėkmingos veiklos paslaptį, E. Katutienė sakė, kad „susikietinti“ ir siekti geresnio rezultato privertė 2012 m. nesėkmė. Prieš metus paaiškėjo, kad 2012 metais, net ir panaudojus rezervo lėšas, buvo gauta 5000 Lt metinės veiklos nuostolio. Tada teko atsisveikinti su neveikliu pieno pirkimą kontroliuojančiu vadybininku, visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime pakeisti valdybą.
Dabar pieno pirkimo ir jo kokybės nustatymą kontroliuoja jauna specialistė Rasa Karpavičiūtė. Ji Šiaulių universitete yra įgijusi verslo administravimo bakalauro diplomą, turi pieno supirkėjos kvalifikaciją. Direktorė džiaugiasi, kad jauna specialistė nestokoja energijos ir didžiulio noro gerai atlikti savo pareigas – akylai kontroliuoja pieno tyrimų duomenis. Tai yra svarbu kiekvienam kooperatyvo nariui, mat kiekvienas yra suinteresuotas gauti kuo teisingesnį atlygį už pateiktą produkciją.
Pieną parduoda gerokai brangiau
Kita sėkmės paslaptis, pasak E. Katutienės, 2013 metais „Pamario pienui“ sekėsi derėtis dėl geresnės pieno kainos. Per metus kaina padidėjo 1,4 karto. Smulkieji pieno tiekėjai už vieną bazinį pieno kilogramą 2012 m. gaudavo tik 0,6 Lt, o 2013 m. ši kaina paaugo iki 0,88 Lt. Pieno gamintojai, kurie turi savo pieno aušinimo įrenginius ir pristato didesnius pieno kiekius, už kilogramą bazinio pieno dabar gauna 1,04-1,08 Lt.
Deryboms dėl geresnės kainos tarnauja kooperatyvo ryžtas įrengti savo pieno perpylimo stotį ir visada turima galimybė žaliavą eksportuoti į Lenkiją ar Latviją. Džiugina faktas, kad Lietuvos pieno perdirbėjai tapo sukalbamesni, tad parduoti pieną užsieniečiams dar nereikėjo.
Per 2013 metus pusantro karto suaktyvėjo kooperatyvo narių aprūpinimas įvairiausiomis jų ūkiams reikalingomis prekėmis. Rulonų plėvelių, druskų su mineralais, melasos bei veterinarijos reikmenų ūkininkai kooperatyve geresnėmis sąlygomis įsigijo už 129 tūkst. litų.
„Pamario pienas“ yra sukūręs 18 darbo vietų, per metus į rajono biudžetą sumokėjo 845 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio ir 200 tūkst. Lt „Sodrai“.

„Pamario“ inf

2 komentarai

  • gagutis

    Pasigirkite ponia direktore, kaip jums sekasi šiemet puikiai dirbti.
    Kaip puikiai darbuojasi vadybininkė Rasa.
    O gal jos jau ir nėra, kaip ir ankstesnio vadybininko…???
    Taigi, tik kontoros administracija dirba puikiai,
    o visi kiti, (vadybininkai, punkto vedėjai, vairuotojai ) neveiklūs.
    Per juos vienos bėdos.
    P.S.
    Totaliai sugadintas tikro kooperatyvo vardas.

Komentuoti: gagutis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.