Perka vis daugiau lietuviškų daržovių – paklausa išaugo beveik penktadaliu

Per pirmą šių metų mėnesį lietuviškų daržovių paklausa išaugo beveik penktadaliu. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, šiemet vien lietuviškų daržovių nupirkta 17 proc. daugiau, o jas pirkusiųjų skaičius išaugo 7 proc. Prekybininkų teigimu, sąmoningas pirkėjų skatinimas rinktis lietuvišką produkciją pasiteisina – šiemet žmonės lietuviško pieno, duonos gaminių bei daržovių nupirkto 8 proc. daugiau nei pernai.

„Skatiname žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Pasirinktos priemonės pasiteisina. Prieš mėnesį pradėjome kampaniją „Lietuva, ačiū!“, kurios dalyviai, pirkdami lietuviškas daržoves, pieno ir duonos gaminius susigrąžina 10 proc. nuo perkamų produktų kainos. Per šį laikotarpį ne tik ūgtelėjo minėtos lietuviškos produkcijos paklausa, bet ir padaugėjo ją perkančių žmonių“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, žmonės daugiau nuperka ne tik lietuviškų daržovių, bet ir pieno bei duonos produktų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, vos mėnesį vykstančios kampanijos „Lietuva, ačiū!“ metu lietuviškų pieno produktų nupirkta beveik 4 proc. daugiau, lietuviškos duonos produktų – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Mūsų duomenimis, vos per mėnesį laiko parduota per 14,3 mln. lietuviškų daržovių, duonos ir pieno gaminių – tai 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Rinkdamiesi lietuvišką produkciją pirkėjai gauna ne tik kokybišką maisto produktą, bet ir papildomą finansinį paskatinimą. Skaičiuojame, kad į savo lojalumo korteles pirkdami kampanijoje dalyvaujančias lietuviškas prekes žmonės jau susigrąžino daugiau nei 1,2 mln. eurų. Sukauptus pinigus kiekvienas pirkėjas gali išleisti bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – teigia V. Drulienė.

Lietuviškas daržoves „Maximos“ parduotuvėms tiekiančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila sako, kad padidėję pardavimai skatina ne tik šalies ekonomikos augimą, bet ir visoms pusėms naudingą tarpusavio konkurencingumą.

„Lietuvos geografinė padėtis tokia, kad ir orų sąlygos, ir trumpi šiltieji sezonai neleidžia mums užauginti tiek daug ir tokių įvairių daržovių, kokiomis gali džiaugtis pietinės Europos šalys. Verslininkų iniciatyvos, skatinančios vartoti daugiau lietuviškų produktų, padeda mums konkuruoti su importinėmis prekėmis ir leidžia pirkėjams užtikrinti geriausią kokybę“, – kalbėjo D. Montvila.

V. Drulienė priduria, kad visos kampanijos „Lietuva, ačiū!” metu pirkėjų gaunamos naudos skiriamos prekybos tinklo pelno sąskaita, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

„Maximos“ inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: apie 650 pieno produktų, virš 200 duonos gaminių bei daugiau kaip 50 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Kampanijos „Lietuva, ačiū!“ centre – padėka visiems nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvą kuriantiems žmonėms, kurių kasdienė veikla padeda augti ir stiprėti visuomenei bei ekonomikai. Visos kampanijos metu „Maximos“ klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas AČIŪ korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Pinigai į kortelę grįš nuo prekių, nedalyvaujančių kitose akcijose.

Susigrąžintus ir kortelėje sukauptus „Maximos“ pinigus pirkėjai galės panaudoti pirkdami bet kurią kitą prekę, išskyrus alkoholį, tabaką bei paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai