Penkios taisyklės, kaip varžytynėse nenusipirkti bėdos

Elektroninės skolininkų turto varžytynės yra realus būdas pirkti pigiau. Interneto portale www.evarzytynes.lt verta pasižvalgyti net tik ieškantiems svajonių būsto ar automobilio. Iš varžytynių parduodami įvairiausi daiktai – nuo galvijų bandos iki skrydžio lėktuvu treniruoklio…

a-tamasauskiene-03-gyvAntstolė Andžela Tamašauskienė sako kas mėnesį vidutiniškai skelbianti apie 10 varžytynių. Dažniausiai tai būna žemės sklypai ir įvairūs statiniai: butai, namai, komercinės ar ūkinės paskirties patalpos. O iš viso Lietuvoje 2016 metais įvyko 1693 varžytynės.

Besidomintiems išvaržomu turtu antstolė pataria nepasikliauti nuogirdomis. Pavyzdžiui, kad varžytynėse labai lengva pusvelčiui įsigyti gerų daiktų. Arba – kad tai labai didelė rizika kartu su būstu nusipirkti ir komunalines skolas.

„Turime suprasti, kad varžytynėse parduodamas turtas gali būti probleminis. Juk jis parduodamas priverstine tvarka. Būtent todėl pradinė turto kaina pirmosiose varžytynėse yra 20 proc. mažesnė, o antrosiose – 40 proc. mažesnė už rinkos kainą. Tačiau bėdos nenusipirksime, jeigu domėsimės parduodamu turtu, būsime atidūs ir rūpestingi“, – sako antstolė A. Tamašauskienė. Nusprendusiems dalyvauti varžytynėse ji siūlo laikytis penkių svarbiausių taisyklių.

1 taisyklė: išanalizuokite visą viešą informaciją apie parduodamą turtą.  

Svarbu nepasikliauti vien tik nuotraukomis prie varžytynių skelbimo. Jeigu tai nekilnojamasis turtas, reikėtų per e.valdžios vartus prisijungti prie Nekilnojamojo turto registro ir susipažinti su jame skelbiamais duomenimis: koks teisinis statusas, kokia sklypo ar patalpų paskirtis, kada, iš kokių medžiagų pastatytas statinys ir kt. Būna atvejų, kai parduodamose patalpose kambarių yra daugiau arba mažiau negu skelbiama registre, nes patalpos pertvarkytos. Pasikliaudamas tik skelbimo informacija, pirkėjas gali nusivilti.

2 taisyklė: pasidomėkite faktine turto būkle bei antstolio turimais duomenimis apie jį.

Tai galima padaryti tiesiog nuvykus apžiūrėti parduodamo objekto. Pamačius realų vaizdą, bus lengviau įvertinti galimą pirkimo riziką. Informaciją apie parduodamą daiktą taip pat galima gauti atvykus į antstolio kontorą, susisiekus telefonu arba elektroniniu paštu.

Areštuodamas gyvenamąsias patalpas, antstolis paprastai žino, ar ten gyvenama, ar būstas tuščias. Jei savininkas įsileido antstolį apžiūrėti parduodamų patalpų, antstolio kontoroje galėsite pateikti  papildomų klausimų. O jei buvo nusiteikęs priešiškai ar net pareiškė niekur iš savo būsto nesikraustysiąs, tikėtina, kad po varžytynių ne iš karto galėsite naudotis įsigyti turtu.

Laimėjus varžytynes, gali tekti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo ir laukti naujo teisinio proceso pabaigos. Gali būti, kad reikės išgabenti ir saugoti buvusio savininko paliktus daiktus. Gali tekti kviestis antstolį ir raktininką, jeigu buvęs savininkas dings kaip į vandenį, palikęs užrakintą butą. Raktininkas atrakins duris, o antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuos patalpų būklę ir jose esančių apskaitos prietaisų rodmenis, kad ateityje būtų galima apsiginti nuo galimų nepagrįstų buvusio savininko pretenzijų.

Paprastai kuo išvaržomas turtas brangesnis, tuo didesnė tikimybė, kad kils problemų pradedant juo naudotis. Todėl reikia gerai pasverti, ar mažesnė išvaržomo turto kaina atsvers galimas bylinėjimosi išlaidas ir tam sugaištą laiką.

3 taisyklė: susipažinkite su turto savininku.

Visuose varžytynių skelbimuose yra nurodyta parduodamo turto savininko (skolininko) pavardė ir vardas. Patartina susisiekti su pačiu savininku ar bent jo kaimynais ir išsiaiškinti, kokie savininko ketinimai. Turto pardavimu suinteresuotas asmuo būna geranoriškas, mielai parodo patalpas, transporto priemonę ar žemės sklypą. O jeigu savininkas bendrauti atsisako, reikėtų nusiteikti galimų problemų sprendimui arba pasiieškoti kito pirkinio. Neretai išvaržomo turto savininkai būna išvykę iš Lietuvos, o kiti tiesiog slapstosi nuo besidominčių jų turtu. Svarbu blaiviai įvertinti riziką.

4 taisyklė: išnaudokite geranoriško sandorio galimybes.

Saugiausias būdas pirkti ir parduoti praskolintą turtą – sandoris su skolininko pasiūlytu pirkėju. Areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo gali surasti skolininkas arba jo pavedimu veikiantys asmenys. Potencialus pirkėjas gali ir pats pasisiūlyti skolininkui. Mažesniuose miestuose ir kaimuose žmonės gana dažnai žino apie priverstinai išieškomas kaimynų skolas.

Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės neberengiamos. Sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis. Šis būdas pirkėjui naudingas ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų, bet ir dėl procedūrų greitumo: nereikia iki varžytynių pabaigos rungtis su kitais dalyviais, nereikia po laimėjimo laukti dar 20 dienų, kol bus sudarytas atitinkamas pardavimo dokumentas. O skolininkas gali tikėtis, kad turtas bus realizuotas palankesne kaina ir didesne dalimi bus padengta skola. Be to, jam nereikės mokėti už varžytynių paskelbimą ir kitus su varžytynėmis susijusius procesinius veiksmus.

Žinoma, gali ir nepavykti sužinoti apie varžytynes iki jų paskelbimo, jei pats skolininkas aktyviai neieško pirkėjų. Bet varžytynėms prasidėjus galima siekti geranoriško sandorio kitu būdu – pasiūlant skolininkui reikiamą pinigų sumą, kurios pakaktų skolai ir išieškojimo išlaidoms padengti. Juk skolininkas turi teisę padengti skolą iki pat varžytynių pabaigos. Jei skola padengiama, varžytynės atšaukiamos.

5 taisyklė: neatidėliokite sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais.

Iš varžytynių pirkdami namą ar butą, nenusiperkame buvusio savininko paliktų komunalinių skolų: neprivalome atsiskaityti už jų sunaudotą elektros energiją ar vandenį. Pareiga mokėti už komunalines paslaugas atsiranda nuo to meto, kai turtas faktiškai pradedamas valdyti bei sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais. Todėl komunalinių paslaugų teikėjams apie įsigytą nuosavybę reikėtų pranešti nedelsiant.

Sutartys su komunalininkais svarbios dviem aspektais. Pirma – mokame tik už mūsų pačių suvartotus išteklius. Antra – jeigu atsiranda kliūčių naudotis patalpomis, galime informuoti paslaugų teikėjus, kad patalpos dar nėra perduotos  ir susitarti, kad paslaugų teikimas kuriam laikui būtų atidėtas.

O ką daryti, nespėjus įsigyti norimo turto iki varžytynių pabaigos?

Būna, kad potencialus pirkėjas dėl įvairiausių priežasčių į varžytynes pavėluoja. Siūlytas sklypas ar būstas asmeniui labai patrauklus, bet apie turėtą galimybę įsigyti jis sužino jau po antrų neįvykusių varžytynių. Pagal įstatymą toks turtas priverstinai vėl gali būti realizuojamas ne greičiau kaip po metų. Tačiau neparduotą iš varžytynių turtą gali perimti išieškotojas. Jeigu išieškotojui šis turtas nereikalingas, galima tartis, kad jis perimtų ir vėliau parduotų atitinkamą turtą už sutartą kainą.

Asociacija Lietuvos atstolių rūmai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,