Pastatų priežiūra žiemą: sniegas ir ledas gali sukelti paslėptų pažeidimų

Žiema kelia iššūkių ne tik žmonėms ir transporto priemonėms. Temperatūrų svyravimai, sniegas bei kiti žiemos „malonumai“ kenkia ir pastatams. Dėl didelio sniego kiekio įgriūva nevalomi stogai, ant šaligatvių krenta varvekliai, o temperatūrų svyravimai gali sukelti plika akimi nematomų pažeidimų. Todėl ekspertai pataria reguliariai tikrinti inžinerines sistemas. Savo ruožtu draudikai įspėja dėl padidėjusio gaisrų pavojaus.

„Žiemą svarbūs keli faktoriai – oro sąlygos ir gyventojų veiksmai. Orų sąlygoms galime pasiruošti, numatyti, koks bus kritulių intensyvumas ir imtis saugumo priemonių. Taip pat pastebėtina, kad šaltuoju metų laiku padidėja energijos suvartojimas – aktyviau naudojami tiek elektronikos prietaisai, tiek šilumos agregatai. Tai reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į jų būklę“, – pažymi Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Pastatų priežiūros ir administravimo bendrovės „House care“ atstovas Vaclovas Stankevičius sako, kad pastatams vienareikšmiškai labiausiai kenkia temperatūrų svyravimai ir drėgmė. Todėl pašalus būtina patikrinti lietaus nutekėjimo vamzdžius, latakus ir įlajas, net jei jos yra šildomos. Ledas gali deformuoti movas ir vamzdžius.

„Temperatūros svyravimai sukelia medžiagų susitraukimą ir plėtimąsi. Tai kenkia, ypač senesniems pastatams. Dėl medžiagų susitraukimo ir plėtimosi susidaro plyšeliai, kuriuose kaupiasi drėgmė. Vanduo, patekęs į juos, šąla ir plečiasi. Taip vis didinama žala pastato konstrukcijai. Kai išjudinama ir supleišėja hidroizoliacija, pažeidžiama terasų danga, bėgant laikui vanduo prateka net į butus, rūsius ir požeminės stovėjimo aikšteles“, – pasakoja „House care“ atstovas.

Tokius vidinius pažeidimus, anot jo, dažnai išduoda atšokęs tinkas ar kiti fasado elementai. Todėl, vos pastebėjus pirmuosius ženklus, reikėtų užtikrinti pastato izoliaciją, užtaisyti plyšius ir įtrūkimus, kad vanduo ir šaltis negalėtų patekti į konstrukciją. V. Stankevičius priduria, kad būtina tinkamai prižiūrėti besivartančius mechanizmus – vartus, langus, duris, stoglangius. Pasibaigus vasaros karščiams, tačiau dar neužklupus ir šalčiams juos reikėtų apžiūrėti, kad būtų sandarūs ir hermetiški. Kitu atveju tarpuose susidaranti drėgmė taip pat gali sukelti pažeidimų.

Saugokitės ledo

„Žiemą dėmesingesni turėtų būti ne tik pastatus prižiūrintys ar juos naudojantys asmenys, bet ir praeiviai bei vairuotojai. Ypač jei yra pratę automobilį statyti šalia pastatų, nes susidaro nuošliaužos ir varvekliai, kurie gali sužaloti žmones ar sukelti žalą konstrukcijoms bei aplinkinių turtui“, – priduria pašnekovas. Jis pabrėžia, kad vairuotojams svarbu būti itin atidiems išvažiuojant ir įvažiuojant į garažus, nes tose vietose įvyksta nemažai incidentų, apgadinami automobiliai ir stovėjimo aikštelių vartai.

„Dengtos ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vidaus ir lauko temperatūra skiriasi, todėl įvažiavimas dažnai pasidengia ledu. Tad vairuotojams reikia visada vertinti dangą, padangų būklę, nuolydį ir automobilio judėjimo greitį. Apledėjusios ar net šlapios, druskos ir sniego mišiniu padengtos plytelės tampa labai pavojingos, tad reikia žiemą vertinti kiekvieną žingsnį“, – įspėja specialistas. Pasak jo, geriausia prevencija yra reguliarus pastato būklės tikrinimas, siekiant nustatyti potencialias problemines vietas, ypač prieš žiemą. Taip pat neužmiršti valyti sniegą nuo stogo ir kitų laikančių konstrukcijų, taip mažinant jų apkrovas, šalinti ledą nuo lietaus nuotekų sistemų ir kitų konstrukcijų.

Žiema – gaisrų sezonas

BTA ekspertas M. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad, įmonės duomenimis, bene daugiausiai žalos žiemą pridaro ne šaltis ir sniegas, bet ugnis. „Be abejo, kai būna snygis, lūžta stogai, susidaro drėgno sniego nuošliaužos, kurios gali ne tik įkristi už apykaklės, bet ir rimtai sužaloti žmogų. Atlydžio metu dažnai susidaro varvekliai, kurie taip pat kelia pavojų žmonėms ir turtui. Tačiau žiemą taip pat apie 20-30 proc. padidėja gaisrų skaičius, lyginant su vasara, nes dalis privačių namų savininkų, vis dar besišildančių anglimis ar malkomis, nevalo kaminų ir neprižiūri šildymo katilų”, – reziumuoja Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Gaisrai, anot jo pridaro daugiausiai žalos. Todėl, norint apsisaugoti nuo netikėtumų, prieš šaltąjį sezoną reikėtų išvalyti kaminus ir patikrinti visą šildymo sistemą, įskaitant katilą – geriausia, kad tai padarytų specialistai. Taip pat būtina apsirūpinti dūmų detektoriais ir prisiminti, kad negalima palikti neprižiūrimos atviros liepsnos, įskaitant žvakes. Anot jo, šiais metais didžiausia bendrovės išmokėta suma už žiemiškų orų sukeltą žalą gyventojų privačiam turtui siekia apie 200 tūkst. Eur. Ekspertas priduria, kad žmonės paprastai renkasi draudimo išmoką, o ne remonto paslaugą.

Kaista elektros instaliacija

Mindaugas Antanaitis, pastatų remonto ir ekspertizės bendrovės „Remeks“ Žalų tyrimo vyriausiasis ekspertas, viena iš svarbiausių rizikų taip pat įvardija gaisrus. Jis atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku padidėja elektros sunaudojimas pastatams šildyti ir kasmet fiksuojama su tuo susijusių įvykių.

„Elektrinis šildymas namuose dažai apkrauna elektros tinklą ir išlenda silpnosios jo vietos. Neretas atvejis, kad paskirstymo dėžutėse ar rozetėse būna oksidavęsi kontaktai. Dėl to, esant dideliam apkrovimui, tos vietos kaista. Daug gaisrų kyla būtent dėl netvarkingos elektros instaliacijos“, – sako ekspertas.

M. Antanaitis pabrėžia, kad negalima be priežiūros palikti kieto kuro katilų, nes esant dideliam šalčiui katilai dirba maksimaliu pajėgumu. Staiga sutrikus automatinio gesinimo sistemai arba nesuveikus slėgio vožtuvams katilas gali sprogti. Pasak jo, tokių atvejų vien „Remeks“ per sezoną fiksuoja apie 12-15.

Be kitų, jau minėtų rizikų M. Antanaitis pabrėžia ir drėgmės daromą žalą. „Susikaupusi drėgmė, kaip sako fizikos dėsniai, visada nori išgaruoti, todėl juda link šilumos šaltinio. Vasarą, kai lauke yra šilčiau nei viduje, drėgmė pasišalina natūraliai. Tačiau žiemos metu drėgmė juda į vidų. Todėl patalpose atsiranda pelėsiai, gali „prakaituoti“ sienos“, – patirtimi dalinasi specialistas. Siekiant to išvengti jis siūlo reguliariai valyti sniegą ir ledą nuo pastatų, vėdinti patalpas, sutepti judančius mechanizmus, tokius kaip garažo durys ir patikrinti, ar nekaista elektros instaliacijos jungtys.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite