Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės.

Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos.

Pavyzdžiui, jūsų iš Kinijos siunčiamas telefono dėkliukas pabrangs 21 proc. dėl pritaikyto importo PVM tarifo. Negana to, papildomai gali tekti sumokėti dar ir už muitinės tarpininko paslaugas.

Tiesa, jeigu muitinės tarpininkui mokėti nenorėsite, galėsite siuntą deklaruoti patys ─ tam Muitinės departamentas žada sukurti savitarnos deklaravimo sistemą. Tačiau liepos 1 d. jau čia pat, o kaip veiks sistema ir ar ji apskritai veiks lieka neaišku. Yra ir kita problema ─ savarankiškas deklaravimas gana sudėtingas procesas, kuriam prireiks specialių žinių.

„Siuntą deklaruojantis gavėjas turi pateikti prekės kodą pagal tarptautinį klasifikatorių ir yra atsakingas, kad pirkinio aprašas ir kodas atitiktų. Negana to, kodas kinta priklausomai nuo prekės savybių, medžiagos iš kurios jis pagamintas ir t. t. Pagal šį kodą skaičiuojami importo mokesčiai, akcizai, mokesčių lengvatos“, ─ pasakoja Muitinės praktikų asociacijos (MPA) vadovė Enrika Naujokė.

Gresia didžiulis siuntų „kamštis“

Kol naujosios sistemos starto data bei veikimo principai lieka neaiškūs, siuntų vežėjai suka galvas, kaip jie turėtų suprasti, kad pirkėjas prekę jau savarankiškai deklaravo ir siuntą iš sandėlio galima pristatyti.

„Labai gaila, bet Muitinės departamentas nelinkęs bendradarbiauti, tartis ar bent išklausyti su siuntomis tiesiogiai dirbančių verslų. Iki šiol neturime jokių tikrų žinių apie naujos deklaravimo sistemos veikimo būdus. Departamentas sistemos technines specifikacijas paskelbė sausį, bet po to jas keitė ne vieną kartą.

Todėl labai tikėtina, kad liepos 1 d. pati sistema gali neveikti, arba, kad verslas negalės prie jos pritaikyti savo sistemų“, ─ tvirtina Skubių siuntų gabentojų asociacijos vadovė Rasa Čėsnienė.

Ir vienas, ir kitas atvejis gyventojams nežada nieko gero, mat liepos 1 d. gali įvykti kažkas panašaus į neseną kamštį Sueco kanale: dėl pašokusių mokesčių ir būtinybės deklaruoti, siuntos pradės strigti sandėliuose, mat pirkiniai iš užsienio keliaus greičiau nei bus spėjama juos deklaruoti ir pristatyti pirkėjui.

Įmonės prognozuoja, kad dėl sandėlių apkrovos augs nuo kelių iki keliasdešimties kartų. O tokia sandėlių apkrova automatiškai atsilieps ir galutinei siuntų kainai, kurią jau ir taip bus išauginęs PVM bei muitinės tarpininkai.

Papildomos išlaidos lygioje vietoje

Jeigu neįvyks didesnių pokyčių, nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos forminamų deklaracijų skaičius išaugs milijonais. Su tokiu srautu pajėgios susidoroti tik automatizuotos sistemos. Rengdamiesi pokyčiams, verslai ėmėsi jas diegti, tačiau ir čia jiems tenka susidurti su keistais Muitinės departamento reikalavimais. Vienas jų ─ kiekvienos naujai atkeliaujančios prekės aprašas turi būti išverstas į lietuvių kalbą.

„Mūsų nuomone, mažaverčių siuntų deklaravimas turėti būti kuo paprastesnis ir greitesnis, nes taip būtų piginama paslauga galutiniam gavėjui. Tačiau dabar kažkas turės versti aprašus ir užtikrinti, kad jie atitinka prekės kodą, taigi, automatinio vertimo paslaugos, pvz., „Google vertėjo“ ir panašių, neužteks. Taip lygioje vietoje atsiranda nereikalingos sąnaudos, kurios didins ir taip jau išaugusias paslaugų kainas.

Atrodytų, kad kodo turėtų užtekti – juk tai tarptautinis, visų suprantamas ženklinimas ir, pavyzdžiui, Estijos muitinėje puikiausiai išsiverčiama su angliškais aprašymais, kurie yra tik pagalbinė informacija apie prekę“, ─ stebisi R. Čėsnienė.

Pasak jos, kuo daugiau reikalavimų, tuo daugiau už siuntą mokės pirkėjas. Deja, bet panašu, kad Muitinės departamentas šio aspekto nevertina ir už perteklinį reguliavimą gyventojai turės mokėti daugiau.

Jonas Sakalauskas, muitinės praktikų asociacijos valdybos pirmininkas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite