Pasaulio ir gyvenimo ažūras Rūtos karpiniuose

Penktadienio pavakare Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta tautodailininkės Rūtos Emigart Čiuželienės jubiliejinė karpinių paroda ,,Tai, kas artima ir miela“. Bibliotekos pastogėlėje susirinko artimiausi Rūtos meno gerbėjai – buvę kolegos ir mokiniai, artimieji, įvairių draugijų nariai. Buvo daug šurmulio, malonių apsikabinimų, muzikos ir dainų.

Parodos autorė Rūta Emigart Čiuželienė prie bibliotekoje eksponuojamų savo karpinių.

Parodos autorė Rūta Emigart Čiuželienė prie bibliotekoje eksponuojamų savo karpinių.

Kalbėdama apie savo kūrybą, parodos autorė sakė, kad čia eksponuojami darbai yra dvejų paskutinių metų darbai. „Kai iš parodos Švedijoje 2014 metais nebuvo parvežta nė vieno mano darbo – grįžo tik titulinis lapas, – turėjau vėl rimtai atsidėti kūrybai. Po parodos Švedijos Ljungby miesto laikraščio straipsnyje ,,Lietuviškas menas Ljungby bibliotekoje“ pasakota apie karpinius, kurie švedams buvo naujovė. Juos domino, kaip jie išpiešiami, kokia karpymo technika, koks popierius naudojamas, kaip paklijuojamas karpinys“, – šypsodamasi pasakojo Rūta.
,,Mėgstu improvizuoti, eksperimentuoti, todėl atsiranda darbai, kuriuose susipina daug motyvų, įvairių variantų pasitaiko“, – kalbėjo parodos autorė, pridūrusi, kad būdama Pamario krašto gyventoja mėgsta vaikštinėti Ventėje, Rusnėje, stebėti gamtą, gandrus, gerves (mylimiausias jos paukštis), žuvėdras. ,,Neseniai visai atsitiktinai atsirado karpiniuose katinai, smalsiai žiūrintys pro langą į medžiuose tupinčius paukštelius“, – rodydama į parodoje eksponuojamus gražius karpinius pasakojo Rūta.
Apžiūrėjus parodą, vakaro dalyvių nuotaiką skaidrino Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė).
Vakaro vedėja Dalia Šulcienė kalbėjo vis ieškanti metaforos, kuria galima būtų apibūdinti Rūtos Emigart Čiuželienės kūrybą: pasaulio ir gyvenimo ažūras, būties ir buities efemeriškas plevenimas, mūsų krašto simbolių pasikalbėjimai, raibuliuojantis Pamario veidrodis, paukščių, augalų, pastatų harmonijos šokis… Tos metaforos vis dar ieško, nes Rūtos kuriamas pasaulis esąs kažkur tarp šiapus ir anapus, todėl taip sunku jį apčiuopti ir pavadinti.
Anot vakaro vedančiosios, labai sunku suskaičiuoti visus Rūtos darbus, nes jie, kaip sakė parodos autorė, yra pasklidę po daugelį pasaulio šalių ir nesileidžia suskaičiuojami. Tautodailininkė Danutė Narbutienė, kalbėdama apie Rūtą, pasakė, kad menininkė yra labai kūrybinga, kruopšti, nes karpinių menas – labai subtilus, ir nepaprastai darbšti. Tai patvirtino šventės vedėja, primindama, kad Klaipėdoje, ,,Marginių“ salone, veikia kita naujai sukurtų Rūtos darbų paroda, taip pat karpiniai su vėtrungėmis, atrinkti į respublikinę parodą Vilniuje, kuri bus atidaryta šį lapkritį.
Balio Dvariono ,,Mažąją rapsodiją“ pianinu atliko Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokinė Karolina Stonytė, kuri vėliau akomponavo solistui, tos pačios mokyklos mokiniui Denisui Cimai, padainavusiam Žydrės Adomaitienės dainą ,,Vaikiškom akim“.
Rūta Emigart Čiuželienė yra kilusi iš Kukorų kaimo, mokėsi Saugų vidurinėje mokykloje. Stebėdama mamos karpiniais išpuoštas indaujos lentynas, pati mintyse dėliojo įvairius raštus, mokėsi ne tik įprastų namų ruošos darbų, bet ir megzti, siūti, nerti vašeliu. Tai vėliau labai pravertė studijuojant tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, dar vėliau – dirbant mokytoja. Po 10 darbo metų Klaipėdoje Rūta sugrįžo į gimtąjį Pamario kraštą. Čia sukūrė šeimą, išaugino dvi dukras, džiaugiasi puikiais anūkais. Ypač daug džiaugsmo teikia Klaipėdoje gyvenantys anūkai, kurie jau ir savarankiškai atvyksta į svečius, su kuriais praleidžia daug laiko keliaudami gražiomis mūsų rajono apylinkėmis ir ne tik.
Aistra karpyti Rūtos nepaleidžia jau daugelį metų. Nuo 1990 metų Rūta Emigart Čiuželienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, surengusi per 40 tarptautinių, respublikinių ir rajoninių parodų. Jos karpinių yra Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Australijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. 2009 metais išleista knyga ,,Karpiniai. Papercuts“, iliustruotos trys Šilutės Hermano Zudermano klubo išleistos knygos. Rūta taip pat iliustravo Linos Daukšaitės eilėraščių knygelę ,,Vėjo išdaigos“.
Tautodailininkės karpiniai publikuoti knygose ,,Pajūrio tautodailininkai“, ,,Pasaulinėje karpinių knygoje“, taip pat Felikso Marcinkaus sudarytoje knygoje ,,Lietuva karpiniuose“. Apie Rūtos karpinius galima paskaityti knygoje ,,Šilutės kraštas“, rajono bei respublikinėje spaudoje.
2006 metais Rūtai Emigart Čiuželienei buvo skirtas prestižinis Šilutės krašto apdovanojimas ,,Sidabrinės nendrės“ premija.
Rūta Emigart Čiuželienė už savo kruopštų, nenuilstantį, žmonėms džiaugsmą teikiantį darbą 2014 ir 2016 metais buvo apdovanota respublikinės konkursinės liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas“ II ir III laipsnių diplomais.
Vakaro metu ekrane vienas po kito keitėsi Rūtos karpiniai. Dažnam vakaro dalyviui tikriausiai į akis krito smuikininko siluetas gamtos fone (karpyta 2006 m.). Savo laiku, kaip sakė Rūta, tai buvo karpinys, geriausiai išreiškiantis jos estetinį principą – daugiaprasmį vaizdinio krūvį, filosofinį gyvenimo apmąstymą. Kūrinyje, pavadintame ,,Romansas“, galima perskaityti visą žmogaus gyvenimo kilimą, klestėjimą ir kritimą. Šiandien kurdama karpinius naujai „sudėlioja“ per gyvenimą matytus gimtinės ir gimtojo krašto vaizdus, jausmingai pasakoja apie supantį gyvenimą.

Dukros Rūtos gėlės mamai parodos atidarymo proga. Petro Skutulo nuotr.

Dukros Rūtos gėlės mamai parodos atidarymo proga.
Petro Skutulo nuotr.

Daug šiltų ir gražių žodžių menininkė išgirdo iš vakaro svečių ir namiškių. Dukra Rūta pasakė, kad mama – pats geriausias žmogus, pati geriausia draugė, pati geriausia močiutė… Anūkai besišypsodami ir linksėdami tai patvirtino. O vyras Edmundas, džiaugdamasis žmonos kūrybiškumu, pridūrė, kad ji anksti keliasi ir daug dirba: „Kartu daug keliaujame, o po kelionių atsiranda vis nauji karpiniai“.
Parodos autorę sveikino buvusios kolegės, Kintų ,,Vėtrungės“ vasaros stovyklos atstovės, draugės.
Rūta pasidžiaugė, kad jos darbų yra Šilutės miesto vaikų darželiuose, keletas kabo Švietimo skyriaus specialistų kabinetuose.

Birutė Morkevičienė

Karpinys su Šilutės istorijos motyvais.

Karpinys su Šilutės istorijos motyvais.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite