Partiniuose reitinguose aiškios favoritės: TS-LKD įstrigo trečioje vietoje

Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad nuo kovo mėnesio statistiškai reikšmingų pokyčių partinių reitingų lentelėje neįvyko. Naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktų apklausų duomenimis, įpusėjus pavasariui didžiausią gyventojų palaikymą tebeturėjo Lietuvos politinės arenos naujokė – Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“. 

Pirmauja S. Skvernelio sekėjai

Balandžio 13–28 dienomis vykusios apklausos metu šią politinę jėgą palaikė 14,8 proc. respondentų. Kovo mėnesį ekspremjero suburtą partiją rėmė 13,2 proc. gyventojų.

Jau kuris laikas antrojoje reitingų lentelės vietoje įsitaisiusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) palaikymas per mėnesį taip pat esmingai nesikeitė. Balandžio mėnesį LSDP turėjo 12,8 proc. apimančias simpatikų gretas, mėnesiu anksčiau socdemus rėmė 12,6 proc. gyventojų.

TS-LKD – stabiliai treti

Iš jau kelis mėnesius užimtų pozicijų reitingų lentelėje neišjudėjo ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nors dėl šią savaitę skelbtų kitų bendrovių  balandžio mėnesį atliktų apklausų konservatoriai turėjo progos pasidžiaugti lyderyste reitingų lentelėje, visgi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, valdančiajai partijai kol kas tenka tik trečioji vieta. Nuo pirmojoje vietoje esančios partijos „Vardan Lietuvos“ konservatoriai atsilieka kone 5 procentiniais punktais.

Taigi, balandžio mėnesį TS-LKD palaikė 10 proc. gyventojų. Panaši respondentų dalis konservatoriams paramą išsakė ir mėnesiu anksčiau atliktoje apklausoje – 9,3 proc. gyventojų deklaravo simpatiją Gabrieliaus Landsbergio vedamai partijai.

Kur valstiečiai ir darbiečiai?

Iš esmės nesikeitė ir už trejetuko ribų esančių politinių partijų palaikymas. Naujausių apklausų duomenimis, partiją „Laisvė ir teisingumas“ balandžio mėnesį palaikė 7,2 proc. (kovo mėnesį tokių buvo 6,9 proc.), Lietuvos liberalų sąjūdį 6,4 proc. (kovą palaikymas siekė 7,5 proc.). Didesnės gyvybės ženklų ir toliau nerodo „valstiečių“ reitingas. Balandį šią partiją palaikė 4,5 proc. gyventojų (kovo mėnesį – 5,3 proc.). Panašus yra ir „darbiečių“ reitingas. Juos pavasario viduryje palaikė 4,3 proc. respondentų, prieš mėnesį tokių buvo 5,4 proc.

Už laisvės partiją – 2 proc.

Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (balandžio mėnesį rėmė 2,6 proc., o kovo mėnesį – 3,5 proc.). Panašų palaikymą turi valdančioji Laisvės partija (balandžio mėn. palaikė 2 proc., o kovo mėn. – 3 proc.).

Apie 1 procentą sukasi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), Lietuvos žaliųjų partijos bei Lietuvos regionų partijos palaikymas.

Trečdalis (32,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Prieš mėnesį nuomonės neturinčių gyventojų dalis siekė 30,1 proc.

Sociologė TS-LKD reitingais nesistebi: per valdžioje praleistą laiką nesugebėjo įgyti daugiau rėmėjų

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, komentuodama naujausius reitingus, sakė pernelyg nesistebinti, kad panašiu metu skirtingų bendrovių darytos sociologinės apklausos rodo skirtingą paramą valdančiajai TS-LKD. Sociologės teigimu, tam yra ir logiškas paaiškinimas – apklausų metu pasirinktas skirtingas apklausų metodas. „Baltijos tyrimai“, vykdydami apklausas, nesiremia internetinėmis apklausomis, kurias pasitelkia kitos apklausų bendrovės. Būtent internetinių apklausų metu, pažymėjo R. Ališauskienė, į apklausėjo radarą gali dažniau pakliūti gyventojai, kurie priklauso dešiniosios TS-LKD elektoratui.

Bet kuriuo atveju, anot R. Ališauskienės, šiuo metu lyderėmis išlieka trys partijos – „Vardan Lietuvos“, LSDP ir TS-LKD. Būtent taip būtų galima vertinti ir visų tyrimų bendrovių skelbiamų apklausų duomenis.

„Tarpusavio skirtumai nėra dideli, jei įvertintume kas mėnesį vykstančius pasvyravimus“, – Eltai teigė ji.

„Bet kuriuo atveju valdantieji per valdžioje praleistus metus „neprisiaugino“ palaikytojų. Tad opozicija gali džiaugtis didesnių palaikymu, tačiau kai tarpusavyje besivaržančių partijų yra daugiau, tai tie balsai išsiskaido“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Benas Brunalas (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite