Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite