Paskutinė pamoka – apie sportą ir saugumą

Jau daugiau kaip 7 metus veikiančioje Šilutės vairavimo mokykloje „Šoferiukai“ įvyko įsimintina pamoka, kurioje būsimiesiems vairuotojams apie sportą ir saugumą kelyje pasakojo šonaslydžio meistras Kęstutis Kelpša. Tuo pačiu pasveikintas tūkstantasis šios mokyklos moksleivis. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Ypatingos pamokos pradžioje mokyklos kolektyvas pasveikino naują savo vadovą Simą Knapkį, pakeitusį anapilin išėjusį tėvelį, šios mokyklos įkūrėją Albiną Knapkį, kurio atminimas pagerbtas tylos minute. „Tai, ką Lietuvoje pergyvename dabar, Vakarų šalyse jau buvo. Ir ten, kai automobiliai tapo labiau prieinami, prasidėjo karas keliuose, pareikalavęs daug jaunų žmonių gyvybių. Paprašiau, kad šioje pamokoje apie saugumą kelyje ir šonaslydžio sportą papasakotų kintiškis Kęstutis Kelpša. Jis kelią mato kiek kitaip negu mes, paprasti vairuotojai. Ir jeigu ši pamokėlė padės išvengti nors vieno, kad ir nedidelio eismo įvykio, laiką nebūsime praleidę veltui“, – sakė Simas Knapkis.

Automobilių lenktynininko Kęstučio Kelpšos pamoka tarsi pasidalijo į dvi dalis. Pirmoji įvyko lauke, kur mokyklos auklėtiniai ir pro šalį ėję šilutiškiai susidomėję apžiūrinėjo šonaslydžio sportui pritaikytą automobilį BMW, apie kurį noriai pasakojo ir pats Kęstutis Kelpša, ir kartu atvykęs jo komandos draugas Vitalijus Retenis. Pasak K. Kelpšos, jo automobilis turi 4400 kub. cm darbinio tūrio variklį, išvystantį apie 550 arklio galių ir apie 800 niutonmetrų sukimo momentą. Varžybų metu vienam kilometrui nuvažiuoti sudeginama apie 10 litrų benzino, o variklis tuo metu dirba maksimaliomis 7200 sūkių per minutę apsukomis. Palyginimui galima pasakyti, kad važiuojant įprastai automobilio variklis retai kada viršija 4500 sūkių per minutę, o jo variklio sukimo momentas būna bent dvigubai mažesnis. Didelė dalis priekinių ir galinių automobilio kėbulo elementų pagaminta iš plastiko, nes varžybų metu jie dažnai sugadinami. Tuomet greitai suformuojami ir pritvirtinami nauji. Pats didžiausias greitis, kuriuo teko važiuoti K. Kelpšai trasoje, yra 195 km per valandą. Pasak sportininko, šonaslydžio varžybose svarbu ne tik greitis, bet ir šoninis automobilio slydimas, kurio trajektoriją teisėjai vertina balais. Šonaslydis tuo ir skiriasi nuo įprastinių automobilių lenktynių, kad jų dalimi tampa reginio ir pramogos elementas – automobilio slydimas trasoje, įspūdingai rūkstant nuo karščio padangoms. Įprastose lenktynėse slydimo vengiama, nes taip prarandama greičio. Didžiausios komandos išlaidos skiriamos padangoms. Vienas jų komplektas galiniams ratams sudėvimas per 3-4 važiavimus, o viena padanga kainuoja apie 60 eurų. Per varžybas sudeginama 10 padangų komplektų. Tiesa, priekinių, nevaromų ratų padangos išlaiko ilgiau. Jų užtenka visam sezonui. Šonaslydžio varžybos rengiamos vos ne kiekvieną savaitgalį.
Pasak trisdešimtmečio K. Kelpšos, už automobilio vairo jis sėdi nuo 12 metų, o sportinį automobilį vairuojąs nuo 16-os. Iš chuliganiškų saviveiklinių lenktynių kilęs šonaslydis Lietuvoje atsirado nuo 2003-2004 metų, o legaliu sportu tapo nuo 2012 metų. 17 narių turinti komanda iš Kintų ne vienose varžybose yra tapusi nugalėtoja ar užėmusi prizinių vietų atskirose rungtyse.
Kalbėdamas apie saugumą už vairo, Kęstutis Kelpša sakė, jog varžybų specifika tokia, kad automobilis aplamdomas nuolat. Tačiau kelyje jis stengiasi vairuoti atsargiai ir rimtesnių eismo įvykių nėra patyręs.
„Sportininko ir įprasto vairuotojo patirtis bei reakcijos laikas labai skiriasi. Susidarius sudėtingai situacijai aš suspėju įvertinti padėtį ir sustabdyti automobilį, tačiau yra buvę taip, kad laiku sustabdyti nesuspėjo iš paskos važiavęs vairuotojas. Suprantamas jaunimo azartas ir greičio pomėgis, tik visas aistras reikia palikti lenktynių trasai, o kelyje elgtis saugiai ir atsakingai“, – kalbėjo sportininkas, pripažinęs, kad ir jam pačiam kartais tenka mokėti baudas už greičio viršijimą.
Pamokos pabaigoje Simas Knapkis įteikė svečiui pakvietimą į savo mokyklą. Paaiškėjo, kad autolenktynininkas neturi teisės vairuoti motociklą. Reikiamų motociklui vairuoti įgūdžių K. Kelpša galės įgyti jam patogiu laiku. Taip pat pasveikintas tūkstantasis vairavimo mokyklos „Šoferiukai“ abiturientas. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio, besiruošiantis įsigyti įprastą „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vaidotas VILKAS

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta  paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite