Perka vis daugiau lietuviškų daržovių – paklausa išaugo beveik penktadaliu

Per pirmą šių metų mėnesį lietuviškų daržovių paklausa išaugo beveik penktadaliu. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, šiemet vien lietuviškų daržovių nupirkta 17 proc. daugiau, o jas pirkusiųjų skaičius išaugo 7 proc. Prekybininkų teigimu, sąmoningas pirkėjų skatinimas rinktis lietuvišką produkciją pasiteisina – šiemet žmonės lietuviško pieno, duonos gaminių bei daržovių nupirkto 8 proc. daugiau nei pernai.

„Skatiname žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Pasirinktos priemonės pasiteisina. Prieš mėnesį pradėjome kampaniją „Lietuva, ačiū!“, kurios dalyviai, pirkdami lietuviškas daržoves, pieno ir duonos gaminius susigrąžina 10 proc. nuo perkamų produktų kainos. Per šį laikotarpį ne tik ūgtelėjo minėtos lietuviškos produkcijos paklausa, bet ir padaugėjo ją perkančių žmonių“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, žmonės daugiau nuperka ne tik lietuviškų daržovių, bet ir pieno bei duonos produktų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, vos mėnesį vykstančios kampanijos „Lietuva, ačiū!“ metu lietuviškų pieno produktų nupirkta beveik 4 proc. daugiau, lietuviškos duonos produktų – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Mūsų duomenimis, vos per mėnesį laiko parduota per 14,3 mln. lietuviškų daržovių, duonos ir pieno gaminių – tai 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Rinkdamiesi lietuvišką produkciją pirkėjai gauna ne tik kokybišką maisto produktą, bet ir papildomą finansinį paskatinimą. Skaičiuojame, kad į savo lojalumo korteles pirkdami kampanijoje dalyvaujančias lietuviškas prekes žmonės jau susigrąžino daugiau nei 1,2 mln. eurų. Sukauptus pinigus kiekvienas pirkėjas gali išleisti bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – teigia V. Drulienė.

Lietuviškas daržoves „Maximos“ parduotuvėms tiekiančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila sako, kad padidėję pardavimai skatina ne tik šalies ekonomikos augimą, bet ir visoms pusėms naudingą tarpusavio konkurencingumą.

„Lietuvos geografinė padėtis tokia, kad ir orų sąlygos, ir trumpi šiltieji sezonai neleidžia mums užauginti tiek daug ir tokių įvairių daržovių, kokiomis gali džiaugtis pietinės Europos šalys. Verslininkų iniciatyvos, skatinančios vartoti daugiau lietuviškų produktų, padeda mums konkuruoti su importinėmis prekėmis ir leidžia pirkėjams užtikrinti geriausią kokybę“, – kalbėjo D. Montvila.

V. Drulienė priduria, kad visos kampanijos „Lietuva, ačiū!” metu pirkėjų gaunamos naudos skiriamos prekybos tinklo pelno sąskaita, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

„Maximos“ inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: apie 650 pieno produktų, virš 200 duonos gaminių bei daugiau kaip 50 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Kampanijos „Lietuva, ačiū!“ centre – padėka visiems nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvą kuriantiems žmonėms, kurių kasdienė veikla padeda augti ir stiprėti visuomenei bei ekonomikai. Visos kampanijos metu „Maximos“ klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas AČIŪ korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Pinigai į kortelę grįš nuo prekių, nedalyvaujančių kitose akcijose.

Susigrąžintus ir kortelėje sukauptus „Maximos“ pinigus pirkėjai galės panaudoti pirkdami bet kurią kitą prekę, išskyrus alkoholį, tabaką bei paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo