Penkios taisyklės, kaip varžytynėse nenusipirkti bėdos

Elektroninės skolininkų turto varžytynės yra realus būdas pirkti pigiau. Interneto portale www.evarzytynes.lt verta pasižvalgyti net tik ieškantiems svajonių būsto ar automobilio. Iš varžytynių parduodami įvairiausi daiktai – nuo galvijų bandos iki skrydžio lėktuvu treniruoklio…

a-tamasauskiene-03-gyvAntstolė Andžela Tamašauskienė sako kas mėnesį vidutiniškai skelbianti apie 10 varžytynių. Dažniausiai tai būna žemės sklypai ir įvairūs statiniai: butai, namai, komercinės ar ūkinės paskirties patalpos. O iš viso Lietuvoje 2016 metais įvyko 1693 varžytynės.

Besidomintiems išvaržomu turtu antstolė pataria nepasikliauti nuogirdomis. Pavyzdžiui, kad varžytynėse labai lengva pusvelčiui įsigyti gerų daiktų. Arba – kad tai labai didelė rizika kartu su būstu nusipirkti ir komunalines skolas.

„Turime suprasti, kad varžytynėse parduodamas turtas gali būti probleminis. Juk jis parduodamas priverstine tvarka. Būtent todėl pradinė turto kaina pirmosiose varžytynėse yra 20 proc. mažesnė, o antrosiose – 40 proc. mažesnė už rinkos kainą. Tačiau bėdos nenusipirksime, jeigu domėsimės parduodamu turtu, būsime atidūs ir rūpestingi“, – sako antstolė A. Tamašauskienė. Nusprendusiems dalyvauti varžytynėse ji siūlo laikytis penkių svarbiausių taisyklių.

1 taisyklė: išanalizuokite visą viešą informaciją apie parduodamą turtą.  

Svarbu nepasikliauti vien tik nuotraukomis prie varžytynių skelbimo. Jeigu tai nekilnojamasis turtas, reikėtų per e.valdžios vartus prisijungti prie Nekilnojamojo turto registro ir susipažinti su jame skelbiamais duomenimis: koks teisinis statusas, kokia sklypo ar patalpų paskirtis, kada, iš kokių medžiagų pastatytas statinys ir kt. Būna atvejų, kai parduodamose patalpose kambarių yra daugiau arba mažiau negu skelbiama registre, nes patalpos pertvarkytos. Pasikliaudamas tik skelbimo informacija, pirkėjas gali nusivilti.

2 taisyklė: pasidomėkite faktine turto būkle bei antstolio turimais duomenimis apie jį.

Tai galima padaryti tiesiog nuvykus apžiūrėti parduodamo objekto. Pamačius realų vaizdą, bus lengviau įvertinti galimą pirkimo riziką. Informaciją apie parduodamą daiktą taip pat galima gauti atvykus į antstolio kontorą, susisiekus telefonu arba elektroniniu paštu.

Areštuodamas gyvenamąsias patalpas, antstolis paprastai žino, ar ten gyvenama, ar būstas tuščias. Jei savininkas įsileido antstolį apžiūrėti parduodamų patalpų, antstolio kontoroje galėsite pateikti  papildomų klausimų. O jei buvo nusiteikęs priešiškai ar net pareiškė niekur iš savo būsto nesikraustysiąs, tikėtina, kad po varžytynių ne iš karto galėsite naudotis įsigyti turtu.

Laimėjus varžytynes, gali tekti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo ir laukti naujo teisinio proceso pabaigos. Gali būti, kad reikės išgabenti ir saugoti buvusio savininko paliktus daiktus. Gali tekti kviestis antstolį ir raktininką, jeigu buvęs savininkas dings kaip į vandenį, palikęs užrakintą butą. Raktininkas atrakins duris, o antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuos patalpų būklę ir jose esančių apskaitos prietaisų rodmenis, kad ateityje būtų galima apsiginti nuo galimų nepagrįstų buvusio savininko pretenzijų.

Paprastai kuo išvaržomas turtas brangesnis, tuo didesnė tikimybė, kad kils problemų pradedant juo naudotis. Todėl reikia gerai pasverti, ar mažesnė išvaržomo turto kaina atsvers galimas bylinėjimosi išlaidas ir tam sugaištą laiką.

3 taisyklė: susipažinkite su turto savininku.

Visuose varžytynių skelbimuose yra nurodyta parduodamo turto savininko (skolininko) pavardė ir vardas. Patartina susisiekti su pačiu savininku ar bent jo kaimynais ir išsiaiškinti, kokie savininko ketinimai. Turto pardavimu suinteresuotas asmuo būna geranoriškas, mielai parodo patalpas, transporto priemonę ar žemės sklypą. O jeigu savininkas bendrauti atsisako, reikėtų nusiteikti galimų problemų sprendimui arba pasiieškoti kito pirkinio. Neretai išvaržomo turto savininkai būna išvykę iš Lietuvos, o kiti tiesiog slapstosi nuo besidominčių jų turtu. Svarbu blaiviai įvertinti riziką.

4 taisyklė: išnaudokite geranoriško sandorio galimybes.

Saugiausias būdas pirkti ir parduoti praskolintą turtą – sandoris su skolininko pasiūlytu pirkėju. Areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo gali surasti skolininkas arba jo pavedimu veikiantys asmenys. Potencialus pirkėjas gali ir pats pasisiūlyti skolininkui. Mažesniuose miestuose ir kaimuose žmonės gana dažnai žino apie priverstinai išieškomas kaimynų skolas.

Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės neberengiamos. Sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis. Šis būdas pirkėjui naudingas ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų, bet ir dėl procedūrų greitumo: nereikia iki varžytynių pabaigos rungtis su kitais dalyviais, nereikia po laimėjimo laukti dar 20 dienų, kol bus sudarytas atitinkamas pardavimo dokumentas. O skolininkas gali tikėtis, kad turtas bus realizuotas palankesne kaina ir didesne dalimi bus padengta skola. Be to, jam nereikės mokėti už varžytynių paskelbimą ir kitus su varžytynėmis susijusius procesinius veiksmus.

Žinoma, gali ir nepavykti sužinoti apie varžytynes iki jų paskelbimo, jei pats skolininkas aktyviai neieško pirkėjų. Bet varžytynėms prasidėjus galima siekti geranoriško sandorio kitu būdu – pasiūlant skolininkui reikiamą pinigų sumą, kurios pakaktų skolai ir išieškojimo išlaidoms padengti. Juk skolininkas turi teisę padengti skolą iki pat varžytynių pabaigos. Jei skola padengiama, varžytynės atšaukiamos.

5 taisyklė: neatidėliokite sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais.

Iš varžytynių pirkdami namą ar butą, nenusiperkame buvusio savininko paliktų komunalinių skolų: neprivalome atsiskaityti už jų sunaudotą elektros energiją ar vandenį. Pareiga mokėti už komunalines paslaugas atsiranda nuo to meto, kai turtas faktiškai pradedamas valdyti bei sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais. Todėl komunalinių paslaugų teikėjams apie įsigytą nuosavybę reikėtų pranešti nedelsiant.

Sutartys su komunalininkais svarbios dviem aspektais. Pirma – mokame tik už mūsų pačių suvartotus išteklius. Antra – jeigu atsiranda kliūčių naudotis patalpomis, galime informuoti paslaugų teikėjus, kad patalpos dar nėra perduotos  ir susitarti, kad paslaugų teikimas kuriam laikui būtų atidėtas.

O ką daryti, nespėjus įsigyti norimo turto iki varžytynių pabaigos?

Būna, kad potencialus pirkėjas dėl įvairiausių priežasčių į varžytynes pavėluoja. Siūlytas sklypas ar būstas asmeniui labai patrauklus, bet apie turėtą galimybę įsigyti jis sužino jau po antrų neįvykusių varžytynių. Pagal įstatymą toks turtas priverstinai vėl gali būti realizuojamas ne greičiau kaip po metų. Tačiau neparduotą iš varžytynių turtą gali perimti išieškotojas. Jeigu išieškotojui šis turtas nereikalingas, galima tartis, kad jis perimtų ir vėliau parduotų atitinkamą turtą už sutartą kainą.

Asociacija Lietuvos atstolių rūmai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite