Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą.

Banko “Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs.
Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus 4 mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (…). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.
„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.
Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.
„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (…) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.
Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.
„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.
EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite