Pašyšių kaimo bendruomenė susitelkusi darbui ir šventėms

Jau septintą kartą Pašyšių kaimo bendruomenė surengė tradicinę šventę „Pabūkime kartu“. Besiruošdamas šventei kiekvienas bendruomenės narys pasistengė, kad Pašyšiai atrodytų gražesni, tvarkingesni. Kartu dirbo, kartu ir šventė šeštadienį, sulaukę nemažo bičiulių būrio. Šventėje „Pabūkime kartu“ ne tik linksmintasi, bet ir padėkota žmonėms, puoselėjantiems Pašyšius, auginantiems gražias šeimas. Sporto aistruoliai varžėsi tinklinio aikštelėje bei kuris stipresnis, bibliotekoje atidaryta šviesaus atminimo pašyšiškio Vytauto Tribičiaus tapybos darbų paroda.

Padėka įeikta Danguolei ir Evaldui Kunšteinams.

Pašyšiuose netrūksta naujų sutvarkytų erdvių, skirtų bendruomenės ir kaimo svečių laisvalaikiui ir sportui. Šiemet atidaryta nauja vasaros tinklinio aikštelė, pastatyti 5 mediniai suoleliai, sutvarkyta aplinka mažiesiems pasisupti, įrengtas žvejo lieptelis į Šyšą, prie fontano pastatytas informacinis stendas. Šie darbai atlikti už lėšas, skirtas projektui „Pašyšių kaimo gamtos turtai“ įgyvendinti. Šio projekto vadovės – Pašyšių kaimo seniūnaitė Elena Venckienė ir bendruomenės pirmininkė A. Stonkuvienė. Pašyšiškiai, savo projektą pateikę asociacijai „Lamatos žemė“, gavo 25 tūkst. litų. Savo jėgomis prisidėjo ir bendruomenės nariai.
Prie fontano įrengtas stendas informuoja, kad šioje vietoje 1966 metais buvo pastatytas pirmasis vandens bokštas Pašyšiuose. Vandens gręžinio gylis buvo per 100 metrų. Į metalinių konstrukcijų bokštą vanduo prisipildydavo be siurblio, dažnai netilpdavo bokšte ir bėgdavo per viršų. Žiemą dėl perteklinio vandens bokštas stovėdavo apledijęs. 1972 metais ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis mineralizuotas, netinkamas naudoti buityje. Po 5 metų bokštą nuvertė, bet gręžinio uždaryti nepavyko. Ilgą laiką pieva skendėjo nuo požeminio vandens. 1985 metais įrengtas fontanas veikia žiemą ir vasarą be jokio variklio, vanduo maitina ir Šyšos upę.

Pašyšių kaimo šventės „Pabūkime kartu“ dalyviai.

Šventės „Pabūkime kartu“ metu gražios padėkos sulaukė bendruomenės nariai, nepagailėję savo laiko ir jėgų tvarkant Pašyšių gyvenvietę. Padėkota Kęstučiui Venckui bei Dainoros ir Dainoro Vladičkų šeimai už fontano išvalymą, už gulbes prie fontano – Danguolei ir Evaldui Kunšteinams, už pintus krepšius gėlėms – Albinui Juodeikiui, už krepšių nudažymą – Violetai Karbauskaitei. Prie Šyšos upės valymo darbų triūsė Elena ir Kęstutis Venckai, Aida Urbonienė, Ugnius Stankus, Saimonas Grigalis, Vilius Adomavičius, Juta, Tomas, Dovydas, Emilijus Kunšteinai, Eimantas Matusevičius, Laurynas Agintas, Deivydas Juodeikis. Skelbimų lentą padarė Alfonsas Pocius, gėlėmis gyvenvietę papuošė Elena Žemgulienė. Įrengiant vasaros tinklinio aikštelę talkino Eugenijus Gedrimas, tinklą futbolo vartams padovanojo Vincas Agintas. Padėka už gamtos puoselėjimą įteikta vienai darbščiausių kaimo gyventojų Genei Rimkienei. Prie kaimo gražinimo darbų aktyviai prisidėjo jaunimas. Už jų pastangas dėkojo asociacijos „Pašyšių jaunimas“ prezidentas Artūras Miklovis.
Pašyšiškius sveikino ir Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas. 2014-ieji paskelbti Šeimos metais, tad Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis padėkas įteikė Linos ir Mindaugo Čemerkų, Rinatos ir Vido Kumžų, Rūtos ir Vido Misių, Sandros ir Mariaus Kunšteinų šeimoms.
Padėkota gausiems šventės rėmėjams, sporto varžybų nugalėtojams. Skambėjo muzika, netilo linksmybės, netrūko vaišių, užsiminta apie ateities planus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 101

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite