Pasivaikščiojimas Ievos Simonaitytės keliais

Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai ant Lankupių kabamojo tilto.

Praėjusią savaitę Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai vyko į rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinę (Klaipėdos r.), pabuvojo Vanagų bažnyčioje, aplankė tenykštes kapines, pasivaikščiojo po Priekulę, o grįždami dar užsuko prie ilgiausio Lietuvoje Lankupiuose kabančio tilto per Miniją.

Literatūra – nuo pradžių
Literatų būrelio nariai domisi literatūra, literatūros žanrais, patys rašo. Susirinkę į užsiėmimus, pirmiausiai mini ir susipažįsta su mūsų kraštuose gyvenusiais ir kūrusiais rašytojais. Viena iš tokių – rašytoja Šarlotė Kaizer (1890-1966), gimusi ir augusi Rusnėje, vėliau gyvenusi ir rašiusi Vokietijoje. Pirmą kartą lietuviškai išleista prisiminimų knyga „Tėviškės namų ir sodybų aidai“. Būrelio nariai jau lankėsi Rusnėje, kur juos pasitiko ir apie įžymias Rusnės vietas ir žmones papasakojo Nemuno deltos regioninio parko direktorius Žilvinas Čėsna.

Medžio drožinys I. Simonaitytės gimtinės vietoje.

Simonaitytės dvasia
Nors kelias iki Vanagų nėra tolimas, pakako laiko trumpai pasikalbėti, kas ką prisimena ir žino apie visų gerbiamą Mažosios Lietuvos rašytoją Ievą Simonaitytę: jos sunkią vaikystę, pirmuosius kūrinius, meilę, aikštingą charakterį ir reiklų būdą. Visa tai atperka jos talentas – nė dienos mokyklos suole nesėdėjusi tapo garsia rašytoja.
Ekskursijos dalyviai trumpam stabtelėjo Vanagų kaime prie skulptūros, liudijančios, kad čia būta I. Simonaitytės gimtinės. Šiandien net nebepanašu, kad čia būta sodybos – aplinkui ošia miškas.
Vanaguose mus pasitinka aukšta, didinga raudonų plytų bažnyčia, pastatyta 1908 metais. Pastatas buvo pastatytas per ketverius metus. Bažnyčios įšventinimo iškilmės vyko 1905 m. vasario 21 d. Tuo metu jau kunigavo Emilis Bleiveisas. Šios iškilmės dvylikametei Ievai Simonaitytei paliko neišdildomą įspūdį:
„Aš einu į bažnyčią, į mūsų naująją bažnyčią. Pirmą kartą. Tai didelis įvykis. Šauklių vaikai jau buvo buvę – ir Juris, ir Ilžė. Na, ką padarysi. Šaukliai turtingesni. Jie turėjo drabužių, o aš dabar tik tegavau, kai pati galų gale pinigais užsipelniau. <…>
Aplink bažnyčią jau apsodinta ir pušaičių, ir eglaičių, ir net lapuočių medukų. Tai vis mūsų kunigo Bleiveiso darbas, sako. Griežtas jis, stropus jis, girdėjau. <…>
Niekas bažnytėlėje neblizga nei auksu, nei kristalais ir nei pigiais bet kuriais kitais papuošalais. Bažnyčia graži savo naujumu, savo paprastumu. Šone sakykla, per vidurį altoriukas, abu iš kuklaus medžio, dengto purpuru. Ant altoriaus mūka – medinis kryžius su sidabriniu Kristaus kūnu. Tai dėl to nusilenkiama prieš altorių. Aišku. Tiesa, gale bažnyčios vitražai. Apie šiuos vitražus aš jau anksčiau girdėjau, Šauklio Juris sakė, kad jie dovanoti pačios ciecorienės Augustos – ak tu, mano pone!.. Jei ne legenda, tai gal tiesa…“
Bažnyčia ekskursijos dalyviams paliko gilų įspūdį savo didybe, erdvumu, puikiai skambančiais vargonais. Prisiminta, kad kunigas E. Bleiveisas globojo I. Simonaitytę, nuvežė ją gydytis į Angerburgą, ji už tai atsidėkojo – jos rūpesčiu 1970 metais iš Vyžių į Vanagų kapinaites buvo perlaidoti E. Bleiveiso palaikai. Vanagų kapinaitėse, kuriose dar išlikę krikštų, išvykos dalyviai aplankė kunigo E. Bleiveiso kapą.

Prie Vanagų bažnyčios.

Pakeliui į Priekulę
Važiuojant į Priekulę prisiminta, kad I. Simonaitytės rūpesčiu buvo surastas kvalifikuotas meistras, kuris sugebėjo suremontuoti Vanagų bažnyčios vargonus. Vargonai puikiai skamba ir šiandien.
Kita stotelė – renovuotoje turgaus aikštėje. Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė papasakojo Priekulės miestelio istoriją, pakvietė aplankyti aikštę, kurioje stovėjo senoji Priekulės bažnyčia. I. Simonaitytės memorialinis muziejus dabar remontuojamas, tad buvo pasidžiaugta, kad pagaliau muziejui sutvarkyti skirtas reikiamas dėmesys – namas apšiltinamas.
Grįždami ekskursijos dalyviai nuvažiavo prie Minijos upės ir perėjo ilgiausiu Lietuvoje kabamuoju Lankupių tiltu (ilgis 130 m., plotis 1,7 m.).

Biruta Jakšytytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras tarp šernų tebeplinta

Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.    Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas