Pataria, kaip šildymo išlaidas sumažinti 70 proc.

Nuo šilumos siurblio oras-oras, arba oro kondicionieriaus, pirkimo dažnai atbaido mintis, kad jis naudoja papildomai elektros. Tačiau turintiems saulės elektrinę tokia problema tampa neaktuali. Oro kondicionieriui reikalinga elektra, pagaminta saulės ir naudojama momentiškai, nieko nekainuoja. Šilumos siurblių oras-oras, oras-vanduo ir saulės elektrinių duetas gyventojams itin naudingas šaltuoju metų laiku. Paskaičiuota, kad šiuos du įrenginius naudojant kartu galima sutaupyti 35–70 proc. patalpų šildymui skiriamų išlaidų.

„Saulės elektrinė paprastai būna pirmas žingsnis, kurį žengia pigesnių ir tvaresnių sprendimų ieškantys gyventojai. Tačiau vien ja neapsiribojama – kadangi saulės generuojama ir momentiškai vartojama elektra yra nemokama, stengiamasi maksimaliai ją suvartoti diegiant kitus įrenginius. Pvz., šilumos siurblius oras-oras, šildančius arba vėsinančius patalpas, ar oras-vanduo, taip pat galinčius šildyti arba vėsinti patalpas, o kartu ir ruošti karštą vandenį.

Šios dvi sistemos viena kitą papildo. Tad turint saulės elektrinę naudoti šilumos siurblį yra maksimaliai efektyvus sprendimas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Sąnaudas sumažina kartais

Ekspertas sako, kad Lietuvos gyventojams vis dar dažnai kyla klausimas, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką ir alternatyvius šildymo sprendimus gana daug lėšų, nes jos neatsiperka greitai.

„Saulės elektrinių ir šilumos siurblių atsiperkamumas yra skaičiuojamas ir vertinamas ne trumpuoju, o ilguoju eksploatavimo laikotarpiu. Paprastai imamas 10 metų laikotarpis. Norėdami tai įvertinti, esame paskaičiavę, kad turint saulės elektrinę ir šilumos siurblį oras-vanduo pastarojo sąnaudos per 10 metų preliminariai būtų apie 4 kartus mažesnės nei dujų katilo ir beveik 2 kartus mažesnės nei malkinio katilo“, – teigia M. Kavaliauskas.

Skaičiavimams pasirinktas hipotetinis 120 kv. metrų ploto B energinės klasės maždaug prieš dešimtmetį statytas namas, kurio šiluminiams metiniams poreikiams reikėtų apie 1000 kubinių metrų (m3) dujų, apie 7 m3 malkų arba apie 10 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros. Vadinasi, tokio gyventojo sąskaitos už šilumą per metus, atsižvelgiant į vidutines šildymo kuro kainas, naudojant gamtines dujas galėtų siekti apie 1,4 tūkst. Eur. Kūrenant malkas – apie 650 Eur, o šildantis vien elektra, be šilumos siurblio – apie 2,5 tūkst. Eur.

Pasak M. Kavaliausko, situacija smarkiai keistųsi, šildymui naudojant šilumos siurblį, imantį elektrą iš saulės elektrinės. Šilumos siurblio veikimas yra paremtas termodinaminiais energijos mainais, tad šie įrenginiai šiluminės energijos pagamina net apie 4 kartus daugiau, nei suvartoja elektros energijos.

„Naudojant šilumos siurblius oras-vanduo, priklausomai nuo oro temperatūros ir sezoniškumo, tokio pastato šiluminiams poreikiams kartu su karšto vandens paruošimu per metus apytiksliai galėtų prireikti apie 4000 kWh. Jei vartotojas visą reikiamą elektros energijos kiekį imtų iš tinklo, suma siektų apie 1 tūkst. Eur, o jei elektrą pasigamintų pats, naudodamas saulės elektrinę – tokiu atveju išlaidos tebūtų apie 170-200 Eur per metus. Per 10-ties metų laikotarpį vartotojas galėtų sutaupyti apie 72 proc. išlaidų, palyginus su gamtinėmis dujomis, 80 proc. – su elektra ir 43 proc. – su malkomis“, – pateikia skaičiavimus jis.

Šiuos skaičiavimus pagrindžia ir 2022 m. keliose Europos šalyse atliktas tyrimas apie gyvenamuosiuose namuose įrengtų saulės elektrinių ir šilumos siurblių įtaką išlaidoms. Paaiškėjo, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje namų ūkiai, įsirengę saulės elektrines ir šilumos siurblius, sutaupė iki 84 proc. namų ūkio sąskaitų, palyginti su būstais, priklausomais nuo dujinio šildymo ir neturinčiais saulės kolektorių.

Rinktis skatina ir kompensacijos

Pasak M. Kavaliausko, pastaruoju matomas didelis Lietuvos gyventojų susidomėjimas ne tik saulės elektrinėmis, bet ir šilumos siurbliais, kurį sukėlė dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. išaugusios iškastinių dujų ir elektros kainos.

„Lietuvoje šiuo metu vis dar dažniausiai sutinkami šildymo būdai yra malkiniai arba dujiniai katilai, tačiau vis dažniau namų ūkiai, norėdami turėti didesnį komfortą ir patogesnį namų mikroklimato valdymą, renkasi netaršius šilumos siurblius bei saulės elektrines. Gaminančių vartotojų skaičius šalyje, palyginti su 2021 m., yra išaugęs daugiau nei 2 kartus“, – sako „Elektrum Lietuva“ ekspertas.

Augimo tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 2022 m. saulės elektrinių skaičius padidėjo 9 proc., palyginti su 2021 m., o šilumos siurblių – 53 proc. Italijoje atitinkamu laikotarpiu saulės elektrinių įrengta 240 proc. daugiau, o šilumos siurblių – 37 proc. daugiau.

M. Kavaliauskas mano, kad namų ūkius atsisakyti iškastinio kuro gana veiksmingai skatina ir valstybės taikomos kompensacijos įsirengiant saulės elektrines ar keičiant taršius katilus šilumos siurbliais. Pasinaudojus parama, saulės elektrinę galima įsirengti apie 30 proc. pigiau, o šilumos siurblį – iki 50 proc. pigiau, kuomet jų atsiperkamumas sutrumpėja 3–4 metais.

Jūratė Rupšienė
Komunikacijos ir partnerysčių vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite