Paskutinė pamoka – apie sportą ir saugumą

Jau daugiau kaip 7 metus veikiančioje Šilutės vairavimo mokykloje „Šoferiukai“ įvyko įsimintina pamoka, kurioje būsimiesiems vairuotojams apie sportą ir saugumą kelyje pasakojo šonaslydžio meistras Kęstutis Kelpša. Tuo pačiu pasveikintas tūkstantasis šios mokyklos moksleivis. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Ypatingos pamokos pradžioje mokyklos kolektyvas pasveikino naują savo vadovą Simą Knapkį, pakeitusį anapilin išėjusį tėvelį, šios mokyklos įkūrėją Albiną Knapkį, kurio atminimas pagerbtas tylos minute. „Tai, ką Lietuvoje pergyvename dabar, Vakarų šalyse jau buvo. Ir ten, kai automobiliai tapo labiau prieinami, prasidėjo karas keliuose, pareikalavęs daug jaunų žmonių gyvybių. Paprašiau, kad šioje pamokoje apie saugumą kelyje ir šonaslydžio sportą papasakotų kintiškis Kęstutis Kelpša. Jis kelią mato kiek kitaip negu mes, paprasti vairuotojai. Ir jeigu ši pamokėlė padės išvengti nors vieno, kad ir nedidelio eismo įvykio, laiką nebūsime praleidę veltui“, – sakė Simas Knapkis.

Automobilių lenktynininko Kęstučio Kelpšos pamoka tarsi pasidalijo į dvi dalis. Pirmoji įvyko lauke, kur mokyklos auklėtiniai ir pro šalį ėję šilutiškiai susidomėję apžiūrinėjo šonaslydžio sportui pritaikytą automobilį BMW, apie kurį noriai pasakojo ir pats Kęstutis Kelpša, ir kartu atvykęs jo komandos draugas Vitalijus Retenis. Pasak K. Kelpšos, jo automobilis turi 4400 kub. cm darbinio tūrio variklį, išvystantį apie 550 arklio galių ir apie 800 niutonmetrų sukimo momentą. Varžybų metu vienam kilometrui nuvažiuoti sudeginama apie 10 litrų benzino, o variklis tuo metu dirba maksimaliomis 7200 sūkių per minutę apsukomis. Palyginimui galima pasakyti, kad važiuojant įprastai automobilio variklis retai kada viršija 4500 sūkių per minutę, o jo variklio sukimo momentas būna bent dvigubai mažesnis. Didelė dalis priekinių ir galinių automobilio kėbulo elementų pagaminta iš plastiko, nes varžybų metu jie dažnai sugadinami. Tuomet greitai suformuojami ir pritvirtinami nauji. Pats didžiausias greitis, kuriuo teko važiuoti K. Kelpšai trasoje, yra 195 km per valandą. Pasak sportininko, šonaslydžio varžybose svarbu ne tik greitis, bet ir šoninis automobilio slydimas, kurio trajektoriją teisėjai vertina balais. Šonaslydis tuo ir skiriasi nuo įprastinių automobilių lenktynių, kad jų dalimi tampa reginio ir pramogos elementas – automobilio slydimas trasoje, įspūdingai rūkstant nuo karščio padangoms. Įprastose lenktynėse slydimo vengiama, nes taip prarandama greičio. Didžiausios komandos išlaidos skiriamos padangoms. Vienas jų komplektas galiniams ratams sudėvimas per 3-4 važiavimus, o viena padanga kainuoja apie 60 eurų. Per varžybas sudeginama 10 padangų komplektų. Tiesa, priekinių, nevaromų ratų padangos išlaiko ilgiau. Jų užtenka visam sezonui. Šonaslydžio varžybos rengiamos vos ne kiekvieną savaitgalį.
Pasak trisdešimtmečio K. Kelpšos, už automobilio vairo jis sėdi nuo 12 metų, o sportinį automobilį vairuojąs nuo 16-os. Iš chuliganiškų saviveiklinių lenktynių kilęs šonaslydis Lietuvoje atsirado nuo 2003-2004 metų, o legaliu sportu tapo nuo 2012 metų. 17 narių turinti komanda iš Kintų ne vienose varžybose yra tapusi nugalėtoja ar užėmusi prizinių vietų atskirose rungtyse.
Kalbėdamas apie saugumą už vairo, Kęstutis Kelpša sakė, jog varžybų specifika tokia, kad automobilis aplamdomas nuolat. Tačiau kelyje jis stengiasi vairuoti atsargiai ir rimtesnių eismo įvykių nėra patyręs.
„Sportininko ir įprasto vairuotojo patirtis bei reakcijos laikas labai skiriasi. Susidarius sudėtingai situacijai aš suspėju įvertinti padėtį ir sustabdyti automobilį, tačiau yra buvę taip, kad laiku sustabdyti nesuspėjo iš paskos važiavęs vairuotojas. Suprantamas jaunimo azartas ir greičio pomėgis, tik visas aistras reikia palikti lenktynių trasai, o kelyje elgtis saugiai ir atsakingai“, – kalbėjo sportininkas, pripažinęs, kad ir jam pačiam kartais tenka mokėti baudas už greičio viršijimą.
Pamokos pabaigoje Simas Knapkis įteikė svečiui pakvietimą į savo mokyklą. Paaiškėjo, kad autolenktynininkas neturi teisės vairuoti motociklą. Reikiamų motociklui vairuoti įgūdžių K. Kelpša galės įgyti jam patogiu laiku. Taip pat pasveikintas tūkstantasis vairavimo mokyklos „Šoferiukai“ abiturientas. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio, besiruošiantis įsigyti įprastą „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vaidotas VILKAS

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta  paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Hits: 48

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite