Perka vis daugiau lietuviškų daržovių – paklausa išaugo beveik penktadaliu

Per pirmą šių metų mėnesį lietuviškų daržovių paklausa išaugo beveik penktadaliu. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, šiemet vien lietuviškų daržovių nupirkta 17 proc. daugiau, o jas pirkusiųjų skaičius išaugo 7 proc. Prekybininkų teigimu, sąmoningas pirkėjų skatinimas rinktis lietuvišką produkciją pasiteisina – šiemet žmonės lietuviško pieno, duonos gaminių bei daržovių nupirkto 8 proc. daugiau nei pernai.

„Skatiname žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Pasirinktos priemonės pasiteisina. Prieš mėnesį pradėjome kampaniją „Lietuva, ačiū!“, kurios dalyviai, pirkdami lietuviškas daržoves, pieno ir duonos gaminius susigrąžina 10 proc. nuo perkamų produktų kainos. Per šį laikotarpį ne tik ūgtelėjo minėtos lietuviškos produkcijos paklausa, bet ir padaugėjo ją perkančių žmonių“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, žmonės daugiau nuperka ne tik lietuviškų daržovių, bet ir pieno bei duonos produktų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, vos mėnesį vykstančios kampanijos „Lietuva, ačiū!“ metu lietuviškų pieno produktų nupirkta beveik 4 proc. daugiau, lietuviškos duonos produktų – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Mūsų duomenimis, vos per mėnesį laiko parduota per 14,3 mln. lietuviškų daržovių, duonos ir pieno gaminių – tai 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Rinkdamiesi lietuvišką produkciją pirkėjai gauna ne tik kokybišką maisto produktą, bet ir papildomą finansinį paskatinimą. Skaičiuojame, kad į savo lojalumo korteles pirkdami kampanijoje dalyvaujančias lietuviškas prekes žmonės jau susigrąžino daugiau nei 1,2 mln. eurų. Sukauptus pinigus kiekvienas pirkėjas gali išleisti bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – teigia V. Drulienė.

Lietuviškas daržoves „Maximos“ parduotuvėms tiekiančios bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila sako, kad padidėję pardavimai skatina ne tik šalies ekonomikos augimą, bet ir visoms pusėms naudingą tarpusavio konkurencingumą.

„Lietuvos geografinė padėtis tokia, kad ir orų sąlygos, ir trumpi šiltieji sezonai neleidžia mums užauginti tiek daug ir tokių įvairių daržovių, kokiomis gali džiaugtis pietinės Europos šalys. Verslininkų iniciatyvos, skatinančios vartoti daugiau lietuviškų produktų, padeda mums konkuruoti su importinėmis prekėmis ir leidžia pirkėjams užtikrinti geriausią kokybę“, – kalbėjo D. Montvila.

V. Drulienė priduria, kad visos kampanijos „Lietuva, ačiū!” metu pirkėjų gaunamos naudos skiriamos prekybos tinklo pelno sąskaita, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją, tuo prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

„Maximos“ inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: apie 650 pieno produktų, virš 200 duonos gaminių bei daugiau kaip 50 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Kampanijos „Lietuva, ačiū!“ centre – padėka visiems nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvą kuriantiems žmonėms, kurių kasdienė veikla padeda augti ir stiprėti visuomenei bei ekonomikai. Visos kampanijos metu „Maximos“ klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas AČIŪ korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Pinigai į kortelę grįš nuo prekių, nedalyvaujančių kitose akcijose.

Susigrąžintus ir kortelėje sukauptus „Maximos“ pinigus pirkėjai galės panaudoti pirkdami bet kurią kitą prekę, išskyrus alkoholį, tabaką bei paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite