Pensijų reforma: kodėl mažiau uždirbantiems itin apsimoka kaupti?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų sistemos reforma mažesnes pajamas gaunantiems asmenims atneša daugiau naudos, nes išauga valstybės paskata.

Nuo šių metų pasikeitė II pensijų pakopos – kai lėšos kaupiamos pensijų fonduose – taisyklės. Vienas pagrindinių pokyčių – procentai, kiek kas mėnesį nuskaitoma nuo kaupiančiojo atlyginimo, o kiek prisideda
valstybė. Iki šiol į pensijų fondą įplaukdavo po 2 proc. nuo gyventojo atlyginimo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų.

Šiemet nuo gyventojo atlyginimo nuskaitoma 3 proc., o valstybė prideda dar 1,5 proc. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, ši valstybės pridedama dalis skaičiuojama ne nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, o nuo vidutinio atlyginimo šalyje. „Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą – 555 eurus „ant popieriaus“, – įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 eurų. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma – 16,4 eurų. Vadinasi, net be investicinės grąžos, vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, daugiau uždirbantiems ši valstybės dalis išlieka tokia pati, kai įmoka nuo atlyginimo kyla. „Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 eurų. Taigi, nors nauda irgi yra, pačiam įmokėti reikia daugiau. Todėl galima sakyti, kad apskritai kaupti II pakopoje naudinga, nes prie to prisideda valstybė, bet mažiau uždirbantiems tai itin apsimoka, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, – sako Š. Ruzgys.

Rekomenduojama kaupti maksimaliai
Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą palaipsniui. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos. Įmokos pirmiausia siekia 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. rodiklius pasiekia per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos mėnesio. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos,
tiek dėl investicijų rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į vertybinius popierius, kas leidžia per ilgą laikotarpį išauginti jų vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas. „Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70–80 proc. dabartinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30–40
proc. Vadinasi, likusią dalį asmuo turi užtikrinti pats – tiek II pakopoje, kur kaupimą palengvina valstybė, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat