Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą.

Banko “Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs.
Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus 4 mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (…). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.
„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.
Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.
„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (…) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.
Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.
„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.
EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Eventas Gužauskas – geriausias 2020 metų Lietuvos Kiokušin karatė federacijos sportininkas

Vasario 13 dieną įvyko Lietuvos Kiokušin karatė suaugusiųjų čempionate Kėdainiuose, kuriame dalyvavo sportininkai iš įvairių Lietuvos karatė klubų. Renginio metu buvo apdovanoti geriausi 2020 metų Lietuvos Kiokušin Karatė federacijos sportininkai. Praeitų metų geriausiu Lietuvos Kiokušin karatė federacijos sportininku tapo Shodan mokyklos treneris ir sportininkas Eventas Gužauskas, kuris komisijos sprendimu už pergalę Europos čempionate buvo pripažintas geriausiu 2020 metų kovotoju. Eventas šiose varžybose apgynė Lietuvos čempiono vardą, finale įtikinamais, galingais smūgiais, anksčiau laiko įveikęs Europos čempionato daugkartinį prizininką Antaną Klibavičių (Kumite

Trispalvis takas – keliauk ir atrask!

KOVO 11 d. nuo 10.00 val.  Šilutės kultūros ir pramogų centras atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę kviečia švęsti turiningai! Leiskitės į žygį Šyšos upės pėsčiųjų taku – stabtelkite maršruto stotelėse, atlikite užduotis ir pasiimkite prizus! Kelionės maršruto stotelės – RAUDONASIS (Šilutės geležinkelio) tiltas – ŽALIASIS tiltas (Žalgirio g.)  – „GELTONASIS“ tiltas (prie H. Šojaus dvaro)   KELIONĖJE JUMS PRIREIKS: Išmanaus įrenginio su QR kodo skaitytuvu, geros nuotaikos ir šiek tiek Lietuvos istorijos žinių. Įspūdžiais kviečiame dalintis soc. tinkle „Facebook“ su grotažyme #kovo11Šilutėje

Šaukiamas Šilutės kredito unijos eilinis visuotinis narių susirinkimas

Informuojame, kad  š. m. kovo 24 d. 10.00 val. adresu Lietuvininkų g.32, Šilutė, šaukiamas (pirmasis) eilinis visuotinis Šilutės kredito unijos narių susirinkimas (10 246 narių). Primename, kad nesusirinkus kvorumui, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas š. m. kovo 26 d. (penktadienį) 10.00 val., adresu Lietuvininkų g.32, Šilutė. Darbotvarkė: Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų

I. Šimonytė kol kas nesiima spręsti, ar judėjimo ribojimai bus reikalingi per Velykas

Premjerė Ingrida Šimonytė sako kol kas negalinti atsakyti, ar judėjimo tarp savivaldybių ribojimai bus taikomi ir per Velykas. Jos teigimu, svarstomi alternatyvūs judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. „Dabar nustatyti judėjimo apribojimai galioja iki kovo 15 d. Ar reikės svarstyti judėjimo ribojimus Velykų šventėms dabar tikrai nesiimu atsakyti, nes labai daug kas priklausys nuo epidemiologinės situacijos tuo metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji. I. Šimonytė pažymėjo, kad svarstoma siūlyti alternatyvius judėjimo ribojimus, kurie glaudžiai sietųsi su epidemiologine situacija savivaldybėse. „Dabar mes ketiname

Taip pat skaitykite