Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti?

Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai būna Kalėdų Senelis, o Velykų personažai Lietuvoje nevienodi. Vienur Lietuvoje lankosi Velykis – gražus jaunikaitis, paliekantis margučių prie namo padarytoje gūžtoje iš samanų ir pakulų, puoštoje spalvotais popierėliais, siūliukais. Velykis galėjo būti ir neapsakomo grožio paukštis, panašus į povą, mokantis greitai skraidyti, sugebantis net pro rakto skylutę įlįsti į vidų, susiieškoti iš vakaro vaikų padarytą dailią gūžtą ir pagal nuopelnus padėti kiaušinių, nė iš tolo neprimenančių tų, kuriuos šeštadienio vakare dažydavo namiškiai.

Kitur apsilanko Velykų bobutė, net vadinta Velykų karaliene, nors sūduviai ją įsivaizduoja kaip raganą. Ji gyvenanti pamiškėje, o artėjant Velykoms primerkianti žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažanti kiaušinius. Pagalbininkai kiškiukai jai parūpina malkų ir padeda marginti. Labai retai Velykė keliaujanti pėsčia – dažniau važiuota. Susideda bobutė daugybę margintų kiaušinių į gražų vaškinį arba cukrinį vežimėlį, pasikinko į jį kiškius ar mažą kumelaitę, ir rieda pas gerus vaikus, pašmagodama botagėliu iš saulės spindulių. Ji važiuoja per visą šalį, sustodama kiekvieno kieme ir palikdama kiaušinių paruoštose vietose, ant palangės, šlepetėse ar net prie pagalvės. Atsikėlę geri vaikai randa po du gražius margučius, o vėlesniais laikais – ir iš pyrago tešlos iškeptą gaidelį, zuikutį ar arkliuką, džiovintų obuolių, kriaušių, riešutų. Velykės padovanoti kiaušiniai buvo itin saugomi ir gerbiami. Blogi vaikai randa tik vieną, nedažytą kiaušinį – tokiems didelė gėda, iš jų juokiasi draugai ir namiškiai, o vaikai susimąsto, kaip reikėtų elgtis geriau. Velykė lankydavo vaikus iki 16 metų amžiaus. Beje, įdomu, kad kartais Velyke arba Velykiu vadinamas ir pirmasis į trobą pakliuvęs, nuo vandens ar kito daikto atsimušęs saulės spindulys – zuikutis.

Kalbėdami apie Mažąją Lietuvą turime pasidomėti šventės tradicijomis Vokietijoje. Vokiečiai Velykų neįsivaizduoja be kiškių: gyvų, šokoladinių, medinių, popierinių, molinių, keptų iš tešlos – sausainių ar pyragų pavidalu (šį personažą vokiečių emigrantai nuvežė ir į Ameriką). Manoma, kad Velykų zuikių paprotys atsirado Pfalce ir Aukštutinėje Reino dalyje, evangelikų liuteronų bendruomenėje. Apie juos 1678 metais Georgas Francus rašė, kad regionuose netoli Elzaso „yra paprotys velykinius kiaušinius vadinti Velykų zuikio kiaušiniais. <…> Manoma, kad Velykų zuikis juos deda ir slepia sodo žolėje, o vaikai nekantrauja juos surasti.“ Zuikių prie namų dažnai pasirodo ankstyvą pavasarį, nes jie tuo metu ieško būsto, poros, – gali būti, kad dėl to lengviau juos sutapatinti su margučius atridenančiu personažu. Margi kiaušiniai buvo pritaikyti zuikiui, nes vištos tokių nededa. Zuikiai Vokietijoje atnešdavo margučių, kartais saldainių. Valgomi šokoladiniai zuikiai pradėti gaminti apie 1810 metus.

Įdomu, kad Velykų kiškis nėra vienintelis vokiškų kraštų pavasario šventės veikėjas. Kai kuriuose Šveicarijos kaimuose velykinius kiaušinius tiekia gegutės, Vestfalijoje kiškį gali pavaduoti Velykų lapė, Tiuringijoje – gandras, o Bohemijoje margučius deda višta, gaidys, dar kitur jie gali pasirodyti ir iš varpo, skelbiančio Velykų rytą.

Mažojoje Lietuvoje vokiečiai šalia lietuvių gyveno apie 700 metų, tad nieko nuostabaus, kad būtent šio krašto gerus vaikus Velykų rytmetį aplanko zuikis, pasiskolintas iš vokiškų tradicijų. Ir dabar seneliai moko vaikus iš vakaro paruošti spalvotus lizdelius, kuriuose šventinį rytą randama margučių ar kitų dovanėlių.

Taigi, vaikai paslaptingųjų svečių pradeda laukti jau Didįjį šeštadienį: po pietų ruošia vietelę margučiams: darželiuose prie medžių, medžiuose sutaiso gūžtelių, ant palangių, stalų, prie lovos padeda pintinėlių. Sakoma, kad Velykų bobutę ar Velykų zuikį labai sunku pamatyti: kad ir kaip stengtųsi neužmigti, vaikai neatsilaiko, o būtent tuomet ir atsiranda margučiai pintinėlėje… Bet gal jums pavyks?..

Paruošė etnografė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejus

Hits: 172

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite