Pasienyje su Rusija kontrabandinius rūkalus keičia gintaras

Dar visai neseniai Lietuvos-Rusijos pasienio zonos Nemuno pakrantėse virė savitas gyvenimas: čia naktimis darbuodavosi nelegalių akcizinių prekių gabentojai – vadinamieji „kontrabandistai“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pasieniečiai visais įmanomais būdais stengėsi jiems užkirsti kelią. Tuos laikus mena Pagėgių rinktinės kieme stovinčios nagingų meistrų sukurtos transporto priemonės cigaretėms iš Rusijos gabenti. Dalis konfiskuotų įrankių eksponuojama rinktinėje esančiame muziejuje. Pasak Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo pulkininko Gintauto Šarausko, kontrabandos sumažėjo, tačiau ji neišnyko.

Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas Gintautas Šarauskas demonstruoja kontrabandininkų orlaivį, kuriuo buvo gabenamos cigaretės iš Rusijos į Lietuvą.

Baudžiamoji atsakomybė
Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo nelegaliai per sieną gabenamų rūkalų iš Rusijos – padidėjusios kainos. Kaliningrado srityje vykdoma Sveikatos ministerijos programa, kurios metu etapais buvo didinami akcizai, todėl ten pabrango rūkalai bei alkoholis. Seniau čia buvo galima įsigyti cigarečių pakelį vos už 30 euro centų, o dabar jo kaina pakilo iki 1 euro. Planuojama, kad 2017-2018 m. tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje akcizinių prekių kainos gali susilyginti.
Kontrabandos sumažinimui įtakojos turėjo pasienyje su Rusija lietuvių įdiegta moderni vaizdo stebėjimo sistema, kai ekranuose pasieniečiai gali stebėti vaizdus pasienyje tiek dieną, tiek naktį. Tokia įranga yra stebima 110 kilometrų Nemuno pakrančių. Techninė vaizdo stebėjimo kontrolė pasiteisino, tad planuojama analogiškų įrenginių pastatyti daugiau ir taip palengvinti pasieniečių darbą.
Gerokai sugriežtėjo ir atsakomybė už nelegalių akcizinių prekių gabenimą per sieną – gresia ne tik tūkstantinės baudos administracine tvarka, bet ir baudžiamoji atsakomybė, kai teismai kontrabandininkams pradėjo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti bausmę – realų laisvės atėmimą. Po šių pasikeitimų pasienyje su Rusija tapo gerokai ramiau, bet pažeidėjai persikėlė į Baltarusijos pasienį. Ten rūkalai pigesni ir kontrabandininkai gali daugiau pasipelnyti. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog ir prie sienos su Rusija pažeidėjai vis dar bando gabenti kontrabandą.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas G. Šarauskas pateikė statististiką, kad nuo 2005 metų Pagėgių rinktinės pareigūnai išaiškino daugiau kaip 250 kontrabandos stambiu mastu atvejų, kai cigarečių kontrabandą vykdė organizuotos nusikaltėlių grupės, kurias sudarė nuo 2 iki 30 asmenų. Kai kurie kontrabandos organizatoriai sėdo į kalėjimus, o likę laisvėje jų bendrininkai pasirinko kitus verslus.

Kontrabandininkai nuo pasieniečių sprukdavo modifikuotais automobiliais.

Kontrabanda oro keliais
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas G. Šarauskas pastebėjo, jog sparčiai populiarėja gintaro kontrabanda iš Kaliningrado srities. Ten ši žaliava išgaunama karjeruose ir yra palyginus nebrangi, o pasipelnyti galima geriau negu iš rūkalų kontrabandos. Kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentą gintarą noriai perka gintaro perdirbėjai ir užsieniečiai, dažniausiai kinai.
Pagėgių rinktinės pasieniečiams pavyko gintaro aptikti ir transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, ir plukdant per Nemuną. Vandeniu jį tempia plaukikai – vadinamieji „ichtiandrai“. Vienu plaukimu jie pergabena apie 50 kilogramų gintaro. Supakuotą į ryšulius krovinį jie tvirtina prie plūdurų. Nelegaliu būdu į Lietuvą patenkančio gintaro kaina priklauso nuo jo struktūros ir kaip jis apdirbtas.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas juokavo, kad būtent jų prižiūrimuose ruožuose galima pamatyti naujausias kontrabandos gabenimo „technologijas“: nuo radijo bangomis valdomų valčių iki bepiločių orlaivių.
Pasieniečiams sėkmingai bendradarbiaujant su kariškiais, civilinės aviacijos atstovais bei Rusijos pareigūnais pavyko sučiupti bepiločiais orlaiviais rūkalus gabenančius asmenis. Tokie sėkmingi buvo keturi atvejai. Kontrabandos „auksarankiai“ sumontavo ne tik baterijomis, bet ir benzinu varomus lėktuvėlius. Galingesnius variklius turintys orlaiviai galėjo gabenti iki 15 kg svorio nelegalių rūkalų krovinius.
„Toks lėktuvėlis gali gabenti visą kontrabandinių cigarečių dėžę, kurioje yra 500 pakelių. Užprogramuotu maršrutu skrendantis orlaivis praktiškai nepastebimas – 2 kilometrų aukštyje jo nesimato ir nesigirdi. Atskridęs į numatytą vietą jis krovinį išmeta ir grįžta gabenti kito. Žinoma, tam reikia palankių oro sąlygų – kad nebūtų didelio vėjo. Bendradarbiaujant su kariškiais ir Rusijos pasieniečiais, tokių orlaivių savininkai ir bendrininkai buvo sulaikyti“, – pasakojo G. Šarauskas.
Dar vienas itin gudrus nelegalių rūkalų gabenimo būdas – valtys „dvynės“. Lietuvos ir Rusijos pusėje žvejybą imituoja du žvejai identiškomis valtimis. Pasirinkę tinkamą momentą kontrabandininkai greitai apsikeičia valtimis, užklijuojamais valčių numeriais. Tokiose valtyse būna paslepiama iki 12 dėžių (6 tūkst. pakelių) kontrabandinių cigarečių. Siekdami užkardyti kontrabandą pasieniečiai pasitelkia vis modernesnias sienos stebėjimo priemones, bet kontrabandininkai neatsilieka ir stebina savo išradingumu.

Tarp konfiskuotų gintaro krovinių pasitaiko ir itin vertingų dirbinių.

Dokumentų klastotės
G. Šarauskas pasakojo, jog imigrantų buvo visada, bet jų srautai nebuvo dideli. Pasitaiko tiek pavienių asmenų, tiek nelegaliai kertančių Lietuvos sieną imigrantų šeimomis bei grupėmis. Dažniausiai tai imigrantai iš Vietnamo, Gruzijos, Irako, Sirijos, Uzbekijos, Afganistano ar kitų šalių pietų šalių. Lietuva jiems tarsi tarpinė šalis, nes dauguma jų vėliau migruoja į kitas Europos Sąjungos valstybes. Jie dažniausiai lėktuvais patenka į Kaliningrado sritį ir vėliau bando pasiekti Europą. Populiariausi maršrutai iš Rusijos Federacijos yra per Estiją, Latviją, Baltarusiją į Lietuvos Respubliką, o vėliau į vakarų Europą.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas sakė, kad, pavyzdžiui, Švedija atnaujino vidaus sienų kontrolę, nes ten per dieną prieglobsčio prašosi nuo 3 iki 5 tūkst. imigrantų. Lietuvoje per metus užfiksuojama tik apie 300 nelegaliai sieną kirtusių imigrantų. Dažniausiai jie pasiprašo prieglobsčio ir ikiteisminiai tyrimai dėl nelegalaus sienos kirtimo būna nutraukiami.
G. Šarauskas pateikė įdomios statistikos. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet pametama vidutiniškai po 30 tūkst. asmens tapatybės dokumentų. Pareigūnas sakė, jog dalis jų gali būti išties pamesti ar sunaikinti, bet didžioji dalis greičiausiai realizuojama Vakarų rinkoje, pakeitus nuotraukas bei asmenų informaciją. Lietuvoje suklastotų pasų kasmet konfiskuojama tik apie 1 tūkst.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas sakė, jog suklastoti asmens tapatybės kortelę kainuoja juokingai mažus pinigus – 1 eurą. Žinoma, nelegalioje rinkoje jos parduodamos kur kas brangiau. G. Šarauskas sakė, jog tokie dokumentai padirbinėjami analogiškais aparatais, kuriais gaminamos įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės.
„Nelegalių asmens dokumentų klastojimas yra didelis verslas. Vienas nusikaltėlis sakė, jog galima suklastoti praktiškai bet kokį dokumentą. Įmanoma pagaminti net pačias sudėtingiausias apsaugos priemones. Švedijoje net buvo sulaikyti asmenys su suklastotais dokumentais, kurie turėjo net daugiau apsauginių ženklų nei originalūs dokumentai. Pasieniečiai naudodami specialią įrangą ir atitinkamus metodus gali nustatyti bet kokio lygio dokumentų klastotes.“ – pasakojo G. Šarauskas.

Simonas SKUTULAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite