Perkūnija. Kur ir kada 2021 metais Lietuvoje žaibavo daugiausiai?

Perkūnija – pavojingas meteorologinis reiškinys, galintis sukelti nemažai bėdų. Be įvairių nuostolių neapsieita ir praėjusiais metais, kuomet žaibams trenkus užsidegdavo pastatai, sugesdavo elektros prietaisai ir t. t. Todėl yra svarbūs tikslūs perkūnijos stebėjimai.

Žemėlapyje: apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Didelio tankio židiniai rodo teritorijas kur praėjusiais metais praslinko smarkiausios audros, atnešusios daugiausiai žaibų (duomenys preliminarūs).

Anksčiau perkūniją meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis. Tokie stebėjimai galėjo pateikti informacijos tik apie netoli stoties esančius reiškinius, o stočių tinklas nebuvo pakankamai tankus.

Veikia žaibų aptikimo sistema

Vykstant automatizacijai, LHMT prieš maždaug 10 metų buvo įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Ji leidžia realiu laiku gauti detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas).

Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc.  visų išlydžių, pasitaikė vasarą. Pastebėtina, kad didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4-4,5 žaibų išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje taip pat Plungės r., dalyje Biržų bei Varėnos r. savivaldybėse.

Birželio 23 d. žaibai trenkė net 26,2 tūkst. kartų

Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų (t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus). Labai daug praėjusiais metais perkūnavo ir rugpjūčio 16 d. (~15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (~11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (~11,3 tūkst.).

Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos vasaros metu. Perkūnija ne vasaros metu nebūna intensyvi, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų

išlydžiai. Pavyzdžiui, praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.

Parengė Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus

pamarys. eu pagal meteo.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite