Pensijų reforma: kodėl mažiau uždirbantiems itin apsimoka kaupti?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų sistemos reforma mažesnes pajamas gaunantiems asmenims atneša daugiau naudos, nes išauga valstybės paskata.

Nuo šių metų pasikeitė II pensijų pakopos – kai lėšos kaupiamos pensijų fonduose – taisyklės. Vienas pagrindinių pokyčių – procentai, kiek kas mėnesį nuskaitoma nuo kaupiančiojo atlyginimo, o kiek prisideda
valstybė. Iki šiol į pensijų fondą įplaukdavo po 2 proc. nuo gyventojo atlyginimo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų.

Šiemet nuo gyventojo atlyginimo nuskaitoma 3 proc., o valstybė prideda dar 1,5 proc. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, ši valstybės pridedama dalis skaičiuojama ne nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, o nuo vidutinio atlyginimo šalyje. „Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą – 555 eurus „ant popieriaus“, – įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 eurų. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma – 16,4 eurų. Vadinasi, net be investicinės grąžos, vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, daugiau uždirbantiems ši valstybės dalis išlieka tokia pati, kai įmoka nuo atlyginimo kyla. „Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 eurų. Taigi, nors nauda irgi yra, pačiam įmokėti reikia daugiau. Todėl galima sakyti, kad apskritai kaupti II pakopoje naudinga, nes prie to prisideda valstybė, bet mažiau uždirbantiems tai itin apsimoka, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, – sako Š. Ruzgys.

Rekomenduojama kaupti maksimaliai
Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą palaipsniui. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos. Įmokos pirmiausia siekia 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. rodiklius pasiekia per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos mėnesio. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos,
tiek dėl investicijų rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į vertybinius popierius, kas leidžia per ilgą laikotarpį išauginti jų vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas. „Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70–80 proc. dabartinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30–40
proc. Vadinasi, likusią dalį asmuo turi užtikrinti pats – tiek II pakopoje, kur kaupimą palengvina valstybė, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje

Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Iš jų 44 registruoti Kauno, 29 – Šiaulių, 28 – Vilniaus, 3 – Panevėžio ir 1 – Klaipėdos apskrityse. 1 mirties atvejis užfiksuotas Vilniuje. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 4490. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 2051 žmogus. Nuo jos mirė 92 žmonės. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 2327 žmonės. Šią

Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Pagerbė tylos minute „Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus,

Vyriškų drabužių mados 2020 metų rudeniui

Atėjęs ruduo ir labai greitai atvėsę orai iš karto priminė, jog pats metas atnaujinti ir savo spintos turinį – vasariškiems rūbams dar ilgokai reikės palaukti savo eilės. Sezoniniai pokyčiai neretai tampa puikia proga į garderobą įtraukti naujų, stilingų detalių – tai ypač patinka tiems, kurie seka vyraujančias mados tendencijas. Visgi, net jei nesistengiate nuolat pataikyti tiesiai į dešimtuką, vis vien verta apžiūrėti, kokie vyriški rūbai 2020 metų rudenį yra įvardijami kaip madingiausi – galbūt šios tendencijos ir Jus įkvėps naujoms