Paroda, kurioje atsisveikinta su litu

Į parodą „Atsisveikinimas su litu“ susirinko taip gausiai, kad ne visiems užteko vietų F. Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje. Akivaizdu, kad skaičiuodami paskutines 2014-ųjų metų dienas ir rankose vis dar laikydami litus, jaučiamės šiek tiek nejaukiai. Greitai lito nebeliks…

Mero Vytauto Laurinaičio dovana parodos autoriui.
Simono Skutulo nuotr.

Su euru – į naujas aukštumas!
Parodos „Atsisveikinimas su litu“ autorius žurnalistas, „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas buvo atviras: „Proga susitikti – rimta. Atsisveikinant su lietuvišku litu ne gėda būtų ir kokią ašarą nubraukti ar vainiką padėti. Bet taip yra ne visiems. Bankininkai džiūgauja, teigdami, kad litas nėra laidojamas, kad su euru išeiname į naujas aukštumas. Tikėkimės, gal taip ir bus…“
Bibliotekos kūrybinėje palėpėje eksponuojama paroda „Atsisveikinimas su litu“ sudaryta iš dviejų dalių: numizmatikos ir dailės darbų. Į parodą rinkosi tie, kuriems buvo, yra ir gal bus svarbus ir įdomus lito kelias.
Pristatydamas eksponuojamus litų banknotus, monetas ir kitokius pinigus, Lietuvos žemėse cirkuliavusius prieš pirmąkart įvedant litą ir jo nelikus 1941-aisiais, ir vėl gyvenimui prikeltą 1993 m. birželio 25 d., Petras Skutulas prisipažino esantis dar jaunas kolekcininkas. Šis pomėgis rimčiau jį užvaldęs gal prieš septynetą metų, kai prisimindamas studijų metais pas kaimyną Dominyką ieškotus ir gautus kelis sidabrinius prieškario litus, už kuriuos sovietiniais laikais pavyko nusipirkti deficitinius džinsus, suėmė smalsumas: o kokie tie litai buvo, kas ant tų sidabrinių monetų buvo vaizduojama?
Nebuvo sunku šiais laikais rasti senųjų litų, centų monetų. Jos labai gražios ir ne tokios jau brangios. Įsigijęs jų, ėmė skaityti internete, domėtis numizmatikos aukcionais, mugėmis, pamažu ėmė megztis pažintys su rimtesniais kolekcininkais. Taip pradėjo rinkti senuosius litus bei kitų šalių pinigus. Per maždaug septynerius metus pavyko sukaupti šiokį tokį litų banknotų ir monetų rinkinį. Pilnos lietuviškų pinigų kolekcijos, P. Skutulo žiniomis, Lietuvoje lyg ir niekas neturi surinkęs.
Parodoje – ne vien litai
Parodos dalyviams kolekcininkas paaiškino, kodėl šioje parodoje rodomi ne vien litai, bet eksponuojami ir kiti pinigai: ostmarkės, reichsmarkės, rubliai, markės, eurai, ekiu.
Lietuvoje iki lito galiojo kiti pinigai. 120 metų Lietuvos teritorijoje viešpatavo carinė Rusijos imperija ir jos rublis buvo naudotas iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvą okupavus kaizerinei Vokietijai, 1916 m. Rytų šalims buvo specialiai išleistos ostmarkės, ostrubliai. 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, ostmarkė buvo pakeista auksinu, kurį sudarė skatikai.
Lito galėjo ir nebūti
1919 m. svarstant, kaip turėtų vadintis lietuviška valiuta, būta svarstymų pinigus pavadinti ruginiais. Kiti siūlė vadinti kirstuku, lietu, vytimi, o viena atstovė manė, kad tinkamiausias pavadinimas būtų lyra. Istorija užfiksavo, kad Atkuriamojo Seimo ekonominės komisijos sekretorius Vaclovas Vaidotas pasiūlęs pavadinimą – litas. Jis ir nugalėjo.
1919 m. muštinio variantą siūlė tuometinės vyriausybės atstovai. Istoriko N. Černiausko teigimu, Lietuvoje muštiniu vadintas XVIII a. piniginis vienetas. Būtent muštinis atstovavo tautininkų interesams, tautiškumui ir valstybingumui. Pasirinkus jį, būtų buvusi pabrėžiama Lietuvos valstybingumo tąsa. Antai Motiejus Valančius savo raštuose mini piniginį vienetą, vadintą muštiniu, o „kožnas muštinis – anot jo – nešė 34 berlinkas“. Taigi pinigų sistema XVIII a. nebuvo net šimtainė.
Litas nugalėjo ne dėl tautinių, patriotinių, o dėl tarptautinių interesų. Jo skambesys buvo suvoktas kaip suprantamesnis užsieniečiams, kuriems būtų sunku ištarti muštinio pavadinimą.
N. Černiauskas nurodo, kad žodis „litas“ tuomet neskambėjo kaip lietuviškas. Jis Seimo nariams priminė trumpinį iš vokiečių ar jidiš kalbos (pvz., jidiš kalboje Lietuva yra „Lita“).
„Tuo metu atrodė, jog tai – visiškai nesavas, kompromisinis variantas. Nugalėjo ekonominiai ir pragmatiniai argumentai. Tautininkai liko pralaimėjusio muštinio pusėje“, – teigia istorikas.
Lito pavadinimui rastis turėjo reikšmės ir kaimyninėje šalyje jau buvę latai.
Gaila, bet lietuviškas pinigas litas pirmajame savo gyvavimo etape ilgai neužsibuvo, gyvavo 19 metų ir 4 mėnesius.
Antras lito alsavimas buvo ne ką ilgesnis: nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 21 metai ir 6 mėnesiai.
Per du bandymus tesusidaro 40 metų ir 10 mėnesių…
Popieriniai centai
Pirmieji litai ir centai, vadinti laikinaisiais, buvo tik popieriniai. Dažniausiai naudojami centai, 1, 2 ir 5 litų kupiūros greitai susidėvėdavo, todėl 1923 m. pradėta ruoštis kaldinti metalinius litus ir centus. Dailininkai buvo pakviesti dalyvauti monetų projektų konkurse. Monetų kaldinimo konkursui laimėti norą pareiškė 14 kalyklų. Greta kalyklų iš Anglijos, Vokietijos ir kitų šalių dalyvavo ir lietuviškojo verslo atstovai. Tačiau konkursą laimėjo mažiausią darbų atlikimo kainą pasiūliusi kalykla iš Birmingemo, o monetų sukūrimo konkursą laimėjo skulptorius Juozas Zikaras.
1941 metais Lietuva buvo okupuota, pinigai sunaikinti, aukso atsargos panaudotos sovietų valdžiai. Antrą kartą litas dienos šviesą išvydo tik po penkių dešimtmečių.
Parodos lankytojus domino pinigai, naudoti Lietuvoje iki Nepriklausomybės. Daugiausia emocijų sukėlė 20 milijardų markių kupiūra, neprašmatniai atspausdinta tik iš vienos pusė, Vokietijos didžiosios infliacijos metais – 1922-ais. Klaipėdos krašte, kaip ir kituose Vokietijai priklausiusiuose kraštuose, naudoti vadinamieji notgeldai – vargo pinigai, tarp kurių eksponuojama ir Šilutės, Rusnės, Tilžės laikinųjų pinigų pavyzdžiai.
Vytis išjoja…
1990 metais Lietuva atkūrė Nepriklausomybę ir susidūrė su pirmais nepriklausomos šalies pinigų leidybos poreikiais. 1991 metais šalyje buvo įvesti talonai su Lietuvos gyvūnų atvaizdais, dėl kurių laikinieji pinigai vadinti žvėreliais, „vagnorkėmis“. 1993 m. birželio 22 d. išleisti litai begyvuoja paskutines dienas. Ir nors niekas mūsų, pasak parodos autoriaus, „su šautuvais neverčia atsisakyti lito“, mes tai darome savo noru. Belieka guostis tik tuo, kad ant lietuviško euro išliko šuoliuojantis Vytis, kuris „išjoja“ į visas Europos šalis.
Taigi, netrukus mūsų piniginėse bus eurai. Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visose šalyse, kita – nacionalinė. Ant Lietuvos išleistų visų eurų monetų puikuojasi Vytis su užrašu „Lietuva“. Simbolinio Vyčio atvaizdą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Eurų banknotai visoje Europos Sąjungoje vienodi.
Parodos autorius papasakojo, kad to paties nominalo euras skirtingose valstybėse gali būti skirtingos realios perkamosios vertės. Nykštukinės valstybės, pavyzdžiui, Vatikanas, Monakas ar San Marinas iš to pasidaro dar šiokį tokį biznelį. Parodos autorius pernai nuvykęs su ekskursija į Vatikaną, šalia Popiežiaus rezidencijos, prekybos paviljone rado 50 euro centų monetą su naujojo popiežiaus atvaizdu ir tokį pat pašto ženklą, kurie kartu dailiai įpakuoti kainavo 7 eurus…
Piešiniai
Paroda susižavėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad parodos autorius mums, stovintiems ant naujos epochos slenksčio, parodė ne vien pinigus, jis pristatė mūsų, mūsų tėvų menamas istorines epochas. Meras nuramino, esą, nieko keista, kad keičiasi pinigai, nes Europos Sąjungoje esame jau visą dešimtmetį.
Antrąją parodos dalį pristačiusi Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus mokytoja Živilė Skirkevičienė pastebėjo, kad šis pinigų virsmas Lietuvoje jau aštuntas. Mokytoja atviravo, kad šis įvykis jai yra svarbus. Šešiolikmečiams jos mokmiems dailininkams – globalaus pasaulio atstovams – litas, kurio jiems dar neteko uždirbti, nebuvo toks svarbus, todėl vaizduodami savo darbuose atsisveikinimą su litu jie pavaizdavo pasitelkę humorą, naudodami jau angliškas frazes.
Skanaujantiems vyną buvo pademonstruotas Rimtauto Šilinio režisuotas dokumentinis filmas „Iš lito istorijos: Banknotai“.

Laima PUTRIUVIENĖ

4 komentarai

  • Geras

    Toks vakaras labai laiku, vykęs, įdomus, susirinko daug žmonių. Man patiko. Dėkui p. Skutului už galimybę taip išlydėti litą, kurio man gaila. Beje, filmas apie lito istoriją irgi labai vykęs, niekur nematytas, tad jo ilgumas vargu ar nusibodo. Ir pritiko meno mokyklos vaikų kūrybos paroda. Labai vietoj ir tinkama.

  • Tai buvo fain vakaras. Gražiai palydėtas litas. Dėkingi Petrui Skutului, kad atgręžė mus į litą ir leido suprasti, kad sunku atsisveikinti, kad ta lito istorija ilga, sudėtinga ir daugeliui visai nežinoma. Ačiū ir meno mokyklos vaikams už piešinius apie pinigus. Abi temos gražiai sutapo.

  • Valdas

    Kartais geras pomėgis sutampa su istorijos momentu ir sulaukiame rezultato, kurio tarsi laukėme. Šauniai viskas buvo padaryta.

  • litas

    ir vynas ant stalo,kad nebutu taip graudu?Ir kas galetu panegti, kad tai ne vynai; ka padarysi?toks gyvenimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite