Paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.

Šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, lengviau bus galima koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, greičiau ir lengviau vykdyti kitas procedūras.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl naujojo koronaviruso ir rekomendacijų gyventojams

Iš kur atsiranda koronavirusai?
Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui.
Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės.

Ar šis virusas panašus į SŪRS sukeliantį koronavirusą ar sezoninio gripo virusą?
Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą.
SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo.
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.
Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y.  laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Ar yra tikimybė, kad COVID-19 gali patekti į Lietuvą?
Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, COVID-19 Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių gyventojams yra nuo žemos iki vidutinės. Panašių į Italijoje registruotų COVID-19 židinių atsiradimo ES/EEE šalyse rizika yra nuo vidutinės iki aukštos.

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?
Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?
•    Sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiems COVID-19;
•    šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis;
Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis.

Ar Lietuva pasirengusi priimti ir gydyti pacientus, sergančius COVID-19?
Lietuvoje yra aktyvuoti visų institucijų, dalyvaujančių valdant koronaviruso infekcijos plitimo riziką – Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, kitų ministerijų, gydymo įstaigų – ekstremalių situacijų operacijų centrai. Tai reiškia, kad specialistai pasirengę į galimą krizinę situaciją reaguoti nedelsiant.
5 ligoninės yra parengtos priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19: Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi visus reikiamus reagentus, kad galėtų nedelsiant atlikti mėginių tyrimus dėl galimos COVID-19 infekcijos. Tyrimo atsakymas gaunamas per 6-8 valandas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir medikai atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį, kad šiuo metu šalyje yra gripo bei kitų kvėpavimo takų susirgimų sezonas, tad COVID-19 simptomai yra identiški kitų sezoninių virusų sukeliamiems negalavimams – aukšta temperatūra, sloga, kosulys, sąnarių ir raumenų skausmas ir pan. Tad jei juos pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose (Kinijoje, Italijos Pjemonto, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Veneto regionuose), nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija (Lietuvoje tokių nėra), kreipkitės į savo šeimos gydytoją – pagrindo įtarti COVID-19 nėra.

Ar yra gydymas nuo COVID-19 ligos?
Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Kaip taisyklingai plauti rankas?
Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplaunamomis rankomis.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?
Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.

Ar nuo koronaviruso apsaugo gripo vakcina?
Sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso sukeltos infekcijos.

Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją ir Italijos regionus?
Remiantis šiuo metu turima informacija Pasaulio sveikatos organizacija pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalims, kuriose registruojamas COVID-19 plitimas. Dėl plintančio naujojo koronaviruso Šiaurės Italijoje, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija planuojantiems keliones į Italiją rekomenduoja imtis atsargumo priemonių. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į galimus Italijos valdžios skubius sprendimus įvesti prevencines priemones, pavyzdžiui, specialias patikras oro uostuose. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Keliautojams, planuojantiems vykti į paveiktus regionus, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse (angl. wet markets), kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.

Ką daryti grįžus iš COVID-19 paveiktų teritorijų?
Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Tuo laikotarpiu darbdavių, kurių įmonėse dirba ar siekia įsidarbinti žmonės, neseniai lankęsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, prašoma suteikti galimybes jiems dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet asmenys gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą. Šiose teritorijose keliavę asmenys turėtų užpildyti anketą (questionnaire) ir sekti rekomendacijas šioje nuorodoje: nvsc.lrv.lt/COVID-19 (In english: http://nvsc.lrv.lt/korona-eng). Pajutus į gripą panašius simptomus tokie asmenys nedelsiant turi skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112.

Ar galima užsikrėsti kontaktuojant su gyvūnais Europos Sąjungoje?
Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų.

Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?
Šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per daiktus. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip minėta, pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.

Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima gauti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat gyventojai gali konsultuotis karštąja linija telefonu 8 618 79984 (visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai).

Vyriausybės, SAM inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Naujas koronaviruso protrūkis Pagėgiuose. Šilutės rajone 32 nauji susirgimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1149 nauji COVID-19 ligos atvejai. Šilutės rajone – 32 nauji susirgimai. Iš viso šiuo metu serga 1001. Per praėjusią parą fiksuoti protrūkiai Šilutės rajone įsikūrusiuose Macikų socialinės globos namuose ir Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 2194 asmenys. Iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 89 436 asmenys. Koronavirusas įsisuko ir į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos

Per šalčius – jokio alkoholio!

Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno. Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per

Pagėgiuose nuo koronaviruso pradėti skiepyti ir sunkiomis ligomis sergantys pacientai

Šią savaitę Pagėgių savivaldybę pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta, iš viso gauta 120 Pfizer – BioNTech vakcinos dozių. Sausio 14-osios rytą Pagėgiuose paskiepyta pirmoji medicinos darbuotoja, VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ slaugytoja Laima Vitkuvienė, taip pat dirbanti savivaldybės mobiliame punkte. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius džiaugiasi, kad skiepai jau pasiekė Pagėgių savivaldybę ir, kaip tikėtasi, vakcinavimas prasidėjo sklandžiai. „Vakcinacija garantuos saugesnes darbo sąlygas Pagėgių savivaldybės įstaigų darbuotojams, sumažins užsikrėtimo riziką patiems darbuotojams, pacientams bei ligoniams. “ – teigia Savivaldybės

Iš policijos suvestinės

Policijos pareigūnai ir toliau dirba postuose, kontroliuoja automobilių srautus, daugiau dėmesio skiria viešųjų vietų kontrolei, siekiant suvaldyti asmenų būriavimąsi dėl galimų taisyklių nesilaikymo. Nuo sausio 6 d. iki sausio 11 d. Šilutės miesto postuose patikrinta 3 731 transporto priemonė, nepraleista 17 automobilių, 1 neišleistas iš gyvenamosios vietovės, nustatyta 10 pažeidimų. Pagėgių savivaldybėje patikrinta 901 transporto priemonė, nepraleista 6 automobilių, iš gyvenamosios vietos neišleista 8, nustatyti 7 pažeidimai. Judėjimas tarp savivaldybių be pateisinamos priežasties draudžiamas iki sausio 31 d. Sausio 14

Taip pat skaitykite