Per pirmąjį pusmetį į šalies vandens telkinius išleista virš 12 milijonų įvairių rūšių žuvų

Šiemet vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius 2023 m. planą, į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta virš 12 129 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Dalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, o didžiausią įžuvinto mailiaus kiekį sudarė plėšriosios žuvys, kurios ekosistemoje užima itin svarbią vietą.

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 152 tūkst. vnt. šlakių, 56 tūkst. vnt. margųjų upėtakių ir 182 tūkst. vnt. lašišų. Siekiant atskirti dirbtinai išveistas lašišas nuo natūraliai gamtoje besiveisiančių sugaunamų žuvų, buvo atliktas lašišų rituolių žymėjimas nukerpant riebalinį peleką (natūraliai gamtoje užaugusių lašišų žvejyba nuo 2022 m. Baltijos jūroje yra uždrausta – aut. past.).

Mokslininkai pastebi, kad lydekų trūkumas jaučiamas visuose Lietuvos vidaus vandenyse. Šiemet, per pirmąjį pusmetį, įžuvinta 1756 tūkst. vnt. lydekaičių. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 200 tūkst. vnt. šių plėšrūnių. Prie vidaus vandenų įžuvinimo lydekomis kasmet prisideda ir LR aplinkos ministerija, skirdama lėšų šių žuvų populiacijos atkūrimui.

Sterkas – taip pat žvejų ypač vertinama žuvis, todėl kiekvienas įžuvinimas šiomis žuvimis ypač pradžiugina meškeriotojus. Šiemet į Lietuvos ežerus ir tvenkinius įžuvinta 1,7 mln. vnt. paaugintų sterkų jauniklių. Dar apie 20 tūkst. vnt. šių žuvų šiųmetukų planuojama išleisti rudenį.

Šiemet, įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2023 m.“ projektą, į 65 Lietuvos vandens telkinius išleista virš 1265 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Dalis jų ženklinti organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Lietuvos vandens telkiniai gausiai įžuvinti ir kitomis plėšriosiomis ir retomis žuvimis. Per pirmąjį šių metų pusmetį išleista 6380 tūkst. vnt. vėgėlių, 518 tūkst. vnt. Vištyčio ežero sykų, 100 tūkst. vnt. seliavų, 18 tūkst. vnt. ūsorių ir 1 tūkst. vnt. į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbai vykdomi vadovaujantis pagal mokslininkų rekomendacijas parengtu, su LR aplinkos ministerija suderintu ir LR žemės ūkio ministerijos patvirtintu žuvivaisos planu. Už darbų vykdymą atsakinga Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skardos lankstinių gamyba

lankstiniai

Gaminiai iš skardos lankstinių daugelį metų vaidina svarbų vaidmenį statybinėse konstrukcijose. Trapecijos formos skarda išsiskiria paprastomis, bet išraiškingomis formomis. Tai funkcionali medžiaga, kuri leis įgyvendinti tiek paprastus, tiek gana  ambicingus architektūrinius projektus. Anot specialistų, trapecinis profilis griauna tradicinę stogo dangų naudojimo koncepciją: trapecijos formos lakštai puikiai tinka stogams, fasadams ir tvoroms. Tai sudarys galimybes įgyvendinti išorinės architektūros estetiškus ir funkcionalius sprendimus. Dėl šių priežasčių trapecijos formos profilius labai vertina architektai, konstruktoriai ir nuosavų namų savininkai. Rinkoje rasite įvairių profilių, storių

Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta net 140 kg maisto

Jeigu namuose daug maisto iš šaldytuvo ar virtuvės spintelių iškeliauja į šiukšlių dėžę – verta susimąstyti. Paminėjus Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, puiki proga pradėti keisti savo įpročius. Šią jau ketvirtą kartą minimą dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir visai mūsų planetai. Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia net 132 mlrd. eurų.  Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg

Didės pensijos ir kitos socialinės išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių – 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos. Siūlymams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Planuojame,

Tarptautinė Kauno policijos ir prokuratūros operacija: išardytas narkotikų tinklas nuo Graikijos iki Lietuvos

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros prokurorais, atlikdami tyrimą dėl elektroninėje erdvėje platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išaiškino asmenis, kurie internetinėse platformose galimai vykdė narkotinių medžiagų gamybos mokymo ir kvaišalų platinimo veiklas. Tarp pirkėjų galimai buvo ir nepilnamečių. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad narkotinės medžiagos mūsų šalį galimai pasiekdavo iš Graikijos. Sukti, tačiau išnarplioti keliai internetinėse erdvėse Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad

Taip pat skaitykite