Paskutinė pamoka – apie sportą ir saugumą

Jau daugiau kaip 7 metus veikiančioje Šilutės vairavimo mokykloje „Šoferiukai“ įvyko įsimintina pamoka, kurioje būsimiesiems vairuotojams apie sportą ir saugumą kelyje pasakojo šonaslydžio meistras Kęstutis Kelpša. Tuo pačiu pasveikintas tūkstantasis šios mokyklos moksleivis. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Iš kairės. Kęstutis Kelpša ir Simas Knapkis prie šonaslydžio varžyboms parengto automobilio, kuris išvysto apie 550 arklio galių.

Ypatingos pamokos pradžioje mokyklos kolektyvas pasveikino naują savo vadovą Simą Knapkį, pakeitusį anapilin išėjusį tėvelį, šios mokyklos įkūrėją Albiną Knapkį, kurio atminimas pagerbtas tylos minute. „Tai, ką Lietuvoje pergyvename dabar, Vakarų šalyse jau buvo. Ir ten, kai automobiliai tapo labiau prieinami, prasidėjo karas keliuose, pareikalavęs daug jaunų žmonių gyvybių. Paprašiau, kad šioje pamokoje apie saugumą kelyje ir šonaslydžio sportą papasakotų kintiškis Kęstutis Kelpša. Jis kelią mato kiek kitaip negu mes, paprasti vairuotojai. Ir jeigu ši pamokėlė padės išvengti nors vieno, kad ir nedidelio eismo įvykio, laiką nebūsime praleidę veltui“, – sakė Simas Knapkis.

Automobilių lenktynininko Kęstučio Kelpšos pamoka tarsi pasidalijo į dvi dalis. Pirmoji įvyko lauke, kur mokyklos auklėtiniai ir pro šalį ėję šilutiškiai susidomėję apžiūrinėjo šonaslydžio sportui pritaikytą automobilį BMW, apie kurį noriai pasakojo ir pats Kęstutis Kelpša, ir kartu atvykęs jo komandos draugas Vitalijus Retenis. Pasak K. Kelpšos, jo automobilis turi 4400 kub. cm darbinio tūrio variklį, išvystantį apie 550 arklio galių ir apie 800 niutonmetrų sukimo momentą. Varžybų metu vienam kilometrui nuvažiuoti sudeginama apie 10 litrų benzino, o variklis tuo metu dirba maksimaliomis 7200 sūkių per minutę apsukomis. Palyginimui galima pasakyti, kad važiuojant įprastai automobilio variklis retai kada viršija 4500 sūkių per minutę, o jo variklio sukimo momentas būna bent dvigubai mažesnis. Didelė dalis priekinių ir galinių automobilio kėbulo elementų pagaminta iš plastiko, nes varžybų metu jie dažnai sugadinami. Tuomet greitai suformuojami ir pritvirtinami nauji. Pats didžiausias greitis, kuriuo teko važiuoti K. Kelpšai trasoje, yra 195 km per valandą. Pasak sportininko, šonaslydžio varžybose svarbu ne tik greitis, bet ir šoninis automobilio slydimas, kurio trajektoriją teisėjai vertina balais. Šonaslydis tuo ir skiriasi nuo įprastinių automobilių lenktynių, kad jų dalimi tampa reginio ir pramogos elementas – automobilio slydimas trasoje, įspūdingai rūkstant nuo karščio padangoms. Įprastose lenktynėse slydimo vengiama, nes taip prarandama greičio. Didžiausios komandos išlaidos skiriamos padangoms. Vienas jų komplektas galiniams ratams sudėvimas per 3-4 važiavimus, o viena padanga kainuoja apie 60 eurų. Per varžybas sudeginama 10 padangų komplektų. Tiesa, priekinių, nevaromų ratų padangos išlaiko ilgiau. Jų užtenka visam sezonui. Šonaslydžio varžybos rengiamos vos ne kiekvieną savaitgalį.
Pasak trisdešimtmečio K. Kelpšos, už automobilio vairo jis sėdi nuo 12 metų, o sportinį automobilį vairuojąs nuo 16-os. Iš chuliganiškų saviveiklinių lenktynių kilęs šonaslydis Lietuvoje atsirado nuo 2003-2004 metų, o legaliu sportu tapo nuo 2012 metų. 17 narių turinti komanda iš Kintų ne vienose varžybose yra tapusi nugalėtoja ar užėmusi prizinių vietų atskirose rungtyse.
Kalbėdamas apie saugumą už vairo, Kęstutis Kelpša sakė, jog varžybų specifika tokia, kad automobilis aplamdomas nuolat. Tačiau kelyje jis stengiasi vairuoti atsargiai ir rimtesnių eismo įvykių nėra patyręs.
„Sportininko ir įprasto vairuotojo patirtis bei reakcijos laikas labai skiriasi. Susidarius sudėtingai situacijai aš suspėju įvertinti padėtį ir sustabdyti automobilį, tačiau yra buvę taip, kad laiku sustabdyti nesuspėjo iš paskos važiavęs vairuotojas. Suprantamas jaunimo azartas ir greičio pomėgis, tik visas aistras reikia palikti lenktynių trasai, o kelyje elgtis saugiai ir atsakingai“, – kalbėjo sportininkas, pripažinęs, kad ir jam pačiam kartais tenka mokėti baudas už greičio viršijimą.
Pamokos pabaigoje Simas Knapkis įteikė svečiui pakvietimą į savo mokyklą. Paaiškėjo, kad autolenktynininkas neturi teisės vairuoti motociklą. Reikiamų motociklui vairuoti įgūdžių K. Kelpša galės įgyti jam patogiu laiku. Taip pat pasveikintas tūkstantasis vairavimo mokyklos „Šoferiukai“ abiturientas. Juo tapo Povilas Pocius iš Žemaičių Naumiesčio, besiruošiantis įsigyti įprastą „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vaidotas VILKAS

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta  paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Bebaigiantiems vairavimo kursus moksleiviams surengta paskutinė pamoka buvo neįprasta ir įsimintina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite