Parodoje „Saga apie Lietuvą“ pasakojama emigracijos tema

Birželio 11 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje  vyko unikalios parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymas. Dalyvavo parodos autorė – žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, kuri 1980–1985 metais yra  gyvenusi ir dirbusi Šilutės mieste, laikraščio  „Pamarys“ skyriaus vedėja. Parodos atidaryme dalyvavo ir jos gyvenimo draugas, daugelio projektinių sumanymų bendraautoris Vytautas Jonas Juška, kurio tyrinėjimo sritis yra lietuviai ir lietuvybė pasaulyje.

L. Valatkienė yra  surengusi nemažai personalinių fotografijos ir mišria technika sukurtų parodų, dauguma jų skirtos Lietuvos valstybingumui paminėti. Meno kūriniai eksponuoti  kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Baltarusijoje.

F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatytą parodą drąsiai galima vadinti unikalia, nes idėja stulbina originalumu ir išradingumu. Parodos autorės charizma ir  veržlumas padėjo atidarymo dalyviams įtaigiai atskleisti opią Lietuvai problemą –  emigraciją. Pasitelkus tokį paprastą dalyką, sagą, žiūrovams pateikiama daug Lietuvos istorijos faktų, tad jeigu žiūrėtume dviprasmiškai – tai tikrai visa saga apie Lietuvą.

Pagrindinėje parodos dalyje pristatoma iš daugybės sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro net keletas meninių objektų: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, prie kurių kiekviena saga prisiūta rankomis ir simbolizuoja žmogų, palikusį mūsų šalį. Įdomiai menininkė apibūdino medaus korių principu sukurtą migracijos žemėlapį, kuris vaizduoja prie šio projekto prisijungusias šalis. Jose gyvena Lietuvą palikę emigrantai, atsiuntę sagų su įvairiausiomis papasakotomis istorijomis.

L. Valatkienė teigė, kad kelias istorines sagas projektui „Saga apie Lietuvą“ padovanojo JAV gyvenanti 106 metų Maironio dukterėčia, dramaturgė, vaikų rašytoja, visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Prieš karą ji gyveno Maironio name Kaune ir savo dėdės dėka įgijo išsilavinimą. Ilgaamžės Danutės, prieš karą pasitraukusios į JAV, atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo dar kelios sagos, kurias drąsiai galima vadinti muziejinėmis vertybėmis: Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Putvio) dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos sagos ir lietuvybės puoselėtojo, poeto, kunigo (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga), prof. Stasio Ylos odinė palto saga. Šias istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė dovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Parodos atidarymo dalyviams  menininkė  pristatė įspūdingą vieno lito banknotą su rašytojos Žemaitės portretu. Jį sukūrė L. Valatkienė ir dailininkas Vladas Merečinskas, vadovaudamiesi savo kolegos Giedriaus Jonaičio kūriniu – vieno lito banknoto pavyzdžiu. Šis paveikslas irgi istoriškai svarbus Lietuvai, juk Žemaitė vyko į Ameriką rinkti aukų ir parvežė nemažai lėšų tėvynės labui.

Parodų salės sienas papuošė emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, siuvinėti sagomis, dukters sukurtas sagų kaklaraištis tėveliui, kuris darbuojasi užsienyje. Švedijoje gyvenanti meilės emigrantė iš Panevėžio Ligita Umantė-Butkuvienė dekoravo sagomis aukštakulnius.

Upė, supilta iš sagų, simbolizuoja emigracijos mastą. Parodos dalyviai iš jos galėjo semti sagas, jas skaičiuoti ir žaisti jomis.

Šie visi objektai sukurti iš Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųstų sagų, tai šauksmas artimiesiems sugrįžti namo.

Instaliacijai reikalingus meninius objektus kurti padėjo Trakų rajono neįgalieji, prie kurių sparčiai jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, mokytojai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir net iš emigracijos sugrįžę žmonės. Tokiu būdu projekte iš viso dalyvavo 500 dalyvių – ir asmenų, ir institucijų. Rezultatas – 1,5 mln. sagų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių. Malonu, kad  renginyje dalyvavo  ir šilutiškės, prisidėjusios prie šio prasmingo projekto – jos rinko sagas ir siuntė projekto sumanytojai.

Liuda Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite