Perkūnija. Kur ir kada 2021 metais Lietuvoje žaibavo daugiausiai?

Perkūnija – pavojingas meteorologinis reiškinys, galintis sukelti nemažai bėdų. Be įvairių nuostolių neapsieita ir praėjusiais metais, kuomet žaibams trenkus užsidegdavo pastatai, sugesdavo elektros prietaisai ir t. t. Todėl yra svarbūs tikslūs perkūnijos stebėjimai.

Žemėlapyje: apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Didelio tankio židiniai rodo teritorijas kur praėjusiais metais praslinko smarkiausios audros, atnešusios daugiausiai žaibų (duomenys preliminarūs).

Anksčiau perkūniją meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis. Tokie stebėjimai galėjo pateikti informacijos tik apie netoli stoties esančius reiškinius, o stočių tinklas nebuvo pakankamai tankus.

Veikia žaibų aptikimo sistema

Vykstant automatizacijai, LHMT prieš maždaug 10 metų buvo įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Ji leidžia realiu laiku gauti detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas).

Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc.  visų išlydžių, pasitaikė vasarą. Pastebėtina, kad didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4-4,5 žaibų išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje taip pat Plungės r., dalyje Biržų bei Varėnos r. savivaldybėse.

Birželio 23 d. žaibai trenkė net 26,2 tūkst. kartų

Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų (t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus). Labai daug praėjusiais metais perkūnavo ir rugpjūčio 16 d. (~15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (~11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (~11,3 tūkst.).

Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos vasaros metu. Perkūnija ne vasaros metu nebūna intensyvi, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų

išlydžiai. Pavyzdžiui, praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.

Parengė Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus

pamarys. eu pagal meteo.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite