Pensijų reforma: kodėl mažiau uždirbantiems itin apsimoka kaupti?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų sistemos reforma mažesnes pajamas gaunantiems asmenims atneša daugiau naudos, nes išauga valstybės paskata.

Nuo šių metų pasikeitė II pensijų pakopos – kai lėšos kaupiamos pensijų fonduose – taisyklės. Vienas pagrindinių pokyčių – procentai, kiek kas mėnesį nuskaitoma nuo kaupiančiojo atlyginimo, o kiek prisideda
valstybė. Iki šiol į pensijų fondą įplaukdavo po 2 proc. nuo gyventojo atlyginimo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų.

Šiemet nuo gyventojo atlyginimo nuskaitoma 3 proc., o valstybė prideda dar 1,5 proc. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, ši valstybės pridedama dalis skaičiuojama ne nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, o nuo vidutinio atlyginimo šalyje. „Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą – 555 eurus „ant popieriaus“, – įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 eurų. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma – 16,4 eurų. Vadinasi, net be investicinės grąžos, vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, daugiau uždirbantiems ši valstybės dalis išlieka tokia pati, kai įmoka nuo atlyginimo kyla. „Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 eurų. Taigi, nors nauda irgi yra, pačiam įmokėti reikia daugiau. Todėl galima sakyti, kad apskritai kaupti II pakopoje naudinga, nes prie to prisideda valstybė, bet mažiau uždirbantiems tai itin apsimoka, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, – sako Š. Ruzgys.

Rekomenduojama kaupti maksimaliai
Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą palaipsniui. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos. Įmokos pirmiausia siekia 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. rodiklius pasiekia per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos mėnesio. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos,
tiek dėl investicijų rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į vertybinius popierius, kas leidžia per ilgą laikotarpį išauginti jų vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas. „Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70–80 proc. dabartinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30–40
proc. Vadinasi, likusią dalį asmuo turi užtikrinti pats – tiek II pakopoje, kur kaupimą palengvina valstybė, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios