Pasakojimas apie laiką

Kai paklausiau anūko, kas yra laikas, jis nedvejodamas atsakė – žmogaus gyvenimas. Ar iš tiesų taip? Kasdien atsikėlę pamąstome apie būsimą dieną, ką veiksime, kur eisime, ar užteks laiko nudirbti visus darbus. O jei laikrodis sustoja, tai dar kur nors ir pavėluojame. Nuo seno žmonės brangino ir gerbė laiką.

Apie laiką

„Nuo pat laiko užtekėjimo akimirkos stengiamės suvokti laiko prigimtį. KAM? Ogi tam, kad galėtume valdyti jį. Tačiau laikas – tai šventa paslaptis, keistai įmantri dovana, kurią skirta patirti, bet ne suprasti. Juo labiau valdyti. /…/ Nors kasdien visiems vienodai skirta po dvidešimt keturias valandas, mums jų neatrodo daug. Nesvarbu, koks tas laikas – Grinvičo, dienos šviesos taupymo žiemą, etaloninis, Rytų, kalnų, centrinio ar Ramiojo vandenyno regiono. Svarbu tik tai, kad mums jo niekada neužtenka. /…/ Ištisais šimtmečiais žmonės, turintys laiko į valias – šventieji, poetai, mistikai, mokytojai, išminčiai ir filosofai – mąstė ir permąstė paslaptingąją laiko mįslę. Jie atskleidė laiko dvilypumą. Jį apdainavo ir skulptorius bei poetas Henry Van Dyke:

Laikas.

Laukiantiems slenka.

Išsigandusiems – lekia.

Besiilgintiems – prailgsta.

Džiūgaujantiems – ištirpsta.

Lėtumas ir sparta – tai dvi greta tekančios laiko savybės“ (Sara Ban Breathnach. Paprasta pilnatvė. Pašnekesiai apie dvasinę ramybę).

Apie laikrodžius

Šiandien laiko tekėjimą skaičiuojame sieniniais ir rankiniais laikrodžiais, išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais, įrengtais automobiliuose, kalendoriais, darbotvarkėmis, planais, tvarkaraščiais, pranešimų gaviklių pypsėjimais. Ir nuolatos skubame. O juk turėtume mažinti tempą, pabandyti vienu metu susitelkti tik į vieną dalyką. Atrasti laiko sau, neskubėti. Ir nepamiršti pažvelgti į laikrodį…

Laikrodžiai atsirado labai seniai, jų tiksli atsiradimo data nėra žinoma, keitėsi modeliai, mechanizmai. Tačiau žinoma, kad žodis „laikrodis“ pirmą kartą buvo paminėtas XIV amžiuje. Šio žodžio reikšmė yra kilusi iš lotynų kalbos žodžio „varpas“ (lot. „clocca“).

Tikslus laiko matavimas Lietuvoje atsirado XVII amžiuje. Jų reikėjo astronomams, keliautojams burlaiviais. Pirmieji laikrodžiai buvo vandens ir saulės, vėliau atsirado mechaninių.

Šiandien šilutiškiai eidami centrine miesto gatve regi tris laikrodžius. Vienas puikuojasi evangelikų liuteronų bažnyčios bokšte, kitas – Šilutės INFO-TEC pastate (bėganti eilutė) ir Šilutės meno mokyklos pastate. Šilutiškiai mena, dar buvęs vienas laikrodis Lietuvininkų gatvės gale, ant prieškarinio elektros stulpo šalia buvusio senojo bibliotekos pastato.

Šiandien Šilutės gyvenimą reguliuoja evangelikų liuteronų bažnyčios laikrodis. Jis buvo įrengtas penkiasdešimties metrų aukščio bažnyčios bokšte bažnyčios pastatymo metu – 1926-ųjų metų vasarą. Nesudėtingą ir įdomų laikrodžio mechanizmą sukonstravo Vokietijos meistrai. Praeivių ir arčiau gyvenančių žmonių dėmesį patraukia ir kas penkiolika minučių pasigirstantys laikrodžio dūžiai – vienas, du, trys ir keturi. Po keturių dūžių vos po vienos sekundės pasigirsta didžiojo varpo skambėjimas, žemu ir maloniu tonu skelbiantis valandas. Tiksliau, pasigirsdavo, nes pastaruoju metu laikrodis valandų nebemuša.

Daugelis šilutiškių prisimena dabartinės Meno mokyklos pastato bokštelyje esantį laikrodį. Šiandien jis nuolatos rodo aštuntą valandą…. Gal todėl, kad mokyklose pamokos prasideda aštuntą valandą ir negalima vėluoti?…

Įmontuotas XX a. pr. pastato antrojo aukšto stoge, dekoratyviame laikrodžio bokštelyje. Jo pirmame aukšte yra plastiškos formos durų apvadas, antrame aukšte – langas apjuostas raštuotu apvadu, trečiame aukšte dekoratyviu plastišku apvadu aprėmintas laikrodis. Apie šį laikrodį mokiniai kūrė eilėraščius, vaizdavo jį savo piešiniuose. Laikrodį naujam gyvenimui buvo prikėlęs verslininkas Rolandas Žalgevičius, kuris vaikystėje gyveno kitoje gatvės pusėje nuo laikrodžio ir neveikiantį laikrodį svajojo prikelti naujam gyvenimui. Remontuojant paaiškėjo, kad per karą jis buvo sušaudytas, o mechanizmas pasenęs. Klaipėdos laikrodžių muziejuje jam buvo patarta įmontuoti elektrinį mechanizmą ir restauruoti ciferblatą. 1997 metais per 486–ąjį miesto gimtadienį laikrodis buvo paleistas. Norėtųsi, kad ir šiandien jis skaičiuotų akimirkas.

Birutė Morkevičienė

Šilutiškių žvilgsnius traukia XX a. pradžios laikrodis, įkurdintas dabartinės Meno mokyklos pastato bokštelyje.

 

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję