Pavasaris jau prižadino uodus ir kitus kenkėjus

Pavasaris jau džiugina širdį: saulėtose pamiškėse sprogsta pumpurai, prie namų skleidžiasi snieguolės ir kiti augalai, medžiuose lizdus jau suka pirmieji sugrįžę paukščiai. Deja, iš žiemos miego taip pat bunda įvairiausi kenkėjai. Kenkėjų kontrolės ekspertai primena, kodėl reikėtų susirūpinti ir pavasarį pagalvoti apie skruzdėles, uodus ir erkes.

Skruzdėlės namuose

Nuo pat pavasario pradžios, kaip teigia UAB „Dezinfa“ atstovai, sulaukiama vis daugiau nusiskundimų dėl skruzdėlių. Jomis dažniausiai skundžiasi individualių namų gyventojai, nors nepageidaujamų vabzdžių pasitaiko ir daugiabučiuose.

„Individualių namų gyventojai daugiausia skundžiasi po namu įsikūrusiomis sodinėmis skruzdėlėmis, kurios veržiasi į kambarius ir ieško maisto. Nors skruzdėlės ligų neperneša, jos kelia pasibjaurėjimą, nemalonius pojūčius. Nekviestiems svečiams naikinti ir apsisaugoti nuo pakartotinės atakos, naudojami specialios paskirties preparatai“, – komentuoja UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.

Pirmasis uodo zyzimas

Saulei vis labiau šildant ir pavasariniam lietui gaivinant žemę, bunda uodai. Stovinčio vandens telkiniuose besiveisiantys kraugeriai kiekvienais metais kelia nerimą ne tik gyventojams, tačiau ir kenkėjų kontrolės ekspertams. Pakanka mažos balos, kad rastųsi šimtai zyziančių įkyruolių, todėl jau nuo pirmų pavasario dienų kalbama apie uodų populiacijos kontrolę.

Siekiant sumažinti būsimą uodų populiaciją, kenkėjų kontrolės specialistai ragina ištuštinti kieme esančius konteinerius, išvalyti užsikimšusius lietaus latakus, nusausinti visus stovinčio vandens telkinius – apleistus baseinus, balas ir pan. Uodai veisiasi stovinčiame vandenyje.

Vanduo gali rinkis ir užsistovėti beveik bet kur: lauke paliktose padangose, skardinėse, kibiruose, gėlių vazonuose, vaikų žaisluose, neuždengtose šiukšlių dėžėse. Taigi atliekant pavasarinį švarinimąsi, būtina apsižvalgyti ir pašalinti kuo daugiau tokio stovinčio vandens.

„Prevencija iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga, tačiau užtikriname – ji veiksminga ir leidžia reguliuoti uodų plitimą. Net apsauginiai tinkleliai ant langų ryškiai sumažina grėsmę būti sugeltiems. Kitas efektyvus būdas – lervų naikinimas biologiniais preparatais, kurie pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur veisiasi uodai“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.

Erkės pavasarį

Lietuvoje jau kelerius metus stebime erkių aktyvumo padidėjimą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Klimato pokyčiai lemia, kad erkės jau kovo pradžioje ima busti, ieškoti maisto šaltinių ir daugintis. Jų galima rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose, todėl tikimybė tapti erkės auka iš tiesų yra didelė. Be to, praėjusi žiema nebuvo itin šalta, todėl, tikėtina, erkių populiacija bus didelė ir aktyvi jau nuo pat pavasario pradžios.

L. Grigaliūnas pastebi, kad kovoti su kraujasiurbėmis erkėmis yra sunku: parkuose, miškuose, pievose cheminėmis medžiagomis naikindami erkes rizikuojame pakenkti ekosistemai, todėl belieka pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus, medžius, kad erkės neturėtų palankios terpės veistis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,