Per trejus metus pasikeitė kas septintas savivaldybės tarybos narys

Per trejus šios kadencijos metus savivaldybių tarybose pasikeitė 225 savivaldybių tarybų nariai iš 1502, maždaug kas septintas į savivaldą išrinktas atstovas.

Išrinkti, bet nedirba

Tokius duomenis paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), atlikusi savivaldybių tarybų narių kaitos analizę, iki kitų rinkimų likus mažiau nei metams. Lietuvoje savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami ketverių metų kadencijai. Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

VRK nurodo, kad dažniausiai nariai patys kreipiasi į komisiją ir atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu – dėl šios priežasties tarybas paliko 50,67 proc. išrinktų atstovų.

17,78 proc. savivaldybių tarybų narių atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių, o 12,44 proc. narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą.

Per trejus metus pasitaikė atvejų, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju, tai sudaro 7,11 proc.

6,67 proc. mandatų neteko VRK sprendimu nustačius, kad asmenys eina nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. 2,67 proc. savivaldybių tarybų narių buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir VRK turėjo jų įgaliojimus nutraukti, kaip numato įstatymas.

Taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokių atvejų VRK fiksavo 1,78 procento.

Svarbu, ne kur gyveni, o kur deklaravai gyvenąs…

Nustatytas vienas atvejis, kai savivaldybės tarybos narys buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje ir neinformavęs VRK, dėl ko mandatas jam buvo panaikintas.

Taip pat vienas asmuo buvo išrinktas meru. Dėl šios priežasties VRK nutraukė jo kaip savivaldybės tarybos nario įgaliojimus ir suteikė savivaldybės tarybos nario-mero mandatą.

Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita fiksuota Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus mieste nuo 2019 metų pasikeitė 17 tarybos narių iš 51.

Biržuose ir Šilalėje keitėsi po 10 narių, Mažeikiuose, Rokiškyje ir Telšiuose – po devynis, o Anykščių, Kėdainiuose ir Kelmės savivaldybėse – po septynis tarybų narius. Nuo 2019 metų savivaldybių tarybų narių rinkimų Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse nepasikeitė nė vienas narys.

Daugiau vyrų

Iš viso 469 savivaldybių tarybų narių mandatų priklauso moterims (31,23 proc.), o 1033 mandatai – vyrams (68,77 proc.).

VRK duomenimis, Lietuvoje yra tik viena savivaldybė, kurios taryboje dirba daugiau moterų nei vyrų. Birštono savivaldybės tarybą sudaro 8 moterys ir 7 vyrai.

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų skaičius yra proporcingas. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės taryboje – 13 moterų ir 14 vyrų. Šalčininkų ir Šilalės rajonų savivaldybėse yra po 12 moterų ir po 13 vyrų.

Daugumoje savivaldybių vyrų yra ženkliai daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės taryboje – trys moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – trys moterys ir 22 vyrai, Druskininkų savivaldybėje – keturios moterys ir 21 vyras, Rietavo savivaldybėje – trys moterys ir 14 vyrų.

Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 56-ioms vadovauja merai vyrai, o keturioms – merės moterys.

Amžiaus vidurkis – per 50 metų

 

  • Šių metų kovo 31 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 54 metai ir 3 mėnesiai.

 

Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (31,42 proc.). 22,84 proc. tarybos narių yra sulaukę nuo 45 iki 54 metų.

18,84 proc. tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 65 iki 74 metų. Tarybų narių, kuriems yra nuo 35 iki 44 metų, yra 17,44 proc. 6,86 proc. – sudaro tarybų nariai, kuriems yra nuo 25 iki 34 metų.

2,06 proc. sudaro asmenys, kuriems 75-eri ir daugiau. Mažiausia dalis – (0,05 proc.) tarybų narių, kurių amžius iki 24 metų.

Jauniausiai tarybos narei yra 21-eri. Vyriausia šiuo metu yra sulaukusi 86-erių. Jauniausiam Lietuvos merui – 30, vyriausias yra 69-erių metų amžiaus.

Daugiausia Daivų ir Vytautų

Iš šiuo metu savivaldybių tarybų narių pareigas einančių asmenų didžiausią dalį sudaro turintys Vytauto ir Daivos vardus…

Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės tarybos narė Daiva Plikšnienė, buvusi Tarybos narė Daiva Žebelienė, dabar administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Populiariausi savivaldybių tarybų narių moterų vardai – Nijolė, Jūratė, Dalia, Edita ir Lina. Tarybų nariai vyrai dažniausiai turi Kęstučio, Jono, Antano, Arūno ir Sauliaus vardus. Šilutės r. savivaldybės taryboje  yra Antanas Martinkus, Arūnas Pupšys, Arūnas Jagminas.

Beje, Arūnas Jagminas į Savivaldybės tarybą atėjo neseniai, kai iš jos pasitraukė trumpai pabuvęs Vladas Kainovaitis, gavęs mandatą į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus išėjus Daivai Žebelienei. Tokie pokyčiai visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ gretose. Tik Edvardas Jurjonas politikoje yra nuo pat išrinkimo dienos.

Pasakoti, kaip politikai „bėgioja“ per partijas, būtų ilga kalba. Prie jos dar sugrįšime.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite