Pensijų reforma: kodėl mažiau uždirbantiems itin apsimoka kaupti?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų sistemos reforma mažesnes pajamas gaunantiems asmenims atneša daugiau naudos, nes išauga valstybės paskata.

Nuo šių metų pasikeitė II pensijų pakopos – kai lėšos kaupiamos pensijų fonduose – taisyklės. Vienas pagrindinių pokyčių – procentai, kiek kas mėnesį nuskaitoma nuo kaupiančiojo atlyginimo, o kiek prisideda
valstybė. Iki šiol į pensijų fondą įplaukdavo po 2 proc. nuo gyventojo atlyginimo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų.

Šiemet nuo gyventojo atlyginimo nuskaitoma 3 proc., o valstybė prideda dar 1,5 proc. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, ši valstybės pridedama dalis skaičiuojama ne nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, o nuo vidutinio atlyginimo šalyje. „Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą – 555 eurus „ant popieriaus“, – įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 eurų. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma – 16,4 eurų. Vadinasi, net be investicinės grąžos, vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, daugiau uždirbantiems ši valstybės dalis išlieka tokia pati, kai įmoka nuo atlyginimo kyla. „Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 eurų. Taigi, nors nauda irgi yra, pačiam įmokėti reikia daugiau. Todėl galima sakyti, kad apskritai kaupti II pakopoje naudinga, nes prie to prisideda valstybė, bet mažiau uždirbantiems tai itin apsimoka, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, – sako Š. Ruzgys.

Rekomenduojama kaupti maksimaliai
Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą palaipsniui. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos. Įmokos pirmiausia siekia 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. rodiklius pasiekia per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos mėnesio. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos,
tiek dėl investicijų rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į vertybinius popierius, kas leidžia per ilgą laikotarpį išauginti jų vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas. „Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70–80 proc. dabartinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30–40
proc. Vadinasi, likusią dalį asmuo turi užtikrinti pats – tiek II pakopoje, kur kaupimą palengvina valstybė, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,