Perka vis daugiau lietuviškų daržovių – paklausa išaugo beveik penktadaliu

Per pirmą šių metų mėnesį lietuviškų daržovių paklausa išaugo beveik penktadaliu. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, šiemet vien lietuviškų daržovių nupirkta 17 proc. daugiau, o jas pirkusiųjų skaičius išaugo 7 proc. Prekybininkų teigimu, sąmoningas pirkėjų skatinimas rinktis lietuvišką produkciją pasiteisina – šiemet žmonės lietuviško pieno, duonos gaminių bei daržovių nupirkto 8 proc. daugiau nei pernai.

„Skatiname žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Pasirinktos priemonės pasiteisina. Prieš mėnesį pradėjome kampaniją „Lietuva, ačiū!“, kurios dalyviai, pirkdami lietuviškas daržoves, pieno ir duonos gaminius susigrąžina 10 proc. nuo perkamų produktų kainos. Per šį laikotarpį ne tik ūgtelėjo minėtos lietuviškos produkcijos paklausa, bet ir padaugėjo ją perkančių žmonių“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, žmonės daugiau nuperka ne tik lietuviškų daržovių, bet ir pieno bei duonos produktų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, vos mėnesį vykstančios kampanijos „Lietuva, ačiū!“ metu lietuviškų pieno produktų nupirkta beveik 4 proc. daugiau, lietuviškos duonos produktų – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Mūsų duomenimis, vos per mėnesį laiko parduota per 14,3 mln. lietuviškų daržovių, duonos ir pieno gaminių – tai 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Rinkdamiesi lietuvišką produkciją pirkėjai gauna ne tik kokybišką maisto produktą, bet ir papildomą finansinį paskatinimą. Skaičiuojame, kad į savo lojalumo korteles pirkdami kampanijoje dalyvaujančias lietuviškas prekes žmonės jau susigrąžino daugiau nei 1,2 mln. eurų. Sukauptus pinigus kiekvienas pirkėjas gali išleisti bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – teigia V. Drulienė.

Lietuviškas daržoves „Maximos“ parduotuvėms tiekiančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila sako, kad padidėję pardavimai skatina ne tik šalies ekonomikos augimą, bet ir visoms pusėms naudingą tarpusavio konkurencingumą.

„Lietuvos geografinė padėtis tokia, kad ir orų sąlygos, ir trumpi šiltieji sezonai neleidžia mums užauginti tiek daug ir tokių įvairių daržovių, kokiomis gali džiaugtis pietinės Europos šalys. Verslininkų iniciatyvos, skatinančios vartoti daugiau lietuviškų produktų, padeda mums konkuruoti su importinėmis prekėmis ir leidžia pirkėjams užtikrinti geriausią kokybę“, – kalbėjo D. Montvila.

V. Drulienė priduria, kad visos kampanijos „Lietuva, ačiū!” metu pirkėjų gaunamos naudos skiriamos prekybos tinklo pelno sąskaita, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

„Maximos“ inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: apie 650 pieno produktų, virš 200 duonos gaminių bei daugiau kaip 50 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Kampanijos „Lietuva, ačiū!“ centre – padėka visiems nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvą kuriantiems žmonėms, kurių kasdienė veikla padeda augti ir stiprėti visuomenei bei ekonomikai. Visos kampanijos metu „Maximos“ klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas AČIŪ korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Pinigai į kortelę grįš nuo prekių, nedalyvaujančių kitose akcijose.

Susigrąžintus ir kortelėje sukauptus „Maximos“ pinigus pirkėjai galės panaudoti pirkdami bet kurią kitą prekę, išskyrus alkoholį, tabaką bei paslaugas.

Hits: 189

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite