Paroda, kurioje atsisveikinta su litu

Į parodą „Atsisveikinimas su litu“ susirinko taip gausiai, kad ne visiems užteko vietų F. Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje. Akivaizdu, kad skaičiuodami paskutines 2014-ųjų metų dienas ir rankose vis dar laikydami litus, jaučiamės šiek tiek nejaukiai. Greitai lito nebeliks…

Mero Vytauto Laurinaičio dovana parodos autoriui.
Simono Skutulo nuotr.

Su euru – į naujas aukštumas!
Parodos „Atsisveikinimas su litu“ autorius žurnalistas, „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas buvo atviras: „Proga susitikti – rimta. Atsisveikinant su lietuvišku litu ne gėda būtų ir kokią ašarą nubraukti ar vainiką padėti. Bet taip yra ne visiems. Bankininkai džiūgauja, teigdami, kad litas nėra laidojamas, kad su euru išeiname į naujas aukštumas. Tikėkimės, gal taip ir bus…“
Bibliotekos kūrybinėje palėpėje eksponuojama paroda „Atsisveikinimas su litu“ sudaryta iš dviejų dalių: numizmatikos ir dailės darbų. Į parodą rinkosi tie, kuriems buvo, yra ir gal bus svarbus ir įdomus lito kelias.
Pristatydamas eksponuojamus litų banknotus, monetas ir kitokius pinigus, Lietuvos žemėse cirkuliavusius prieš pirmąkart įvedant litą ir jo nelikus 1941-aisiais, ir vėl gyvenimui prikeltą 1993 m. birželio 25 d., Petras Skutulas prisipažino esantis dar jaunas kolekcininkas. Šis pomėgis rimčiau jį užvaldęs gal prieš septynetą metų, kai prisimindamas studijų metais pas kaimyną Dominyką ieškotus ir gautus kelis sidabrinius prieškario litus, už kuriuos sovietiniais laikais pavyko nusipirkti deficitinius džinsus, suėmė smalsumas: o kokie tie litai buvo, kas ant tų sidabrinių monetų buvo vaizduojama?
Nebuvo sunku šiais laikais rasti senųjų litų, centų monetų. Jos labai gražios ir ne tokios jau brangios. Įsigijęs jų, ėmė skaityti internete, domėtis numizmatikos aukcionais, mugėmis, pamažu ėmė megztis pažintys su rimtesniais kolekcininkais. Taip pradėjo rinkti senuosius litus bei kitų šalių pinigus. Per maždaug septynerius metus pavyko sukaupti šiokį tokį litų banknotų ir monetų rinkinį. Pilnos lietuviškų pinigų kolekcijos, P. Skutulo žiniomis, Lietuvoje lyg ir niekas neturi surinkęs.
Parodoje – ne vien litai
Parodos dalyviams kolekcininkas paaiškino, kodėl šioje parodoje rodomi ne vien litai, bet eksponuojami ir kiti pinigai: ostmarkės, reichsmarkės, rubliai, markės, eurai, ekiu.
Lietuvoje iki lito galiojo kiti pinigai. 120 metų Lietuvos teritorijoje viešpatavo carinė Rusijos imperija ir jos rublis buvo naudotas iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvą okupavus kaizerinei Vokietijai, 1916 m. Rytų šalims buvo specialiai išleistos ostmarkės, ostrubliai. 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, ostmarkė buvo pakeista auksinu, kurį sudarė skatikai.
Lito galėjo ir nebūti
1919 m. svarstant, kaip turėtų vadintis lietuviška valiuta, būta svarstymų pinigus pavadinti ruginiais. Kiti siūlė vadinti kirstuku, lietu, vytimi, o viena atstovė manė, kad tinkamiausias pavadinimas būtų lyra. Istorija užfiksavo, kad Atkuriamojo Seimo ekonominės komisijos sekretorius Vaclovas Vaidotas pasiūlęs pavadinimą – litas. Jis ir nugalėjo.
1919 m. muštinio variantą siūlė tuometinės vyriausybės atstovai. Istoriko N. Černiausko teigimu, Lietuvoje muštiniu vadintas XVIII a. piniginis vienetas. Būtent muštinis atstovavo tautininkų interesams, tautiškumui ir valstybingumui. Pasirinkus jį, būtų buvusi pabrėžiama Lietuvos valstybingumo tąsa. Antai Motiejus Valančius savo raštuose mini piniginį vienetą, vadintą muštiniu, o „kožnas muštinis – anot jo – nešė 34 berlinkas“. Taigi pinigų sistema XVIII a. nebuvo net šimtainė.
Litas nugalėjo ne dėl tautinių, patriotinių, o dėl tarptautinių interesų. Jo skambesys buvo suvoktas kaip suprantamesnis užsieniečiams, kuriems būtų sunku ištarti muštinio pavadinimą.
N. Černiauskas nurodo, kad žodis „litas“ tuomet neskambėjo kaip lietuviškas. Jis Seimo nariams priminė trumpinį iš vokiečių ar jidiš kalbos (pvz., jidiš kalboje Lietuva yra „Lita“).
„Tuo metu atrodė, jog tai – visiškai nesavas, kompromisinis variantas. Nugalėjo ekonominiai ir pragmatiniai argumentai. Tautininkai liko pralaimėjusio muštinio pusėje“, – teigia istorikas.
Lito pavadinimui rastis turėjo reikšmės ir kaimyninėje šalyje jau buvę latai.
Gaila, bet lietuviškas pinigas litas pirmajame savo gyvavimo etape ilgai neužsibuvo, gyvavo 19 metų ir 4 mėnesius.
Antras lito alsavimas buvo ne ką ilgesnis: nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 21 metai ir 6 mėnesiai.
Per du bandymus tesusidaro 40 metų ir 10 mėnesių…
Popieriniai centai
Pirmieji litai ir centai, vadinti laikinaisiais, buvo tik popieriniai. Dažniausiai naudojami centai, 1, 2 ir 5 litų kupiūros greitai susidėvėdavo, todėl 1923 m. pradėta ruoštis kaldinti metalinius litus ir centus. Dailininkai buvo pakviesti dalyvauti monetų projektų konkurse. Monetų kaldinimo konkursui laimėti norą pareiškė 14 kalyklų. Greta kalyklų iš Anglijos, Vokietijos ir kitų šalių dalyvavo ir lietuviškojo verslo atstovai. Tačiau konkursą laimėjo mažiausią darbų atlikimo kainą pasiūliusi kalykla iš Birmingemo, o monetų sukūrimo konkursą laimėjo skulptorius Juozas Zikaras.
1941 metais Lietuva buvo okupuota, pinigai sunaikinti, aukso atsargos panaudotos sovietų valdžiai. Antrą kartą litas dienos šviesą išvydo tik po penkių dešimtmečių.
Parodos lankytojus domino pinigai, naudoti Lietuvoje iki Nepriklausomybės. Daugiausia emocijų sukėlė 20 milijardų markių kupiūra, neprašmatniai atspausdinta tik iš vienos pusė, Vokietijos didžiosios infliacijos metais – 1922-ais. Klaipėdos krašte, kaip ir kituose Vokietijai priklausiusiuose kraštuose, naudoti vadinamieji notgeldai – vargo pinigai, tarp kurių eksponuojama ir Šilutės, Rusnės, Tilžės laikinųjų pinigų pavyzdžiai.
Vytis išjoja…
1990 metais Lietuva atkūrė Nepriklausomybę ir susidūrė su pirmais nepriklausomos šalies pinigų leidybos poreikiais. 1991 metais šalyje buvo įvesti talonai su Lietuvos gyvūnų atvaizdais, dėl kurių laikinieji pinigai vadinti žvėreliais, „vagnorkėmis“. 1993 m. birželio 22 d. išleisti litai begyvuoja paskutines dienas. Ir nors niekas mūsų, pasak parodos autoriaus, „su šautuvais neverčia atsisakyti lito“, mes tai darome savo noru. Belieka guostis tik tuo, kad ant lietuviško euro išliko šuoliuojantis Vytis, kuris „išjoja“ į visas Europos šalis.
Taigi, netrukus mūsų piniginėse bus eurai. Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visose šalyse, kita – nacionalinė. Ant Lietuvos išleistų visų eurų monetų puikuojasi Vytis su užrašu „Lietuva“. Simbolinio Vyčio atvaizdą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Eurų banknotai visoje Europos Sąjungoje vienodi.
Parodos autorius papasakojo, kad to paties nominalo euras skirtingose valstybėse gali būti skirtingos realios perkamosios vertės. Nykštukinės valstybės, pavyzdžiui, Vatikanas, Monakas ar San Marinas iš to pasidaro dar šiokį tokį biznelį. Parodos autorius pernai nuvykęs su ekskursija į Vatikaną, šalia Popiežiaus rezidencijos, prekybos paviljone rado 50 euro centų monetą su naujojo popiežiaus atvaizdu ir tokį pat pašto ženklą, kurie kartu dailiai įpakuoti kainavo 7 eurus…
Piešiniai
Paroda susižavėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad parodos autorius mums, stovintiems ant naujos epochos slenksčio, parodė ne vien pinigus, jis pristatė mūsų, mūsų tėvų menamas istorines epochas. Meras nuramino, esą, nieko keista, kad keičiasi pinigai, nes Europos Sąjungoje esame jau visą dešimtmetį.
Antrąją parodos dalį pristačiusi Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus mokytoja Živilė Skirkevičienė pastebėjo, kad šis pinigų virsmas Lietuvoje jau aštuntas. Mokytoja atviravo, kad šis įvykis jai yra svarbus. Šešiolikmečiams jos mokmiems dailininkams – globalaus pasaulio atstovams – litas, kurio jiems dar neteko uždirbti, nebuvo toks svarbus, todėl vaizduodami savo darbuose atsisveikinimą su litu jie pavaizdavo pasitelkę humorą, naudodami jau angliškas frazes.
Skanaujantiems vyną buvo pademonstruotas Rimtauto Šilinio režisuotas dokumentinis filmas „Iš lito istorijos: Banknotai“.

Laima PUTRIUVIENĖ

4 komentarai

  • Geras

    Toks vakaras labai laiku, vykęs, įdomus, susirinko daug žmonių. Man patiko. Dėkui p. Skutului už galimybę taip išlydėti litą, kurio man gaila. Beje, filmas apie lito istoriją irgi labai vykęs, niekur nematytas, tad jo ilgumas vargu ar nusibodo. Ir pritiko meno mokyklos vaikų kūrybos paroda. Labai vietoj ir tinkama.

  • Tai buvo fain vakaras. Gražiai palydėtas litas. Dėkingi Petrui Skutului, kad atgręžė mus į litą ir leido suprasti, kad sunku atsisveikinti, kad ta lito istorija ilga, sudėtinga ir daugeliui visai nežinoma. Ačiū ir meno mokyklos vaikams už piešinius apie pinigus. Abi temos gražiai sutapo.

  • Valdas

    Kartais geras pomėgis sutampa su istorijos momentu ir sulaukiame rezultato, kurio tarsi laukėme. Šauniai viskas buvo padaryta.

  • litas

    ir vynas ant stalo,kad nebutu taip graudu?Ir kas galetu panegti, kad tai ne vynai; ka padarysi?toks gyvenimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite