Perkūnija. Kur ir kada 2021 metais Lietuvoje žaibavo daugiausiai?

Perkūnija – pavojingas meteorologinis reiškinys, galintis sukelti nemažai bėdų. Be įvairių nuostolių neapsieita ir praėjusiais metais, kuomet žaibams trenkus užsidegdavo pastatai, sugesdavo elektros prietaisai ir t. t. Todėl yra svarbūs tikslūs perkūnijos stebėjimai.

Žemėlapyje: apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Didelio tankio židiniai rodo teritorijas kur praėjusiais metais praslinko smarkiausios audros, atnešusios daugiausiai žaibų (duomenys preliminarūs).

Anksčiau perkūniją meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis. Tokie stebėjimai galėjo pateikti informacijos tik apie netoli stoties esančius reiškinius, o stočių tinklas nebuvo pakankamai tankus.

Veikia žaibų aptikimo sistema

Vykstant automatizacijai, LHMT prieš maždaug 10 metų buvo įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Ji leidžia realiu laiku gauti detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas).

Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc.  visų išlydžių, pasitaikė vasarą. Pastebėtina, kad didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4-4,5 žaibų išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje taip pat Plungės r., dalyje Biržų bei Varėnos r. savivaldybėse.

Birželio 23 d. žaibai trenkė net 26,2 tūkst. kartų

Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų (t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus). Labai daug praėjusiais metais perkūnavo ir rugpjūčio 16 d. (~15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (~11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (~11,3 tūkst.).

Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos vasaros metu. Perkūnija ne vasaros metu nebūna intensyvi, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų

išlydžiai. Pavyzdžiui, praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.

Parengė Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus

pamarys. eu pagal meteo.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite