Pažymėti eršketai išleisti į Nerį ir Šventąją

Šią savaitę į Nerį (Vilniaus raj.) ir Šventąją (Ukmergės raj.) paleista 1000 aštriašnipių eršketų metinukų. Visos paleistos žuvys pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Vidutinis išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 0,5 kg. Praėjus 15-20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti. Kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje.

Aštriašnipiai eršketai užauginti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Žuvų lervučių Žuvininkystės tarnybai praėjusiais metais dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai palaiko glaudžius ryšius.

Siekiant sėkmingai vykdyti aštriašnipių eršketų atkūrimo Baltijos jūroje programas, tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Šiuo metu vienas svarbiausių projektų, vienijančių Baltijos šalis, yra „Baltijos eršketų apsaugos ir atkūrimo veiksmų planas“, kurio parengimą 2019 m. inicijavo Helsinkio komisija (HELCOM). Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.

Šiemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 19 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tarptautinio poezijos pavasario stotelė Pagėgių krašte

Išlydint pavasarį, 2023 m. gegužės 14-28 d. Lietuvoje nuvilnijo daugybę kūrėjų iš įvairiausių šalių subūrusio Tarptautinio poezijos pavasario renginiai. Džiugu, jog šiemet šio iškilaus, žymiausius Lietuvos bei užsienio rašytojus vienijančio poezijos karavano maršrute – ir stotelė Pagėgių krašte. Ypatingoje, bohemiškoje, kūrybiniams ieškojimams ir atradimams buriančioje vietoje – ant garsiojo Rambyno kalno 2023 m. gegužės 26 dieną margą it gamta poezijos puokštę susirinkusiesiems dovanojo garsūs šalies bei užsienio poetai – Tarptautinio poezijos pavasario dalyviai: kūrėjai Liutauras Degėsys, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas,

Mero padėka Šilutės gimtadienio šventės kūrėjams

512-ojo Šilutės miesto gimtadienio šurmuliui nurimus nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu miesto šventės organizatoriui – Šilutės kultūros ir pramogų centrui, taip pat šventės vedėjams, Savivaldybės administracijos specialistams, vietos verslo įmonėms ir visiems, kurie prisidėjo prie šio savaitgalio renginių organizavimo. Tik Jūsų dėka šventė atkeliavo į visų šilutiškių ir miesto svečių širdis. Dėkoju šventės svečiams – užsienio partneriams iš Ckaltubo (Sakartvelas), Kolobžego (Lenkija) ir Gdansko Pruščo  (Lenkija), Saldus (Latvija) bei Skadovsko (Ukraina) savivaldybių delegacijoms, lietuvių bendruomenei iš JAV, Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Sodo darbų sezonas įsibėgėja: kaip išvengti traumų?

Vis daugiau gyventojų šylant orams skuba tvarkyti ir puoselėti teritorijas aplink namus bei įninka į daržininkystės darbus. Kad aktyvus sodo sezonas būtų sklandus ir įsibėgėtų be traumų, svarbu tinkamai pasirūpinti sveikata bei fizine forma. „Sodų ir nuosavų namų bendrijose bei gyvenvietėse žmonės jau sujudo: sodo darbų sąrašas pavasarį būna labai ilgas – pradedant medžių ir krūmų genėjimu, žolės pjovimu, lysvių kasimu, augalų sodinimu, baigiant aplinkos tvarkymu ir kitais būtinais darbais. Dažniausiai sode pasitaikančios traumos yra įvairūs patempimai, sodo įrangos ir

Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra. Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas

Taip pat skaitykite