Perkūnija. Kur ir kada 2021 metais Lietuvoje žaibavo daugiausiai?

Perkūnija – pavojingas meteorologinis reiškinys, galintis sukelti nemažai bėdų. Be įvairių nuostolių neapsieita ir praėjusiais metais, kuomet žaibams trenkus užsidegdavo pastatai, sugesdavo elektros prietaisai ir t. t. Todėl yra svarbūs tikslūs perkūnijos stebėjimai.

Žemėlapyje: apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Didelio tankio židiniai rodo teritorijas kur praėjusiais metais praslinko smarkiausios audros, atnešusios daugiausiai žaibų (duomenys preliminarūs).

Anksčiau perkūniją meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis. Tokie stebėjimai galėjo pateikti informacijos tik apie netoli stoties esančius reiškinius, o stočių tinklas nebuvo pakankamai tankus.

Veikia žaibų aptikimo sistema

Vykstant automatizacijai, LHMT prieš maždaug 10 metų buvo įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Ji leidžia realiu laiku gauti detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas).

Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc.  visų išlydžių, pasitaikė vasarą. Pastebėtina, kad didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4-4,5 žaibų išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje taip pat Plungės r., dalyje Biržų bei Varėnos r. savivaldybėse.

Birželio 23 d. žaibai trenkė net 26,2 tūkst. kartų

Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų (t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus). Labai daug praėjusiais metais perkūnavo ir rugpjūčio 16 d. (~15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (~11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (~11,3 tūkst.).

Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos vasaros metu. Perkūnija ne vasaros metu nebūna intensyvi, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų

išlydžiai. Pavyzdžiui, praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.

Parengė Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus

pamarys. eu pagal meteo.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Apie pradines mokyklas Žemaičių Naumiesčio valsčiuje

Jau nuo 2021 09 20 tinklalapyje „zemaiciunaumiestis.lt“ talpinamas straipsnis „Jaunuomenės mokymas Žemaičių Naumiestyje ir netikėtas atradimas“ apie Žemaičių Naumiesčio valsčiaus keturklasės mokyklos (dabar gimnazijos) šimtmečio jubiliejų. Skelbiama naujiena, neva, seniausia pirmoji valsčiaus mokykla Naumiestyje, pusiau slapta, buvo įkurta liuteronų bendruomenės 1835 m. Tai nėra tikslu. Pusiau slaptų mokyklų tais metais negalėjo būti, nes jas imta drausti tik nuo 1863 metų. Negalėjo būti ir parapinės mokyklos, nes nebuvo Naumiestyje liuteronų bažnyčios (ji pastatyta 1842). Matyt, čia kalba eina apie neoficialią tikėjimo

„Dainų dainelė“ Šilutėje

Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso ,,Dainų dainelė“ pirmasis etapas. Jame dalyvavo: Šilutės lopšelio–darželio ,,Ąžuoliukas“ ansamblis ,,Lendrelė (mokytoja Loreta Mieliulytė), Šilutės l. d. ,,Raudonkepuraitė“ ansamblis (vad. Valteris Matulis), Šilutės l. d. ,,Žvaigždutė“ solistė Andrėja Budrevičiūtė, Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokyklos solistas Ugnius Urnikis (mok. Vidilija Aidukienė), Šilutės pirmosios gimnazijos solistė Goda Džalagonija (mok. Vygantas Stoškus), Šilutės meno mokyklos solistė Fausta Balodytė (mok. Kristina Kasperaitytė). Konkurso komisija į antrąjį etapą atstovauti Šilutės rajonui delegavo: „Žvaigždutės“ solistę Andrėją Budrevičiūtę,

Tautodailininkės parodoje – paukščiai ir angelai  

tautodailininkė

Tautodailininkė Violeta Astrauskienė – apie Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtą personalinę savo keramikos darbų parodą „Sparnuotieji“. Pateikiame autorės mintis. Neslėpsiu, esu pilna kūrybinių idėjų, kurias manyje natūraliai gimdo Kūrėjas. Niekada nelyginu savęs su kitais, juk kiekvienas mes – vienintelis ir nepakartojamas. Myliu kiekvieną savo kūrinį, nesvarbu, kas tai – piešinys, molio lipdinys, nuotrauka ar tekstas, nes į kiekvieną įdedu dalį savęs. Džiaugiuosi, kad esu čia ir dabar… Kaip „atkeliavo“ molis? Tiesiog puiki galimybė išbandyti naujus potyrius – Švėkšnos tradicinių

Taip pat skaitykite