Pasaulinė klimato kaita: ko tikėtis Pamaryje ir Baltijos pajūryje?

Sudomino Lietuvos radijo laida, kurioje dalyvavo Vilniaus universiteto mokslininkas klimatologas Justas Kažys, mat buvo paminėtas Pamarys, potvyniai, Baltijos jūros ateitis.

Pateikiame keletą mokslininko pastebėjimų

Per šimtą metų klimatas Lietuvoje atšilo dviem laipsniais, pasaulyje – mažiau.  Pasekmes jaučiame: šiltos žiemos, karštos, net labai karštos vasaros su sausromis, liūtys, stiprūs vėjai. Jeigu Lietuvoje klimatas ir toliau sparčiai šiltų, viso šito gali būti tris ar net iki dešimt kartų daugiau, dažniau, stipriau…  Baltijos pajūris atitektų vandeniui, ten atostogauti nebebūtų kur. Pajūrio miestai nuo vandenų apsisaugotų pylimais.

Ypač smarkus klimato atšilimas Lietuvai atneštų stichinių karščių su visomis pasekmėmis, staigių liūčių su kruša, kai ledo gabalai kristų kumščio dydžio, vėtrų, audrų. Anot J. Kažio, audrų ir dabar būna, ir šį rudenį šėlo Baltijos jūra, vėjas vertė medžius, griovė pastatus. Lietuvos pajūris – jautriausia vieta klimato kaitos požiūriu.

Dėl šylančio klimato nukentėtų pelkės, kuriose gausybė augmenijos ir gyvūnijos. Joms išdžiūvus, nebus valomas vanduo, oras, tai atsilieps geriamojo vandens resursams.

Miestuose iraplinkui juos susitelkę daug žmonių, klimato pokytis smogs jų sveikatai. Yra pavojus ir miškams, gali nelikti eglynų, kurie jau kenčia nuo pastebimų vis kitokių kenkėjų.

Bus, žinoma, įvairių naujų gamtos reiškinių: viesulų tikrai bus, beje, ir šiemet jų buvo. Tačiau galima sulaukti pražūtingų viesulų, jų gali labai dažnėti, jie gali smogti vis didesne jėga. Dėl liūčių, netikėtų, bet labai stiprių, kils poplūdžiai, išsilies upės, apsems gretimus laukus, sodybas, kaimus. Kaip atrodo lietaus vandeny mirkstantys pasėliai, pievos, Lietuvoje jau teko matyti. Gerai, kad Lietuvos upės nėra labai galingos, vandeningos. Tačiau dėl liūčių jos greitai išsilieja ir apsemia gretimas teritorijas. J. Kažys teigė, jog Pamarys, Nemuno deltos teritorijos kentės ne nuo įprasto pavasarinio potvynio, bet nuo poplūdžio vasarą , gal ir kitu metų laiku.

Lietuvos kraštovaizdis be aukštų kalnų, didelių upių. Todėl per liūtis negrės purvo nuošliaužos, kurios pasaulyje yra nusinešę ir žmonių gyvybių. Tačiau per stiprias liūtis išplaunamos medžių šaknys, jie virsta arba lūžta, krenta ant pastatų, automobilių, liūtys sugadina kelius…

Daug iššūkių laukia žemės ūkio. Derlių sumenkina šalnos, sausros, liūtys… Nieko kito nesugalvosi – reikia draustis, tuomet bent bus šiokia tokia finansinė parama. J. Kažys priminė, kad požeminio vandens yra, jo tikrai netrūksta, tad per sausras gelbėtų laistymo sistemos. Esą jų ir užmirštų, nenaudojamų, tik reikėtų atnaujinti. Galima ir naujas nutiesti, tačiau tai jau nemenki pinigai… Kaimų bendruomenės galėtų susitelkti ir kaupti lietaus vandenį, kurį vėliau patys išlaistytų. Ūkininkai turėtų žinoti, kad klimato kaitos nulemtos sausros jiems yra pagrindinis iššūkis. Ir niekur nuo to nepabėgsi.

Gal rinktis karščiams atsparias kultūras? J. Kažio nuomone,  netiktų, nes Lietuvoje yra vėlyvas pavasaris su šalnomis, ankstyvos šalnos rudenį.

J. Kažys kalbėjo ir apie miestų ateitį. Vėtros, audros slopsta kely sutikę medžių zonas. Tačiau viesulas per škvalą šimtametį ąžuolą suskaldo į šipulius… Todėl medžiai prie pastatų, šalia elektros tiekimo linijų tampa dideliu pavojumi. Būtina tikrinti, ar medžiai sveiki, tvirti, jeigu reikia, vieną nupjauti ir šalia dešimt naujų pasodinti. „Nors aš esu prieš medžių kirtimą, sergančius, senus medžius siūlyčiau šalinti“, sakė J. Kažys, kurio pastebėjimai tinka ir Šilutei.

Per didelius karščius kelių asfalte randasi vis gilesnės provėžos – gadinama kelio danga, asfaltas greičiau dūlija. Net geležinkelio bėgiai per karščius keičiasi, tampa pavojingas greitesnis važiavimas. Senesni pastatai nėra atsparūs karščiui, vėjui. Ne visi gali atlaikyti uraganinį vėją. Daugiabučiai namai renovuojami turint tikslą taupyti šilumą, tačiau gerai apšiltinti jie vasarą perkais, kaupsis drėgmė, įsimes pelėsis. Renovacija turėtų būti susieta su šiltėjančiu klimatu, šiltomis žiemomis bei drėgnais rudeniškais Lietuvos orais. Bet namų renovacija jau vyko ir vyksta, staigių pokyčių vargu ar bus, nes klimato atšilimo diktuojamos naujovės nemažai kainuotų, renovacijos darbai dar pabrangtų.

J. Kažys sakė, kad vamzdynai, elektros tiekimo laidai, komunikacijos sistemos geriausiai tiktų po žeme: ten nei peršaltų, nei perkaistų, nei kokios audros nesustabdytų tiekimo. Būtina diegti naujas informavimo technologijas: dabar dalis gyventojų gauna žinutes apie artėjantį stiprų vėją. Tačiau tik maža dalis, o atokiuose kaimuose, vienkiemiuose žmogus nebent iš radijo, televizijos ką išgirsta.

Anot J. Kažio, klimato kaita nesustabdyta, greitai to sunku ir tikėtis, nes tai apima visas gyvenimo sritis: prisideda ir žmogaus besaikis vartojimas, ir nekeičiamas gyvenimo būdas ir t. t. Todėl  derėtų stengtis gyventi ne prasčiau, bet kitaip. Pandemija parodė, koks pasaulis pažeidžiamas. Bet nuo koronaviruso  išrasti skiepai, o nuo klimato kaitos, nuo spartaus atšilimo ir visų baisių to pasekmių vaistų nėra: įvairaus lygmens politikų, valstybių vadovų kalbos ir lieka tik kalbomis. Todėl pasaulyje daugėja protestų, pasipriešinimo, nes žmonės suvokia, kas laukia.

Parengė Stasė Skutulienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Policija praneša apie savaitgalio įvykius Šilutės rajone

Šilutės r. policijos komisariato pareigūnai savaitgalį vyko į  įvykius, dėl kurių gauti pareiškimai. Lapkričio 26-27 d. iš kiemo Vytauto g., Šilutėje, buvo pavogtas automobilis „Škoda Superb“ su jame buvusiais darbo įrankiais. Nuostolis 1724 eurai. Lapkričio 27 d. automobilis rastas Šilutės rajone. Tą pačią dieną pastebėta, kad Juknaičiuose iš namo, galbūt į vidų patekus pro rūsio langą, pavogta įvairių aukso dirbinių ir 650 eurų. Nuostolis 12 000 eurų. Lapkričio 27 d. popietę Saugose buvo sustabdytas automobilis „Audi A4“, kurį vairavo neblaivi

D. Trumpo nuotrauka papuošė Baltųjų rūmų Kalėdų eglutę

Vašingtonas, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „sugrįžo“ į Baltuosius rūmus – respublikono nuotrauka papuošė jo įpėdinio Joe Bideno Kalėdų eglutę. Įrėminta D. Trumpo ir jo žmonos Melanijos nuotrauka yra pirmadienį pristatytų Baltųjų rūmų kalėdinių dekoracijų dalis. Ant eglutės valstybinių banketų salėje kabo ir kitų buvusių JAV prezidentų – Jimmy‘io Carterio ir Baracko Obamos – ir jų žmonų nuotraukos. Kad ant eglutės atsirado vietos ir M. ir D. Trumpų poros fotografijai, gali būti traktuojama kaip kalėdinis pasiūlymas

Ar literatūros klasika dar vis įdomi šiuolaikiniam žmogui?

Kasdien pasaulyje išleidžiama šimtai knygų. Knygynuose naujienos keičiasi taip pat gana dažnai. Tokie dideli leidybos mastai natūraliai pasmerkia daug knygų nueiti užmarštin. Visgi yra kūrinių, kurie sėkmingai atlaiko laiko išbandymą jau kelis šimtmečius ir drąsiai gali būti vadinami literatūros klasika.   Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šiuolaikiniam, nuolat skubančiam ir fragmentiškai mąstančiam žmogui klasikiniai kūriniai nebėra aktualūs, tačiau pasaulinės klasikos vardą kai kurios knygos įgijo  ne veltui. Jos pasižymi universalumu, nepavaldžiu laikui ir epochoms. Nors mūsų buitis, aplinka ir

Užstrigo žiedas ant piršto. Ką daryti?

Žiedas ant piršto užstrigti gali dėl įvairių priežasčių: itin ilgo papuošalo nešiojimo, netinkamo žiedo dydžio, traumos, šilto oro, skysčių susilaikymo ar net sąnarių artrito. Užstrigęs žiedas ne tik erzina, bet gali būti ir pavojingas sveikatai. Dalinamės patarimais, kaip elgtis tokioje situacijoje.  Kaip sumažinti patinimą? Patinimą sumažinti galima naudojant RICE (angl. rest, ice, compression, elevation) metodą. Jį sudaro poilsis, ledas, spaudimas ir pakėlimas. Tai įprastas pirmosios pagalbos, teikiamos patempimų ir išnirimų atvejais, etapas. RICE metodas puikiai pritaikomas ir užstrigusiems žiedams: Pirštą

Taip pat skaitykite