Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite