Per pusmetį kilusių gaisrų skaičius mažiausias per 18 metų

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 4708 gaisrai, kuriuose žuvo 55 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 98 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 5181 gaisras, o juose žuvo 52 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 9,1 proc. mažiau. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.

Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai.

Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, per šešis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 6613 gaisrų, kuriuose žūsta 54 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 28,8 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 1 gyventoju, arba 1,9 proc., daugiau.

Šiemet kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. Pernai per pirmąjį metų pusmetį kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 57 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 59), 405 pastatus (416), 74 transporto priemones (34), 625 gyvūnus (814).

Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (20,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,0 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,0 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.).

Be to, įregistruota 111 padegimų (2,4 proc.), o 315 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Šiemet užgesinti 1244 atvirųjų teritorijų gaisrai, kurie išdegino daugiau kaip 550 ha atvirųjų teritorijų, ir šie gaisrai sudaro 26,4 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1922 gaisrai, šiemet jų kilo 35,3 proc. mažiau.

Remiantis 5-erių metų gaisrų atvirosiose teritorijose statistika, per pirmąjį metų pusmetį atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 2899 gaisrai, t. y. šiemet jų kilo 57,1 proc. mažiau.

Vien tik balandžio mėnesį kildavo vidutiniškai 1226 gaisrai, beveik tiek pat, kiek šiemet per pirmąjį metų pusmetį. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užgesinta Vilniaus (487 gaisrai), Kauno (175) ir Klaipėdos (123) apskrityse.

212 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (2,9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pernai atlikti 206 darbai vandenyje).

 

 

Šių darbų metu jie ištraukė 60 skenduolių (pernai – 67), iš jų 3 vaikus (1), bei išgelbėjo 10 gyventojų (11). Birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 27 skenduolius, t. y. 45 proc. per pusmetį iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių.

Remiantis 2016-2020 m. darbų vandenyje duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 68 skenduolius, šiemet jų ištraukta 11,8 proc. mažiau.

Per pirmąsias liepos mėnesio dienas ugniagesiai gelbėtojai iš vandens tekinių jau ištraukė 3 skenduolius, pernai per šį vasaros mėnesį ištraukta 14 skenduolių, iš jų 2 vaikai.

Tad, artėjant savaitgaliui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite