Pasaulinė mados eksponatų premjera Šilutėje

„Laba diena, atleiskit, aš kalbėsiu rusiškai…“ Tokia fraze susitikimą su vietos žiniasklaidos atstovais ir muziejininkais Šilutės Hugo Šojaus muziejaus iškilmių salėje pradėjo pasaulinio garso mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas, gimęs Rusijoje, nuo 1982 metų gyvenantis Paryžiuje.

 

Unikali paroda

Šis susitikimas įvyko prieš A. Vasiljevui susitinkant su šilutiškiais, kuriems pavyko laiku įsigyti bilietą į susitikimą su juo (vietų visiems neužteko). Kas šis žmogus?

Hugo Šojaus dvaro menėse eksponuojami pasaulinio garso mados istoriko ir kolekcininko Aleksandro Vasiljevo (nuotraukoje) eksponatai.

Kas apie jį nieko nėra girdėjęs, pakaks pasakyti, kad į Šilutę jis atvažiavo atidaryti parodos, kurioje eksponuojami madingi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios moterų rūbai ir aksesuarai. 30 puošnių rūbų ir per 100 madingų ano metų damų aksesuarų iš Aleksandro Vasiljevo fondo, kuris veikia Vilniuje.

Kaip tokia paroda atsidūrė Šilutėje?

Muziejininkė Roma Šukienė sakė, kad tekę šiuo reikalu parašyti ne vieną laišką ir dėl honoraro pasiderėti, nes neturtingas provincijos muziejus nedaug lėšų gali skirti kad ir pasaulinio garso parodai.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė vėliau sakė, kad derybos su A. Vasiljevo fondu dėl šios parodos prasidėjo praėjusiais metais. Paroda muziejuje veiks iki rugsėjo 24 d.

Kažin ar kilmingų ponių prieš pusantro amžiaus dėvėtos suknelės puikuotųsi kurioje nors kitoje Šilutės parodų salėje, jeigu tai nebūtų dvaro rūmai? Tikėtina, šiose menėse anuo metu galėjo sukiotis panašaus stiliaus sukniomis išsipusčiusios damos bei į iškilmes pakviestos garbingos viešnios. Tiesa, demonstruojamoje kolekcijoje eksponatų iš Rytų Prūsijos nėra, kaip, beje, ir iš Rusijos. Nemažai suknelių iš Europos, Amerikos, kitų pasaulio šalių.

Pasakęs, kad eksponatai yra jo vardu pavadinto fondo, A. Vasiljevas pridūrė, kad tai iš jo per 45 metus surinktos įvairių laikotarpių rūbų kolekcijos, kurioje priskaičiuojama apie 65 tūkstančius eksponatų.

Sukniai – 15 metrų šilko

Pažintį su paroda garsusis kolekcininkas, mados istorikas, scenografas, menotyrininkas, TV laidos vedėjas pradeda nuo 1880 metų madingų moterų apdarų. Ano šimtmečio mados tendencija buvo… sunaudoti maksimaliai daug medžiagos. Europoje ypač tuo buvę suinteresuoti Liono šilko gamintojai. Mat vienai sukniai siuvėjas „sugebėdavo“ sunaudoti net 15 metrų šilko.

XIX amžiaus madingos moters figūros niekas nebūtų įsivaizdavęs be korseto. Juo suveržtos moters talijos apimtis būdavusi 48–55 cm. Tiesa, anuomet ir žmonės buvę mažesni: kilmingos moters ūgis tesiekęs 1,50 metro, kojos tilpdavusios į 33–34 numerio batus. Todėl ir eksponuojami keli baldai šiandien mums atrodo tarytum vaikiški.

Beje, baldai tada būdavę tik minkšti, kad moteris galėtų patogiai atsiremti (ne atsisėsti!). Mat atsisėti tokiomis sukniomis vilkinčioms ponioms nederėjo – kaip atrodys atsistojus jos suknia iš 15 metrų šilko… Jos tik prisėsdavo ant klubų, pasiremdamos į minkštą atlošą.

Nualpdavo dėl korseto

O kad nealptų nuo to korseto veržimo, prabangioje miniatiūrinėje rankinėje turėdavo aitrių kvapniųjų druskų. Didelių rankinių prieš pusantro šimto metų damoms neprireikdavo, jos gi  neturėjo išmaniųjų telefonų, planšetės, storos piniginės (pakakdavo kelių aukso ir sidabro monetų), nesinešiojo vandens buteliuko, mašinos raktelių ir dar antratiek visko, kas čia išvardyta.

Korsetų era priblėso tada, kai buvo išrastas rentgeno aparatas. Juo peršvietus moterį paaiškėjo, kad jos vidaus organai yra visai ne ten, kur turėtų būti…

Panašią istoriją A. Vasiljevas paporino ir apie tų laikų moterų šukuosenas. Pasak jo, dabar damos šukuosenų nebenešioja, tik kerpa plaukus skirtingu stiliumi. Šukuosena – didelė plaukų kupeta su visokiais priedais tam kuodui padidinti. O kad visa kompozicija laikytųsi, būdavo naudojamos trys ilgos smeigės iš nerūdijančio ir tvirto metalo. Prireikus ponia jas galėjo panaudoti gynybai nuo užpuoliko…

Problemos tramvajuje dėl šukuosenų

Damoms šių prietaisų teko atsisakyti, kai atsirado tramvajai. Su smeigėmis šukuosenoje lipti į tramvajų buvo uždrausta. Priežastis: kad neišdurtų bendrakeleiviui akies ar nesuplėšytų kitam rūbo.

Ir erotikos elementų moterų puošyboje nebuvę iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai gerokai sumažėjo vyrų, ir moterys turėjo konkuruoti dėl patino, gundydamos apnuoginta kuria nors kūno vieta. Antai Viktorijos laikų damų ir kojinės nebūdavo kūno spalvos, o tamsiai raudonos. Kad kur nors prasišvietus nebūtų klaidingai suprasta.

Dar daug ko mados istorikas papasakojo apie senų laikų mados subtilybes, bet šio rašinio tikslas nėra viską perpasakoti. Norime tik informuoti, kad paroda visą vasarą veiks Hugo Šojaus muziejuje. Apžiūrėti  ją galite ir su muziejaus gide, kuri išsamiai papasakos apie parodos eksponatus ir anos eros mados niuansus.

Pigiausi eksponatai – dovanoti

Po apžvalginės ekskursijos ir eksponatų apžiūros, kolekcijos autorius šiek tiek praskleidė šydą iš kur tiek eksponatų atsiranda jo kolekcijoje. Įsigyjama aukcionuose – internetiniuose ir realiuose. Antikvarinėse parduotuvėse, sendaikčių mugėse, per garažų išpardavimus, kurie populiarūs JAV. Beje, ten ir vertingų eksponatų gausiau, kadangi žmonės nuo seno gyvena kotedžuose, o nebereikalingus rūbus deda į lagaminus ir krauna palėpėje. O kur juos dėti butuose gyvenantiems europiečiams?

A. Vasiljevas bravūriškai užsiminė, kad eksponatų kainos nepadoriai didelės. O koks eksponatas kainavo pigiausiai? Klausiu, norėdamas išprovokuoti atsakymą ir apie brangiausius. Pigiausi – dovanojami rūbai. Nemažai jų fondui pristato kilmingų šeimų palikuonys, neturėdami galimybių jų išsaugoti patys, tai patiki šios srities profesionalui. H. Šojaus muziejuje eksponuojamos suknios vidutiniškai galėtų kainuotų ne mažiau 3000 eurų. Taip tikino šios parodos autorius Aleksandras Vasiljevas, pridūręs, kad daugelis šios parodos eksponatų Šilutėje eksponuojami pirmą kartą. „Tai pasaulinė premjera, kuri turėtų į jūsų gražų ir švarų miestą privilioti gausybę turistų“, -e sakė pasaulinio garso mados istorijos žinovas A. Vasiljevas.

Ekspozicijos rengėjos Tatjana ir Raisa iš Rygos, centre – A. Vasiljevo fondo direktorė Alma Puodžiukaitienė.

Eksponatus dėliojo 5 dienas

Beje, vien parodos eksponatų išdėstymas ir parengimas ekspozicijai H. Šojaus muziejuje užtruko penkias dienas. Niekam nebuvo leista eksponatų liesti, šį darbą atliko iš Rygos atvykusios dvi ponios: Raisa ir Tatjana. Jos parodos atidarymo metu balinių suknių nevilkėjo, tačiau elegancija ir skoningu puošnumu gerokai skyrėsi iš kitų.

Petro Skutulo fotopasakojimas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po