Parodoje „Saga apie Lietuvą“ pasakojama emigracijos tema

Birželio 11 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje  vyko unikalios parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymas. Dalyvavo parodos autorė – žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, kuri 1980–1985 metais yra  gyvenusi ir dirbusi Šilutės mieste, laikraščio  „Pamarys“ skyriaus vedėja. Parodos atidaryme dalyvavo ir jos gyvenimo draugas, daugelio projektinių sumanymų bendraautoris Vytautas Jonas Juška, kurio tyrinėjimo sritis yra lietuviai ir lietuvybė pasaulyje.

L. Valatkienė yra  surengusi nemažai personalinių fotografijos ir mišria technika sukurtų parodų, dauguma jų skirtos Lietuvos valstybingumui paminėti. Meno kūriniai eksponuoti  kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Baltarusijoje.

F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatytą parodą drąsiai galima vadinti unikalia, nes idėja stulbina originalumu ir išradingumu. Parodos autorės charizma ir  veržlumas padėjo atidarymo dalyviams įtaigiai atskleisti opią Lietuvai problemą –  emigraciją. Pasitelkus tokį paprastą dalyką, sagą, žiūrovams pateikiama daug Lietuvos istorijos faktų, tad jeigu žiūrėtume dviprasmiškai – tai tikrai visa saga apie Lietuvą.

Pagrindinėje parodos dalyje pristatoma iš daugybės sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro net keletas meninių objektų: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, prie kurių kiekviena saga prisiūta rankomis ir simbolizuoja žmogų, palikusį mūsų šalį. Įdomiai menininkė apibūdino medaus korių principu sukurtą migracijos žemėlapį, kuris vaizduoja prie šio projekto prisijungusias šalis. Jose gyvena Lietuvą palikę emigrantai, atsiuntę sagų su įvairiausiomis papasakotomis istorijomis.

L. Valatkienė teigė, kad kelias istorines sagas projektui „Saga apie Lietuvą“ padovanojo JAV gyvenanti 106 metų Maironio dukterėčia, dramaturgė, vaikų rašytoja, visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Prieš karą ji gyveno Maironio name Kaune ir savo dėdės dėka įgijo išsilavinimą. Ilgaamžės Danutės, prieš karą pasitraukusios į JAV, atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo dar kelios sagos, kurias drąsiai galima vadinti muziejinėmis vertybėmis: Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Putvio) dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos sagos ir lietuvybės puoselėtojo, poeto, kunigo (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga), prof. Stasio Ylos odinė palto saga. Šias istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė dovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Parodos atidarymo dalyviams  menininkė  pristatė įspūdingą vieno lito banknotą su rašytojos Žemaitės portretu. Jį sukūrė L. Valatkienė ir dailininkas Vladas Merečinskas, vadovaudamiesi savo kolegos Giedriaus Jonaičio kūriniu – vieno lito banknoto pavyzdžiu. Šis paveikslas irgi istoriškai svarbus Lietuvai, juk Žemaitė vyko į Ameriką rinkti aukų ir parvežė nemažai lėšų tėvynės labui.

Parodų salės sienas papuošė emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, siuvinėti sagomis, dukters sukurtas sagų kaklaraištis tėveliui, kuris darbuojasi užsienyje. Švedijoje gyvenanti meilės emigrantė iš Panevėžio Ligita Umantė-Butkuvienė dekoravo sagomis aukštakulnius.

Upė, supilta iš sagų, simbolizuoja emigracijos mastą. Parodos dalyviai iš jos galėjo semti sagas, jas skaičiuoti ir žaisti jomis.

Šie visi objektai sukurti iš Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųstų sagų, tai šauksmas artimiesiems sugrįžti namo.

Instaliacijai reikalingus meninius objektus kurti padėjo Trakų rajono neįgalieji, prie kurių sparčiai jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, mokytojai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir net iš emigracijos sugrįžę žmonės. Tokiu būdu projekte iš viso dalyvavo 500 dalyvių – ir asmenų, ir institucijų. Rezultatas – 1,5 mln. sagų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių. Malonu, kad  renginyje dalyvavo  ir šilutiškės, prisidėjusios prie šio prasmingo projekto – jos rinko sagas ir siuntė projekto sumanytojai.

Liuda Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nuo ko geriausia skiepytis žiemą?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena,  kad skiepytis nuo erkinio encefalito geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos; pagreitinta schema – šiltuoju metų

Kelių eismo taisykles  pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino

Karantino metu ribojant vairavimo mokyklų praktinio vairavimo veiklą, Susisiekimo ministerija pratęsia papildomų mokymų baigimo terminą Kelių eismo taisyklių pažeidimų padariusiems pradedantiesiems vairuotojams. Pradedantieji vairuotojai, kuriems papildomų mokymų terminas baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus. Šis terminas pratęsiamas Susisiekimo ministro įsakymu ir įsigaliojo sausio 12-ą dieną. „Tai svarbus sprendimas visiems Kelių eismo taisykles pažeidusiems pradedantiesiems vairuotojams, kuriems baigiasi būtinų papildomų mokymų baigimo terminas. Pratęsus papildomų mokymų baigimo terminą, šie vairuotojai nepraras teisės vairuoti transporto

Kada dalis mokinių sugrįš į mokyklas?

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sako, kad atsakymą į šį klausimą turės sausio 20 d., Vyriausybės posėdyje pakeitus galiojančius karantino ribojimus, susijusius su nuotoliniu mokymu. Žinomos dvi datos – sausio 21 ar 25 d. Mokyklos spręs, kuriems mokiniams nepavyksta namuose mokytis nuotoliniu būdu, gal nesugeba naudotis internetu, gal jiems negali padėti tėvai. Priežasčių esą įvairių. Pasikeitimas būtų tik toks: tokie mokiniai sugrįžtų į mokyklas, klasėse būtų mokomi nuotoliniu būdu, kaip ir visi kiti, tik jiems

Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina

Nuo ankstaus trečiadienio ryto Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina. Antrąja COVID-19 vakcina šiandien paskiepyti 78 įstaigos darbuotojai, kuriems po pirmojo skiepo praėjo trys savaitės. Revakcinacijos procesas kontroliuojamas laikinai sudarytos komandos, kuri užtikrina sklandų medicinos darbuotojų skiepijimą. Anot slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, skiepijimas vyksta sėkmingai, darbuotojai registruojasi ir jiems paskirtu laiku skiepijasi. Pirmasis skiepijimas truko dvi dienas, tačiau, anot ligoninės vyriausiojo gydytojo Viktoro Šileikio, šįkart visi darbuotojai bus paskiepyti per vieną dieną. Be to, revakcinacijos procesą kontroliuoja didesnė

Taip pat skaitykite