Penktasis baidarių maratonas per vėją ir lietų

Rusnėje, Nemuno deltos regioniniame parke, įvyko penktasis baidarių maratonas. Dalyviai varžėsi dėl Nemuno deltos taurės. Dalyvavo 31 komanda iš Šilutės, Klaipėdos, Prienų, Kauno, Gargždų, Vilniaus, Jonavos, Daumantų, Visagino, Pagėgių, Rusnės. Sulaukta dalyvių net iš Romos (Italija).

Kaip ir kasmet, baidarių maratonas prasidėjo Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio sveikinimu.

Kaip ir kasmet, baidarių maratonas prasidėjo Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio sveikinimu.

Šiemet maratono trasa buvo trumpesnė. Irkluotojai varžėsi Pakalnės upėje, maršruto trasa tęsėsi apie 12 km, nuo Pakalnės kaime esančios „Rusnaitės“ poilsiavietės iki įžymiojo Rusnės klevo ir atgal. Ankstesniuose maratonuose tekdavo įveikti per 20 kilometrų.
„Šiemet marios piktos, pučia vėjas, lyja. Todėl sutrumpinome trasą. Nenorime rizikuoti dalyvių saugumu ir leisti plaukti į marias, toli nuo kranto. O arti kranto neleidžia plaukti Nemuno deltos regioninio parko reglamentas – nevalia trikdyti paukščių. Išvakarėse internetu buvo užsiregistravę daugiau dalyvių, tačiau prastas oras jų skaičių sumažino iki 31 ekipažo. Pernai startavo 39 ekipažai“, – kalbėjo Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Regioninio parko specialistas Robertas Kubilius ypač akcentavo saugaus elgesio taisykles. Jis sakė, kad kiekvienam dalyviui įteiktas lapelis su telefono numeriu. Paskambinti būtina, jeigu į bėdą pateko kolega. Pats paskambinti jis jau vargu ar galės. Robertas Kubilius prisakė ypač saugotis greitai plaukiančių katerių, kurių ekipažai baidarės gali tiesiog nepastebėti.
Maratono dalyviai varžėsi pasiskirstę į keturias grupes: mišrią, moterų ir vyrų bei sportinių baidarių. Mišrioje grupėje dalyvavo 12 komandų, moterų – 3 komandos, vyrų – 12 komandų ir 4 sportinių baidarių komandos. Mišrioje grupėje nugalėjo komanda „Kita kairė“ iš Vilniaus (Sandra K. ir Irmantas G.) antrą vietą užėmė komanda „Pūkiai“ (Jurga S. ir Almis P.), trečią – „Burundukai“ iš Kėdainių (Aušra S. ir Gediminas K.), pernykščio maratono nugalėtojai.

Maratono dalyviams šiemet reikėjo įveikti 12 kilometrų.

Maratono dalyviams šiemet reikėjo įveikti 12 kilometrų.

Moterų grupėje varžėsi tik trys komandos iš Šilutės, tad visos tapo prizininkėmis. Pirmąją vietą iškovojo „Nendrelė“ (Aistė B. ir Ingrida D.), beje, jos nugalėjo ir 2014, ir 2015 metais. Antrą vietą užėmė – „Afganai 1“ (Virginija B. L. ir Emilija L.), trečioji vieta atiteko „Lumos“ komandai (Elzė K. ir Daiva M.).
Tarp vyrų pergalę šventė „Žvelsiniai“ (Kęstutis V. ir Artūras D.) iš Klaipėdos, antrąi – Vilius Š. ir Verner Š. iš Gargždų, o trečioji vieta atiteko rusniškiams Simui K. ir Rimanui C.
Sportinių baidarių grupėje nugalėtoju tapo Jonas Ragauskas iš Visagino, antrą ir trečią vietas pasidalijo šilutiškių ekipažai Tadas Č. ir Tomas J. bei Matas P. ir Tomas P. Plaukusieji sportinėmis baidarėmis pirmieji pasiekė finišą.
Pirmųjų vietų laimėtojams įteikti Nemuno deltos taurės ženklai „Nemuno deltos taurė 2016“ , kuriuos kiekvienais metais pagamina A. Nikolaičiukienė iš Kauno, bei diplomai. Organizatoriai maratono dalyvius pavaišino žirnių koše, kurią išvirė NDRP rekreacininkas Žilvinas Čėsna.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite