Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą.

Banko “Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs.
Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus 4 mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (…). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.
„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.
Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.
„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (…) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.
Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.
„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.
EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą

Du karantinai: pavasarį – tikras, dabar – laisvas

Ypač sparčiai gausėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu asmenų, dėl kontaktų su jais daug žmonių privalo laikytis griežtos izoliacijos – nekelti kojos iš buto, namų, niekur nevažiuoti, su niekuo nesusitikti ir nebendrauti. Visuomenės sveikatos specialistai skambina, domisi, policija vyksta tikrinti. Pažeidusių izoliacijos reikalavimus laukia didelės baudos. Nubaustųjų Lietuvoje jau nemažai. Tad ir Šilutės verslininkai siūlo pagalbą – tiekia maisto prekes į namus. Maisto į namus niekas neužsako Uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ savininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas su kolektyvu Šilutėje siūlo paslaugą: