Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Hits: 147

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite