Parodoje „Saga apie Lietuvą“ pasakojama emigracijos tema

Birželio 11 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje  vyko unikalios parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymas. Dalyvavo parodos autorė – žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, kuri 1980–1985 metais yra  gyvenusi ir dirbusi Šilutės mieste, laikraščio  „Pamarys“ skyriaus vedėja. Parodos atidaryme dalyvavo ir jos gyvenimo draugas, daugelio projektinių sumanymų bendraautoris Vytautas Jonas Juška, kurio tyrinėjimo sritis yra lietuviai ir lietuvybė pasaulyje.

L. Valatkienė yra  surengusi nemažai personalinių fotografijos ir mišria technika sukurtų parodų, dauguma jų skirtos Lietuvos valstybingumui paminėti. Meno kūriniai eksponuoti  kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Baltarusijoje.

F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatytą parodą drąsiai galima vadinti unikalia, nes idėja stulbina originalumu ir išradingumu. Parodos autorės charizma ir  veržlumas padėjo atidarymo dalyviams įtaigiai atskleisti opią Lietuvai problemą –  emigraciją. Pasitelkus tokį paprastą dalyką, sagą, žiūrovams pateikiama daug Lietuvos istorijos faktų, tad jeigu žiūrėtume dviprasmiškai – tai tikrai visa saga apie Lietuvą.

Pagrindinėje parodos dalyje pristatoma iš daugybės sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro net keletas meninių objektų: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, prie kurių kiekviena saga prisiūta rankomis ir simbolizuoja žmogų, palikusį mūsų šalį. Įdomiai menininkė apibūdino medaus korių principu sukurtą migracijos žemėlapį, kuris vaizduoja prie šio projekto prisijungusias šalis. Jose gyvena Lietuvą palikę emigrantai, atsiuntę sagų su įvairiausiomis papasakotomis istorijomis.

L. Valatkienė teigė, kad kelias istorines sagas projektui „Saga apie Lietuvą“ padovanojo JAV gyvenanti 106 metų Maironio dukterėčia, dramaturgė, vaikų rašytoja, visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Prieš karą ji gyveno Maironio name Kaune ir savo dėdės dėka įgijo išsilavinimą. Ilgaamžės Danutės, prieš karą pasitraukusios į JAV, atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo dar kelios sagos, kurias drąsiai galima vadinti muziejinėmis vertybėmis: Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Putvio) dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos sagos ir lietuvybės puoselėtojo, poeto, kunigo (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga), prof. Stasio Ylos odinė palto saga. Šias istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė dovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Parodos atidarymo dalyviams  menininkė  pristatė įspūdingą vieno lito banknotą su rašytojos Žemaitės portretu. Jį sukūrė L. Valatkienė ir dailininkas Vladas Merečinskas, vadovaudamiesi savo kolegos Giedriaus Jonaičio kūriniu – vieno lito banknoto pavyzdžiu. Šis paveikslas irgi istoriškai svarbus Lietuvai, juk Žemaitė vyko į Ameriką rinkti aukų ir parvežė nemažai lėšų tėvynės labui.

Parodų salės sienas papuošė emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, siuvinėti sagomis, dukters sukurtas sagų kaklaraištis tėveliui, kuris darbuojasi užsienyje. Švedijoje gyvenanti meilės emigrantė iš Panevėžio Ligita Umantė-Butkuvienė dekoravo sagomis aukštakulnius.

Upė, supilta iš sagų, simbolizuoja emigracijos mastą. Parodos dalyviai iš jos galėjo semti sagas, jas skaičiuoti ir žaisti jomis.

Šie visi objektai sukurti iš Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųstų sagų, tai šauksmas artimiesiems sugrįžti namo.

Instaliacijai reikalingus meninius objektus kurti padėjo Trakų rajono neįgalieji, prie kurių sparčiai jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, mokytojai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir net iš emigracijos sugrįžę žmonės. Tokiu būdu projekte iš viso dalyvavo 500 dalyvių – ir asmenų, ir institucijų. Rezultatas – 1,5 mln. sagų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių. Malonu, kad  renginyje dalyvavo  ir šilutiškės, prisidėjusios prie šio prasmingo projekto – jos rinko sagas ir siuntė projekto sumanytojai.

Liuda Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo