Per pandemiją aprimę vagys vėl siaučia: ima viską, kas neprikalta

Nemažos vertės, bet menkai saugomas turtas, kurį lengva išgabenti iš nusikaltimo vietos, yra tikrų tikriausias vagių magnetas, ypač dvejus pastaruosius metus. Tą rodo ir BTA draudimo statistika: dviračiai yra itin dažnai minimi nuo vagysčių nukentėjusių klientų skunduose. Tuo tarpu oficiali policijos statistika rodo šiemet pradėjusią kilti vagysčių bangą.

Vagis pastaraisiais metais labai domino ir įvairūs sandėliukuose laikomi darbo įrankiai, namų kiemuose palikti lauko baldai, taip pat maisto gamybos įranga. Tuo tarpu suplanuotų vagysčių iš namų ir butų metu daugiausiai taikomasi į brangenybes ir grynuosius pinigus.

Pasikeitę vagių įpročiai

„Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu – 2020-2021 metais – bendras vagysčių skaičius buvo kiek sumažėjęs, galimai dėl to, kad žmonės dažniau būdavo namie. Tačiau pandemijos metu prekybos vietose smarkiai išaugusi dviračių paklausa neliko vagių nepastebėta: jų, vagystės, lyginant su 2019-aisiais, per pandemijos laikotarpį išaugo tiesiog milžiniškai“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Draudimo bendrovės ekspertas teigia, jog dviračių išpopuliarėjimas tiesiogiai susijęs su pandeminiais judėjimo apribojimais: tuo metu, kai daugeliui žmonių teko pereiti prie darbo iš namų režimo, dviračiai leido ir prasimankštinti, ir aplankyti netoli namų esančias vietas. 2020 metais kurį laiką net nebuvo įmanoma įsigyti populiarių dviračių modelių – visi buvo išpirkti.

Jo teigimu, dviračiai dažniausiai dingdavo iš prasčiau saugomų vietų: namų kiemų, sandėliukų, viešų vietų. „Viena dažniausių dviračių laikymo vietų, sukeliančių apgaulingą saugumo jausmą, yra rakinamos daugiabučių pastatų laiptinės – akivaizdu, kad svetimo turto grobikams tai nėra kliūtis, todėl primygtinai rekomenduojame laiptinėse nepalikti net rakinamų dviračių“, – pataria jis.

Įmonės statistika rodo, jog 2020-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, klientai, siekiantys žalos atlyginimo dėl pavogtų dviračių, kreipėsi net 11 kartų dažniau. 2021-aisiais paraiškų dėl pavogtų dviračių kiekis išaugo dar pusantro karto.

Džiaugtis atostogomis pavojinga

A. Žiukelis primena, jog vagys yra civilizuoti žmonės ir taip pat stebi socialinius tinklus. Dėl to atostogautojams būtina prisiminti jau ne pirmus metus kartojamus patarimus: prieš dalijantis savo kelionių kadrais pagalvoti, kas juos gali pamatyti.

„Peržvelkite į socialinius tinklus. Neabejotinai rasite, kad vienas draugas pasiskelbęs, jog jis Sicilijoje, kitas – kad pradėjo atostogas Latvijoje ir ten bus dar savaitę, o trečio nuotraukos apskritai iš kažkokios egzotiškos šalies. Vagys tik to ir laukia: jie žino, kad vieni ar kiti namai dar bent kelias dienas bus tušti. Tad kelionėmis viešai girkitės tik tada, kai iš jų grįšite“, – įspėja BTA ekspertas.

Taip pat jis ragina vertingų daiktų nepalikinėti namų kiemuose ir matomose vietose. Vagis masina ir namų viduje matomai padėti vertingi daiktai – kompiuteriai, fotoaparatai, telefonai, laikrodžiai – kuriuos galima pamatyti per didelius namų langus, kurių nedengia užuolaidos.

„Spynos nuo tikslingai veikiančių vagių neapsaugos. Tačiau gali padėti signalizacija arba atostogauti išvykstančių žmonių draugystė su kaimynais, kurie galėtų sudaryti veiksmo namuose regimybę – užeiti į kiemą, namus apžiūrėti, kartais šviesą įjungti, kartais savo automobilį atostogaujančio kaimyno kieme pastatyti“, – pataria A. Žiukelis.

Po vagysčių atoslūgio kyla nauja banga

Šiemet, silpninant pandemijos ribojimo priemones, žmonės aktyviau veržiasi atostogauti į užsienio šalis, palieka namus be priežiūros. Dėl to vagims atsiveria platesnės galimybės. Tai, kad šios galimybės yra išnaudojamos, rodo ir oficiali nusikalstamumo Lietuvoje statistika.

2019 m. policija šalyje registravo 11261 vagysčių atvejį. 2020-aisiais šis skaičius sumažėjo 15,8 proc. – iki 9477. 2021-aisiai registruota dar 21,3 proc. vagysčių mažau – 7462. Tuo tarpu vien per tris pirmus šių metų mėnesius jau registruotos 1973 vagystės, o tai yra net 30 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais (1516).

„Registruotų vagysčių skaičius mažėjo kasmet, nuo 2014 m. iki 2021 m., ir pakankamai reikšmingai. Tačiau šiemet per tris mėnesius jų padaugėjo maždaug trečdaliu. Kol kas sunku daryti kažkokias išvadas ir įvardinti konkrečias priežastis. Trys mėnesiai yra pakankamai mažas laiko tarpas, iš kurio galėtume daryti išvadas ir spręsti apie metines tendencijas“, – sako Lietuvos Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Jo teigimu, vasarą vagysčių skaičius paprastai šiek tiek išauga, ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros. Atšilus orams taip pat registruojama daugiau dviračių vagysčių. 

Ieva Pabiržė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite