Per trejus metus pasikeitė kas septintas savivaldybės tarybos narys

Per trejus šios kadencijos metus savivaldybių tarybose pasikeitė 225 savivaldybių tarybų nariai iš 1502, maždaug kas septintas į savivaldą išrinktas atstovas.

Išrinkti, bet nedirba

Tokius duomenis paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), atlikusi savivaldybių tarybų narių kaitos analizę, iki kitų rinkimų likus mažiau nei metams. Lietuvoje savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami ketverių metų kadencijai. Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

VRK nurodo, kad dažniausiai nariai patys kreipiasi į komisiją ir atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu – dėl šios priežasties tarybas paliko 50,67 proc. išrinktų atstovų.

17,78 proc. savivaldybių tarybų narių atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių, o 12,44 proc. narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą.

Per trejus metus pasitaikė atvejų, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju, tai sudaro 7,11 proc.

6,67 proc. mandatų neteko VRK sprendimu nustačius, kad asmenys eina nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. 2,67 proc. savivaldybių tarybų narių buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir VRK turėjo jų įgaliojimus nutraukti, kaip numato įstatymas.

Taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokių atvejų VRK fiksavo 1,78 procento.

Svarbu, ne kur gyveni, o kur deklaravai gyvenąs…

Nustatytas vienas atvejis, kai savivaldybės tarybos narys buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje ir neinformavęs VRK, dėl ko mandatas jam buvo panaikintas.

Taip pat vienas asmuo buvo išrinktas meru. Dėl šios priežasties VRK nutraukė jo kaip savivaldybės tarybos nario įgaliojimus ir suteikė savivaldybės tarybos nario-mero mandatą.

Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita fiksuota Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus mieste nuo 2019 metų pasikeitė 17 tarybos narių iš 51.

Biržuose ir Šilalėje keitėsi po 10 narių, Mažeikiuose, Rokiškyje ir Telšiuose – po devynis, o Anykščių, Kėdainiuose ir Kelmės savivaldybėse – po septynis tarybų narius. Nuo 2019 metų savivaldybių tarybų narių rinkimų Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse nepasikeitė nė vienas narys.

Daugiau vyrų

Iš viso 469 savivaldybių tarybų narių mandatų priklauso moterims (31,23 proc.), o 1033 mandatai – vyrams (68,77 proc.).

VRK duomenimis, Lietuvoje yra tik viena savivaldybė, kurios taryboje dirba daugiau moterų nei vyrų. Birštono savivaldybės tarybą sudaro 8 moterys ir 7 vyrai.

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų skaičius yra proporcingas. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės taryboje – 13 moterų ir 14 vyrų. Šalčininkų ir Šilalės rajonų savivaldybėse yra po 12 moterų ir po 13 vyrų.

Daugumoje savivaldybių vyrų yra ženkliai daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės taryboje – trys moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – trys moterys ir 22 vyrai, Druskininkų savivaldybėje – keturios moterys ir 21 vyras, Rietavo savivaldybėje – trys moterys ir 14 vyrų.

Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 56-ioms vadovauja merai vyrai, o keturioms – merės moterys.

Amžiaus vidurkis – per 50 metų

 

  • Šių metų kovo 31 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 54 metai ir 3 mėnesiai.

 

Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (31,42 proc.). 22,84 proc. tarybos narių yra sulaukę nuo 45 iki 54 metų.

18,84 proc. tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 65 iki 74 metų. Tarybų narių, kuriems yra nuo 35 iki 44 metų, yra 17,44 proc. 6,86 proc. – sudaro tarybų nariai, kuriems yra nuo 25 iki 34 metų.

2,06 proc. sudaro asmenys, kuriems 75-eri ir daugiau. Mažiausia dalis – (0,05 proc.) tarybų narių, kurių amžius iki 24 metų.

Jauniausiai tarybos narei yra 21-eri. Vyriausia šiuo metu yra sulaukusi 86-erių. Jauniausiam Lietuvos merui – 30, vyriausias yra 69-erių metų amžiaus.

Daugiausia Daivų ir Vytautų

Iš šiuo metu savivaldybių tarybų narių pareigas einančių asmenų didžiausią dalį sudaro turintys Vytauto ir Daivos vardus…

Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės tarybos narė Daiva Plikšnienė, buvusi Tarybos narė Daiva Žebelienė, dabar administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Populiariausi savivaldybių tarybų narių moterų vardai – Nijolė, Jūratė, Dalia, Edita ir Lina. Tarybų nariai vyrai dažniausiai turi Kęstučio, Jono, Antano, Arūno ir Sauliaus vardus. Šilutės r. savivaldybės taryboje  yra Antanas Martinkus, Arūnas Pupšys, Arūnas Jagminas.

Beje, Arūnas Jagminas į Savivaldybės tarybą atėjo neseniai, kai iš jos pasitraukė trumpai pabuvęs Vladas Kainovaitis, gavęs mandatą į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus išėjus Daivai Žebelienei. Tokie pokyčiai visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ gretose. Tik Edvardas Jurjonas politikoje yra nuo pat išrinkimo dienos.

Pasakoti, kaip politikai „bėgioja“ per partijas, būtų ilga kalba. Prie jos dar sugrįšime.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite