Paslaptingiausia metų šventė Vainute

Joninės – paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena.Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės, buvo švenčiamos kelias dienas.

Kas gali būti smagiau už paslaptingą Joninių naktį: vainikus, būrimus, liepsnojančius laužus, svajones ir tikėjimą, kad jos išsipildys, kad bus surastas paparčio žiedas? Susitikti ir švęsti Jonines kartu susitelkė ir pakvietė vainutiškiai: Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnija ir Vainuto bendruomenė ir gausus būrys rėmėjų.
Joninių šventė Vainute prasidėjo krepšinio varžybomis. Dėl Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus prizo varžėsi net 16 komandų. Miestelio centrinėje A. Baranausko gatvėje, kaip ir kasmet per Jonines, netrūko šurmulio. Čia įsikūrę prekybininkai siūlė įvairiausių gardėsių, suvenyrų, žaislų vaikams, loterijų ir atrakcijų, netrūko ir alaus.
Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės dalies šventinė eisena, lydima Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro ir šokėjų, patraukė į tradicinę šventės vietą.
Šventės vedėja Vaida Galinskienė susirinkusius sveikino žemaičių tarme. Priminė, kad šventė nuo amžių amžinųjų net trim vardais vadinama: Joninės, Rasos, Kupolės. Visi vardai vienodai svarbūs. Sakė: „Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi, svarbiausia, kaimyną susitikti, apie reikalus pasirokuoti, kupolę surišti, laužą užkurti, paparčio žiedo ieškoti, šventės prisiminimais dar nors kelias nedėlias širdį pakaitinti…“

Joninės – mistikos, burtų metas. Tikima, kad Joninių naktį įsisiautėja piktosios jėgos, tačiau jos pergudraujamos ir nugalimos. Per Jonines merginos spėja savo ateitį. Į ateitį pažvelgti maga ir vaikinams. Merginos, norinčios sužinoti, kada ištekės, ant sausuolio medžio šakos mesdavo vainiką. Jei pavyksta ant šakos pataikyti iš pirmo metimo – džiaugsmas, nes ištekės tais pačiais metais, jei iš antro – teks dar metelius palaukti.
Joninės – metas, kai visa gamta yra aukščiausiame pakilimo taške ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Juos surinkdavo iš skirtingų vietų, surišdavo į kupolę ar nupindavo vainiką iš 9 skirtingų žolynų.

Šventės vedėja pasidžiaugė, kad mergelių žolynai surinkti, surišti, todėl beliko žolynus gražiais žodeliais nudailinti, juos parsinešus namo už švento paveikslo užkišti, kad nuo piktų akių ir visokių blogybių per visus metus apsaugotų. Gražių žodžių šventės dalyviams negailėjo į šventinę, žolynais išdabintą sceną pakviesti svečiai: LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė, tarybos nariai Daiva Žebelienė ir Vytautas Laurinaitis, kuris yra ir Vainuto bendruomenės pirmininkas. Vainutiškius ir svečius sveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, kvietęs visus linksmintis, nes lietus numatomas tik naktį. Seniūnas ypač dėkojo šventės organizatoriams, rėmėjams, ypač šventės vedlei Marytei Eugenijai Matevičienei ir jos kolektyvui.
LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis vainutiškiams ir jų svečiams palinkėjo slapčiausių svajonių išsipildymo, rasti paparčio žiedą. Priminęs, kad 2014-ieji paskelbti šeimos metais, palinkėjo visoms šeimoms sėkmės, išreikšdamas viltį, kad jos augintų sveikus vaikus, laimę rastų čia, bet ne užjūriuose. Seimo narių K. Komskio ir R. Žemaitaičio iniciatyva šiais šeimos metais pagerbtos gražios, darnios šeimos, kurių Vainute ypač daug. Padėkos raštai įteikti Ingos ir Remigijaus Jurkaus, Dainos ir Gražvydo Austynų, Daivos ir Stasio Kurlinkų, Loretos ir Aloyzo Lukočių, Loretos ir Jono Skurdelių šeimoms.
„Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės mes svarstome, kas yra šeima. Jums tai nekelia klausimų, kad šeima yra vyro ir žmonos sąjunga, kurioje svarbiausia vaikai. Gaila, kad iš Europos ateina ne tik geros, bet ir blogos tradicijos“, – sveikindamas darnias šeimas sakė K. Komskis.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė pasidžiaugė, kad Vainutas gyvena puikiai, nes rugsėjo pirmąją čia bus atidaryta ikimokyklinė grupė.
Kaip ir kasmet, per Jonines buvo pagerbti tie seniūnijos žmonės, kurie prisideda prie Vainuto puoselėjimo. Jiems – padėkos raštai ir dovanos. Seniūnas pasidžiaugė, kad komisija, apvažiavusi Vainuto miestelį ir seniūniją, pamatė ir įvertino ne vieną daugiabutį, sodybą. Gražiai savo aplinką tvarko A. Baranausko gatvės 38 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai, Tauragės gatvės 17, A. Baranausko gatvės 35 namo gyventojai. Padėkos raštai ir dovanos įteiktos gražių sodybų šeimininkams Daivai ir Antanui Juraškoms, Sonatai Vaivadaitei ir Tomui Kriaučiūnui.
Į sceną pakviesti ir pasveikinti krepšinio varžybų laimėtojai – Vainuto komanda: Matas ir Julius Jucikai, Audrius Juknius, Edvinas Kurlinkus.
Vakarėjo, o žmonių vis daugėjo, iš visų pusių skubėjo į Joninių šventę. Meno kolektyvai griežė, dainavo, šoko – dovanojo gerą nuotaiką visiems ieškantiems paparčio žiedo, tikintiems, kad išsipildys slapčiausios svajonės. Linksmino kolektyvai iš Vainuto, Usėnų, Žemaičių Naumiesčio, Žemaitkiemio, Bikavėnų. Vainutiškiai šiltai išlydėjo į dainų šventę savo kolektyvus: folkloro ansamblį „Vainuta“ (vad. L. Mieliulytė) ir Vainuto gimnazijos šokių ansamblį „Ūta“ (vad. L. Šaulytė). Abiem kolektyvams įteikti įspūdingi duonos kepalai su daugybe mažų duonos kepaliukų. Ąžuolo vainikais vainikuoti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Varduvininkus sveikino ir į ratelį kvietė „Ūtos“ šokėjos, šampano taure ir duona vaišino seniūnas V. Mockus ir Seimo narys R. Žemaitaitis.
Koncertavo Telšių folkloro ansamblis „Spigėns“, grupės „Pikaso“, „Dar“, suliepsnojo Joninių laužas, dangų nuplieskė šventiniai fejerverkai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis įteikė LR Seimo padėkos raštus gražioms, darnioms vainutiškių šeimoms: Loretai ir Jonui Skurdeliams, Daivai ir Stasiui Kurlinkams, Loretai ir Aloyzui Lukočiams bei Ingai ir Remigijui Jurkams. Šioje šventinėje ceremonijoje ūkininkaujantį tėvą Remigijų Jurkų pavadavo vienas iš 5 Jurkų šeimos vaikų Jonukas.

IMGP4313_resize_resize IMGP4366_resize_resize IMGP4373_resize_resize IMGP4377_resize_resize IMGP4384_resize_resize IMGP4388_resize_resize IMGP4391_resize_resize IMGP4392_resize_resize IMGP4395_resize_resize IMGP4398_resize_resize IMGP4413_resize_resize IMGP4415_resize_resize IMGP4418_resize_resize IMGP4426_resize_resize IMGP4448_resize_resize IMGP4477_resize_resize IMGP4492_resize_resize IMGP4498_resize_resize IMGP4502_resize_resize IMGP4507_resize_resize IMGP4511_resize_resize IMGP4529_resize_resize IMGP4566_resize_resize IMGP4567_resize_resize IMGP4570_resize_resize IMGP4579_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite