Pasaulio ir gyvenimo ažūras Rūtos karpiniuose

Penktadienio pavakare Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta tautodailininkės Rūtos Emigart Čiuželienės jubiliejinė karpinių paroda ,,Tai, kas artima ir miela“. Bibliotekos pastogėlėje susirinko artimiausi Rūtos meno gerbėjai – buvę kolegos ir mokiniai, artimieji, įvairių draugijų nariai. Buvo daug šurmulio, malonių apsikabinimų, muzikos ir dainų.

Parodos autorė Rūta Emigart Čiuželienė prie bibliotekoje eksponuojamų savo karpinių.

Parodos autorė Rūta Emigart Čiuželienė prie bibliotekoje eksponuojamų savo karpinių.

Kalbėdama apie savo kūrybą, parodos autorė sakė, kad čia eksponuojami darbai yra dvejų paskutinių metų darbai. „Kai iš parodos Švedijoje 2014 metais nebuvo parvežta nė vieno mano darbo – grįžo tik titulinis lapas, – turėjau vėl rimtai atsidėti kūrybai. Po parodos Švedijos Ljungby miesto laikraščio straipsnyje ,,Lietuviškas menas Ljungby bibliotekoje“ pasakota apie karpinius, kurie švedams buvo naujovė. Juos domino, kaip jie išpiešiami, kokia karpymo technika, koks popierius naudojamas, kaip paklijuojamas karpinys“, – šypsodamasi pasakojo Rūta.
,,Mėgstu improvizuoti, eksperimentuoti, todėl atsiranda darbai, kuriuose susipina daug motyvų, įvairių variantų pasitaiko“, – kalbėjo parodos autorė, pridūrusi, kad būdama Pamario krašto gyventoja mėgsta vaikštinėti Ventėje, Rusnėje, stebėti gamtą, gandrus, gerves (mylimiausias jos paukštis), žuvėdras. ,,Neseniai visai atsitiktinai atsirado karpiniuose katinai, smalsiai žiūrintys pro langą į medžiuose tupinčius paukštelius“, – rodydama į parodoje eksponuojamus gražius karpinius pasakojo Rūta.
Apžiūrėjus parodą, vakaro dalyvių nuotaiką skaidrino Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė).
Vakaro vedėja Dalia Šulcienė kalbėjo vis ieškanti metaforos, kuria galima būtų apibūdinti Rūtos Emigart Čiuželienės kūrybą: pasaulio ir gyvenimo ažūras, būties ir buities efemeriškas plevenimas, mūsų krašto simbolių pasikalbėjimai, raibuliuojantis Pamario veidrodis, paukščių, augalų, pastatų harmonijos šokis… Tos metaforos vis dar ieško, nes Rūtos kuriamas pasaulis esąs kažkur tarp šiapus ir anapus, todėl taip sunku jį apčiuopti ir pavadinti.
Anot vakaro vedančiosios, labai sunku suskaičiuoti visus Rūtos darbus, nes jie, kaip sakė parodos autorė, yra pasklidę po daugelį pasaulio šalių ir nesileidžia suskaičiuojami. Tautodailininkė Danutė Narbutienė, kalbėdama apie Rūtą, pasakė, kad menininkė yra labai kūrybinga, kruopšti, nes karpinių menas – labai subtilus, ir nepaprastai darbšti. Tai patvirtino šventės vedėja, primindama, kad Klaipėdoje, ,,Marginių“ salone, veikia kita naujai sukurtų Rūtos darbų paroda, taip pat karpiniai su vėtrungėmis, atrinkti į respublikinę parodą Vilniuje, kuri bus atidaryta šį lapkritį.
Balio Dvariono ,,Mažąją rapsodiją“ pianinu atliko Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokinė Karolina Stonytė, kuri vėliau akomponavo solistui, tos pačios mokyklos mokiniui Denisui Cimai, padainavusiam Žydrės Adomaitienės dainą ,,Vaikiškom akim“.
Rūta Emigart Čiuželienė yra kilusi iš Kukorų kaimo, mokėsi Saugų vidurinėje mokykloje. Stebėdama mamos karpiniais išpuoštas indaujos lentynas, pati mintyse dėliojo įvairius raštus, mokėsi ne tik įprastų namų ruošos darbų, bet ir megzti, siūti, nerti vašeliu. Tai vėliau labai pravertė studijuojant tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, dar vėliau – dirbant mokytoja. Po 10 darbo metų Klaipėdoje Rūta sugrįžo į gimtąjį Pamario kraštą. Čia sukūrė šeimą, išaugino dvi dukras, džiaugiasi puikiais anūkais. Ypač daug džiaugsmo teikia Klaipėdoje gyvenantys anūkai, kurie jau ir savarankiškai atvyksta į svečius, su kuriais praleidžia daug laiko keliaudami gražiomis mūsų rajono apylinkėmis ir ne tik.
Aistra karpyti Rūtos nepaleidžia jau daugelį metų. Nuo 1990 metų Rūta Emigart Čiuželienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, surengusi per 40 tarptautinių, respublikinių ir rajoninių parodų. Jos karpinių yra Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Australijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. 2009 metais išleista knyga ,,Karpiniai. Papercuts“, iliustruotos trys Šilutės Hermano Zudermano klubo išleistos knygos. Rūta taip pat iliustravo Linos Daukšaitės eilėraščių knygelę ,,Vėjo išdaigos“.
Tautodailininkės karpiniai publikuoti knygose ,,Pajūrio tautodailininkai“, ,,Pasaulinėje karpinių knygoje“, taip pat Felikso Marcinkaus sudarytoje knygoje ,,Lietuva karpiniuose“. Apie Rūtos karpinius galima paskaityti knygoje ,,Šilutės kraštas“, rajono bei respublikinėje spaudoje.
2006 metais Rūtai Emigart Čiuželienei buvo skirtas prestižinis Šilutės krašto apdovanojimas ,,Sidabrinės nendrės“ premija.
Rūta Emigart Čiuželienė už savo kruopštų, nenuilstantį, žmonėms džiaugsmą teikiantį darbą 2014 ir 2016 metais buvo apdovanota respublikinės konkursinės liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas“ II ir III laipsnių diplomais.
Vakaro metu ekrane vienas po kito keitėsi Rūtos karpiniai. Dažnam vakaro dalyviui tikriausiai į akis krito smuikininko siluetas gamtos fone (karpyta 2006 m.). Savo laiku, kaip sakė Rūta, tai buvo karpinys, geriausiai išreiškiantis jos estetinį principą – daugiaprasmį vaizdinio krūvį, filosofinį gyvenimo apmąstymą. Kūrinyje, pavadintame ,,Romansas“, galima perskaityti visą žmogaus gyvenimo kilimą, klestėjimą ir kritimą. Šiandien kurdama karpinius naujai „sudėlioja“ per gyvenimą matytus gimtinės ir gimtojo krašto vaizdus, jausmingai pasakoja apie supantį gyvenimą.

Dukros Rūtos gėlės mamai parodos atidarymo proga. Petro Skutulo nuotr.

Dukros Rūtos gėlės mamai parodos atidarymo proga.
Petro Skutulo nuotr.

Daug šiltų ir gražių žodžių menininkė išgirdo iš vakaro svečių ir namiškių. Dukra Rūta pasakė, kad mama – pats geriausias žmogus, pati geriausia draugė, pati geriausia močiutė… Anūkai besišypsodami ir linksėdami tai patvirtino. O vyras Edmundas, džiaugdamasis žmonos kūrybiškumu, pridūrė, kad ji anksti keliasi ir daug dirba: „Kartu daug keliaujame, o po kelionių atsiranda vis nauji karpiniai“.
Parodos autorę sveikino buvusios kolegės, Kintų ,,Vėtrungės“ vasaros stovyklos atstovės, draugės.
Rūta pasidžiaugė, kad jos darbų yra Šilutės miesto vaikų darželiuose, keletas kabo Švietimo skyriaus specialistų kabinetuose.

Birutė Morkevičienė

Karpinys su Šilutės istorijos motyvais.

Karpinys su Šilutės istorijos motyvais.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite