Pasaulinė klimato kaita: ko tikėtis Pamaryje ir Baltijos pajūryje?

Sudomino Lietuvos radijo laida, kurioje dalyvavo Vilniaus universiteto mokslininkas klimatologas Justas Kažys, mat buvo paminėtas Pamarys, potvyniai, Baltijos jūros ateitis.

Pateikiame keletą mokslininko pastebėjimų

Per šimtą metų klimatas Lietuvoje atšilo dviem laipsniais, pasaulyje – mažiau.  Pasekmes jaučiame: šiltos žiemos, karštos, net labai karštos vasaros su sausromis, liūtys, stiprūs vėjai. Jeigu Lietuvoje klimatas ir toliau sparčiai šiltų, viso šito gali būti tris ar net iki dešimt kartų daugiau, dažniau, stipriau…  Baltijos pajūris atitektų vandeniui, ten atostogauti nebebūtų kur. Pajūrio miestai nuo vandenų apsisaugotų pylimais.

Ypač smarkus klimato atšilimas Lietuvai atneštų stichinių karščių su visomis pasekmėmis, staigių liūčių su kruša, kai ledo gabalai kristų kumščio dydžio, vėtrų, audrų. Anot J. Kažio, audrų ir dabar būna, ir šį rudenį šėlo Baltijos jūra, vėjas vertė medžius, griovė pastatus. Lietuvos pajūris – jautriausia vieta klimato kaitos požiūriu.

Dėl šylančio klimato nukentėtų pelkės, kuriose gausybė augmenijos ir gyvūnijos. Joms išdžiūvus, nebus valomas vanduo, oras, tai atsilieps geriamojo vandens resursams.

Miestuose iraplinkui juos susitelkę daug žmonių, klimato pokytis smogs jų sveikatai. Yra pavojus ir miškams, gali nelikti eglynų, kurie jau kenčia nuo pastebimų vis kitokių kenkėjų.

Bus, žinoma, įvairių naujų gamtos reiškinių: viesulų tikrai bus, beje, ir šiemet jų buvo. Tačiau galima sulaukti pražūtingų viesulų, jų gali labai dažnėti, jie gali smogti vis didesne jėga. Dėl liūčių, netikėtų, bet labai stiprių, kils poplūdžiai, išsilies upės, apsems gretimus laukus, sodybas, kaimus. Kaip atrodo lietaus vandeny mirkstantys pasėliai, pievos, Lietuvoje jau teko matyti. Gerai, kad Lietuvos upės nėra labai galingos, vandeningos. Tačiau dėl liūčių jos greitai išsilieja ir apsemia gretimas teritorijas. J. Kažys teigė, jog Pamarys, Nemuno deltos teritorijos kentės ne nuo įprasto pavasarinio potvynio, bet nuo poplūdžio vasarą , gal ir kitu metų laiku.

Lietuvos kraštovaizdis be aukštų kalnų, didelių upių. Todėl per liūtis negrės purvo nuošliaužos, kurios pasaulyje yra nusinešę ir žmonių gyvybių. Tačiau per stiprias liūtis išplaunamos medžių šaknys, jie virsta arba lūžta, krenta ant pastatų, automobilių, liūtys sugadina kelius…

Daug iššūkių laukia žemės ūkio. Derlių sumenkina šalnos, sausros, liūtys… Nieko kito nesugalvosi – reikia draustis, tuomet bent bus šiokia tokia finansinė parama. J. Kažys priminė, kad požeminio vandens yra, jo tikrai netrūksta, tad per sausras gelbėtų laistymo sistemos. Esą jų ir užmirštų, nenaudojamų, tik reikėtų atnaujinti. Galima ir naujas nutiesti, tačiau tai jau nemenki pinigai… Kaimų bendruomenės galėtų susitelkti ir kaupti lietaus vandenį, kurį vėliau patys išlaistytų. Ūkininkai turėtų žinoti, kad klimato kaitos nulemtos sausros jiems yra pagrindinis iššūkis. Ir niekur nuo to nepabėgsi.

Gal rinktis karščiams atsparias kultūras? J. Kažio nuomone,  netiktų, nes Lietuvoje yra vėlyvas pavasaris su šalnomis, ankstyvos šalnos rudenį.

J. Kažys kalbėjo ir apie miestų ateitį. Vėtros, audros slopsta kely sutikę medžių zonas. Tačiau viesulas per škvalą šimtametį ąžuolą suskaldo į šipulius… Todėl medžiai prie pastatų, šalia elektros tiekimo linijų tampa dideliu pavojumi. Būtina tikrinti, ar medžiai sveiki, tvirti, jeigu reikia, vieną nupjauti ir šalia dešimt naujų pasodinti. „Nors aš esu prieš medžių kirtimą, sergančius, senus medžius siūlyčiau šalinti“, sakė J. Kažys, kurio pastebėjimai tinka ir Šilutei.

Per didelius karščius kelių asfalte randasi vis gilesnės provėžos – gadinama kelio danga, asfaltas greičiau dūlija. Net geležinkelio bėgiai per karščius keičiasi, tampa pavojingas greitesnis važiavimas. Senesni pastatai nėra atsparūs karščiui, vėjui. Ne visi gali atlaikyti uraganinį vėją. Daugiabučiai namai renovuojami turint tikslą taupyti šilumą, tačiau gerai apšiltinti jie vasarą perkais, kaupsis drėgmė, įsimes pelėsis. Renovacija turėtų būti susieta su šiltėjančiu klimatu, šiltomis žiemomis bei drėgnais rudeniškais Lietuvos orais. Bet namų renovacija jau vyko ir vyksta, staigių pokyčių vargu ar bus, nes klimato atšilimo diktuojamos naujovės nemažai kainuotų, renovacijos darbai dar pabrangtų.

J. Kažys sakė, kad vamzdynai, elektros tiekimo laidai, komunikacijos sistemos geriausiai tiktų po žeme: ten nei peršaltų, nei perkaistų, nei kokios audros nesustabdytų tiekimo. Būtina diegti naujas informavimo technologijas: dabar dalis gyventojų gauna žinutes apie artėjantį stiprų vėją. Tačiau tik maža dalis, o atokiuose kaimuose, vienkiemiuose žmogus nebent iš radijo, televizijos ką išgirsta.

Anot J. Kažio, klimato kaita nesustabdyta, greitai to sunku ir tikėtis, nes tai apima visas gyvenimo sritis: prisideda ir žmogaus besaikis vartojimas, ir nekeičiamas gyvenimo būdas ir t. t. Todėl  derėtų stengtis gyventi ne prasčiau, bet kitaip. Pandemija parodė, koks pasaulis pažeidžiamas. Bet nuo koronaviruso  išrasti skiepai, o nuo klimato kaitos, nuo spartaus atšilimo ir visų baisių to pasekmių vaistų nėra: įvairaus lygmens politikų, valstybių vadovų kalbos ir lieka tik kalbomis. Todėl pasaulyje daugėja protestų, pasipriešinimo, nes žmonės suvokia, kas laukia.

Parengė Stasė Skutulienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite