Penktasis baidarių maratonas per vėją ir lietų

Rusnėje, Nemuno deltos regioniniame parke, įvyko penktasis baidarių maratonas. Dalyviai varžėsi dėl Nemuno deltos taurės. Dalyvavo 31 komanda iš Šilutės, Klaipėdos, Prienų, Kauno, Gargždų, Vilniaus, Jonavos, Daumantų, Visagino, Pagėgių, Rusnės. Sulaukta dalyvių net iš Romos (Italija).

Kaip ir kasmet, baidarių maratonas prasidėjo Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio sveikinimu.

Kaip ir kasmet, baidarių maratonas prasidėjo Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio sveikinimu.

Šiemet maratono trasa buvo trumpesnė. Irkluotojai varžėsi Pakalnės upėje, maršruto trasa tęsėsi apie 12 km, nuo Pakalnės kaime esančios „Rusnaitės“ poilsiavietės iki įžymiojo Rusnės klevo ir atgal. Ankstesniuose maratonuose tekdavo įveikti per 20 kilometrų.
„Šiemet marios piktos, pučia vėjas, lyja. Todėl sutrumpinome trasą. Nenorime rizikuoti dalyvių saugumu ir leisti plaukti į marias, toli nuo kranto. O arti kranto neleidžia plaukti Nemuno deltos regioninio parko reglamentas – nevalia trikdyti paukščių. Išvakarėse internetu buvo užsiregistravę daugiau dalyvių, tačiau prastas oras jų skaičių sumažino iki 31 ekipažo. Pernai startavo 39 ekipažai“, – kalbėjo Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Regioninio parko specialistas Robertas Kubilius ypač akcentavo saugaus elgesio taisykles. Jis sakė, kad kiekvienam dalyviui įteiktas lapelis su telefono numeriu. Paskambinti būtina, jeigu į bėdą pateko kolega. Pats paskambinti jis jau vargu ar galės. Robertas Kubilius prisakė ypač saugotis greitai plaukiančių katerių, kurių ekipažai baidarės gali tiesiog nepastebėti.
Maratono dalyviai varžėsi pasiskirstę į keturias grupes: mišrią, moterų ir vyrų bei sportinių baidarių. Mišrioje grupėje dalyvavo 12 komandų, moterų – 3 komandos, vyrų – 12 komandų ir 4 sportinių baidarių komandos. Mišrioje grupėje nugalėjo komanda „Kita kairė“ iš Vilniaus (Sandra K. ir Irmantas G.) antrą vietą užėmė komanda „Pūkiai“ (Jurga S. ir Almis P.), trečią – „Burundukai“ iš Kėdainių (Aušra S. ir Gediminas K.), pernykščio maratono nugalėtojai.

Maratono dalyviams šiemet reikėjo įveikti 12 kilometrų.

Maratono dalyviams šiemet reikėjo įveikti 12 kilometrų.

Moterų grupėje varžėsi tik trys komandos iš Šilutės, tad visos tapo prizininkėmis. Pirmąją vietą iškovojo „Nendrelė“ (Aistė B. ir Ingrida D.), beje, jos nugalėjo ir 2014, ir 2015 metais. Antrą vietą užėmė – „Afganai 1“ (Virginija B. L. ir Emilija L.), trečioji vieta atiteko „Lumos“ komandai (Elzė K. ir Daiva M.).
Tarp vyrų pergalę šventė „Žvelsiniai“ (Kęstutis V. ir Artūras D.) iš Klaipėdos, antrąi – Vilius Š. ir Verner Š. iš Gargždų, o trečioji vieta atiteko rusniškiams Simui K. ir Rimanui C.
Sportinių baidarių grupėje nugalėtoju tapo Jonas Ragauskas iš Visagino, antrą ir trečią vietas pasidalijo šilutiškių ekipažai Tadas Č. ir Tomas J. bei Matas P. ir Tomas P. Plaukusieji sportinėmis baidarėmis pirmieji pasiekė finišą.
Pirmųjų vietų laimėtojams įteikti Nemuno deltos taurės ženklai „Nemuno deltos taurė 2016“ , kuriuos kiekvienais metais pagamina A. Nikolaičiukienė iš Kauno, bei diplomai. Organizatoriai maratono dalyvius pavaišino žirnių koše, kurią išvirė NDRP rekreacininkas Žilvinas Čėsna.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo