Pasivaikščiojimas Ievos Simonaitytės keliais

Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai ant Lankupių kabamojo tilto.

Praėjusią savaitę Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai vyko į rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinę (Klaipėdos r.), pabuvojo Vanagų bažnyčioje, aplankė tenykštes kapines, pasivaikščiojo po Priekulę, o grįždami dar užsuko prie ilgiausio Lietuvoje Lankupiuose kabančio tilto per Miniją.

Literatūra – nuo pradžių
Literatų būrelio nariai domisi literatūra, literatūros žanrais, patys rašo. Susirinkę į užsiėmimus, pirmiausiai mini ir susipažįsta su mūsų kraštuose gyvenusiais ir kūrusiais rašytojais. Viena iš tokių – rašytoja Šarlotė Kaizer (1890-1966), gimusi ir augusi Rusnėje, vėliau gyvenusi ir rašiusi Vokietijoje. Pirmą kartą lietuviškai išleista prisiminimų knyga „Tėviškės namų ir sodybų aidai“. Būrelio nariai jau lankėsi Rusnėje, kur juos pasitiko ir apie įžymias Rusnės vietas ir žmones papasakojo Nemuno deltos regioninio parko direktorius Žilvinas Čėsna.

Medžio drožinys I. Simonaitytės gimtinės vietoje.

Simonaitytės dvasia
Nors kelias iki Vanagų nėra tolimas, pakako laiko trumpai pasikalbėti, kas ką prisimena ir žino apie visų gerbiamą Mažosios Lietuvos rašytoją Ievą Simonaitytę: jos sunkią vaikystę, pirmuosius kūrinius, meilę, aikštingą charakterį ir reiklų būdą. Visa tai atperka jos talentas – nė dienos mokyklos suole nesėdėjusi tapo garsia rašytoja.
Ekskursijos dalyviai trumpam stabtelėjo Vanagų kaime prie skulptūros, liudijančios, kad čia būta I. Simonaitytės gimtinės. Šiandien net nebepanašu, kad čia būta sodybos – aplinkui ošia miškas.
Vanaguose mus pasitinka aukšta, didinga raudonų plytų bažnyčia, pastatyta 1908 metais. Pastatas buvo pastatytas per ketverius metus. Bažnyčios įšventinimo iškilmės vyko 1905 m. vasario 21 d. Tuo metu jau kunigavo Emilis Bleiveisas. Šios iškilmės dvylikametei Ievai Simonaitytei paliko neišdildomą įspūdį:
„Aš einu į bažnyčią, į mūsų naująją bažnyčią. Pirmą kartą. Tai didelis įvykis. Šauklių vaikai jau buvo buvę – ir Juris, ir Ilžė. Na, ką padarysi. Šaukliai turtingesni. Jie turėjo drabužių, o aš dabar tik tegavau, kai pati galų gale pinigais užsipelniau. <…>
Aplink bažnyčią jau apsodinta ir pušaičių, ir eglaičių, ir net lapuočių medukų. Tai vis mūsų kunigo Bleiveiso darbas, sako. Griežtas jis, stropus jis, girdėjau. <…>
Niekas bažnytėlėje neblizga nei auksu, nei kristalais ir nei pigiais bet kuriais kitais papuošalais. Bažnyčia graži savo naujumu, savo paprastumu. Šone sakykla, per vidurį altoriukas, abu iš kuklaus medžio, dengto purpuru. Ant altoriaus mūka – medinis kryžius su sidabriniu Kristaus kūnu. Tai dėl to nusilenkiama prieš altorių. Aišku. Tiesa, gale bažnyčios vitražai. Apie šiuos vitražus aš jau anksčiau girdėjau, Šauklio Juris sakė, kad jie dovanoti pačios ciecorienės Augustos – ak tu, mano pone!.. Jei ne legenda, tai gal tiesa…“
Bažnyčia ekskursijos dalyviams paliko gilų įspūdį savo didybe, erdvumu, puikiai skambančiais vargonais. Prisiminta, kad kunigas E. Bleiveisas globojo I. Simonaitytę, nuvežė ją gydytis į Angerburgą, ji už tai atsidėkojo – jos rūpesčiu 1970 metais iš Vyžių į Vanagų kapinaites buvo perlaidoti E. Bleiveiso palaikai. Vanagų kapinaitėse, kuriose dar išlikę krikštų, išvykos dalyviai aplankė kunigo E. Bleiveiso kapą.

Prie Vanagų bažnyčios.

Pakeliui į Priekulę
Važiuojant į Priekulę prisiminta, kad I. Simonaitytės rūpesčiu buvo surastas kvalifikuotas meistras, kuris sugebėjo suremontuoti Vanagų bažnyčios vargonus. Vargonai puikiai skamba ir šiandien.
Kita stotelė – renovuotoje turgaus aikštėje. Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė papasakojo Priekulės miestelio istoriją, pakvietė aplankyti aikštę, kurioje stovėjo senoji Priekulės bažnyčia. I. Simonaitytės memorialinis muziejus dabar remontuojamas, tad buvo pasidžiaugta, kad pagaliau muziejui sutvarkyti skirtas reikiamas dėmesys – namas apšiltinamas.
Grįždami ekskursijos dalyviai nuvažiavo prie Minijos upės ir perėjo ilgiausiu Lietuvoje kabamuoju Lankupių tiltu (ilgis 130 m., plotis 1,7 m.).

Biruta Jakšytytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite