Perka vis daugiau lietuviškų daržovių – paklausa išaugo beveik penktadaliu

Per pirmą šių metų mėnesį lietuviškų daržovių paklausa išaugo beveik penktadaliu. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, šiemet vien lietuviškų daržovių nupirkta 17 proc. daugiau, o jas pirkusiųjų skaičius išaugo 7 proc. Prekybininkų teigimu, sąmoningas pirkėjų skatinimas rinktis lietuvišką produkciją pasiteisina – šiemet žmonės lietuviško pieno, duonos gaminių bei daržovių nupirkto 8 proc. daugiau nei pernai.

„Skatiname žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Pasirinktos priemonės pasiteisina. Prieš mėnesį pradėjome kampaniją „Lietuva, ačiū!“, kurios dalyviai, pirkdami lietuviškas daržoves, pieno ir duonos gaminius susigrąžina 10 proc. nuo perkamų produktų kainos. Per šį laikotarpį ne tik ūgtelėjo minėtos lietuviškos produkcijos paklausa, bet ir padaugėjo ją perkančių žmonių“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, žmonės daugiau nuperka ne tik lietuviškų daržovių, bet ir pieno bei duonos produktų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, vos mėnesį vykstančios kampanijos „Lietuva, ačiū!“ metu lietuviškų pieno produktų nupirkta beveik 4 proc. daugiau, lietuviškos duonos produktų – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Mūsų duomenimis, vos per mėnesį laiko parduota per 14,3 mln. lietuviškų daržovių, duonos ir pieno gaminių – tai 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Rinkdamiesi lietuvišką produkciją pirkėjai gauna ne tik kokybišką maisto produktą, bet ir papildomą finansinį paskatinimą. Skaičiuojame, kad į savo lojalumo korteles pirkdami kampanijoje dalyvaujančias lietuviškas prekes žmonės jau susigrąžino daugiau nei 1,2 mln. eurų. Sukauptus pinigus kiekvienas pirkėjas gali išleisti bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – teigia V. Drulienė.

Lietuviškas daržoves „Maximos“ parduotuvėms tiekiančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila sako, kad padidėję pardavimai skatina ne tik šalies ekonomikos augimą, bet ir visoms pusėms naudingą tarpusavio konkurencingumą.

„Lietuvos geografinė padėtis tokia, kad ir orų sąlygos, ir trumpi šiltieji sezonai neleidžia mums užauginti tiek daug ir tokių įvairių daržovių, kokiomis gali džiaugtis pietinės Europos šalys. Verslininkų iniciatyvos, skatinančios vartoti daugiau lietuviškų produktų, padeda mums konkuruoti su importinėmis prekėmis ir leidžia pirkėjams užtikrinti geriausią kokybę“, – kalbėjo D. Montvila.

V. Drulienė priduria, kad visos kampanijos „Lietuva, ačiū!” metu pirkėjų gaunamos naudos skiriamos prekybos tinklo pelno sąskaita, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

„Maximos“ inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: apie 650 pieno produktų, virš 200 duonos gaminių bei daugiau kaip 50 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Kampanijos „Lietuva, ačiū!“ centre – padėka visiems nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvą kuriantiems žmonėms, kurių kasdienė veikla padeda augti ir stiprėti visuomenei bei ekonomikai. Visos kampanijos metu „Maximos“ klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas AČIŪ korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Pinigai į kortelę grįš nuo prekių, nedalyvaujančių kitose akcijose.

Susigrąžintus ir kortelėje sukauptus „Maximos“ pinigus pirkėjai galės panaudoti pirkdami bet kurią kitą prekę, išskyrus alkoholį, tabaką bei paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.