Parduodami Vilkėno dvaro sodybos rūmai

Žengiant liepų alėja, kurios pabaigoje guli metų naštos neatlaikiusios šimtametės liepos (likęs praeinamas tik menkas žmonių sumintas takelis) pasimato  rūmų fasado fragmentas. Petro Skutulo nuotr.

2015 metais Vašingtone mirus Vilkėno dvaro savininkei grafienei Felicijai Laimei Broel-Pliaterienei, jos turtas atiteko trims paveldėtojams (du iš jų gyvena užsienyje, viena – Lietuvoje). Trys paveldėtojai įgaliojo advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biurą“ parduoti Vilkėno dvaro sodybos rūmus, esančius netoli Švėšnos.

Kultūros paveldo departamentas pritaria valstybės saugomo, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto Vilkėno dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1016) pardavimui. Dvaras su dvidešimčia hektarų žemės parduodamas už 400 tūkst. eurų.  Dėl tikslesnių pardavimo detalių galima kreiptis į savininkams atstovaujančią advokatų profesinę bendriją.

Vilkėno dvaras pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. Padalijus Švėkšnos dvaro valdą, savarankiško Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Steponas Juozas Broel Pliateris (1798-1867). 1843 m. Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas.

1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje buvo pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka“. Dabar čia stovi skulptūros kopija. Ją jau irgi derėtų restaurauoti… Petro Skutulo nuotr.

XIX a. 7 dešimtmetyje valdą paveldėjo Pranciškaus sūnus Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris (1844-1922). Jo valdymo metu pastatyti kiti iki šiol išlikę sodybos pastatai. Aleksandras fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. 1880-1882 m. buvo atribotos Vilkėno dvaro žemės. 1876 m. ūkinio kiemo šiaurinėje pusėje architektas I. Seemel suprojektavo didelio tūrio medinę daržinę su užvažiuojamuoju tiltu (neišlikusi). 1886 m. greta pastatytas išlikęs mūrinis ūkinis pastatas.

1880 m. Aleksandro Pliaterio ir jo žmonos iniciatyva pradėta parko rekonstrukcija, pasodinta liepų alėja. 1897 m. pastatyti neorenesansiniai dvaro rūmai, įvažiavimo kelio vartai. 1891 m. atstatyta potvynio pralaužta Vilkėno malūno užtvanka.

Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1912 m. Aleksandro duktė Janina Pliaterytė (1982-1940) ištekėjo už Švėkšnos grafo Adomo sūnaus Jurgio Pliaterio (1875-1943). Tėvui mirus 1922 m., Janina gyveno Vilkėno dvare, o vyras Jurgis – Švėkšnoje. Vykdant žemės reformą abiem dvarams palikta po 80 ha. Vilkėno dvaro žemės išparceliuotos 1923-1924 m.

1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka“. 1981 m. skulptūra išvežta restauruoti, o restaruota perkelta į Palangos parką, Vilkėno dvaro parteryje stovi skulptūros kopija.

1940 m. sovietų vadžiai dvarą nacionalizavus, Janina Pliaterienė apsigyveno malūne, netrukus susirgo ir mirė Kaune. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvare veikė  Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokykla-internatą. Nuo 1979 m sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą dvaro rūmai liko tušti.

1993 m. dvaro rūmai ir parkas grąžinti Pliaterių paveldėtojai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015). 2007 m. jos lėšomis buvo atlikta rūmų išorės restauracija.

KPD informacija

 

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Labai svarbu, kad atsirastų savininkas ir išliktų dvaras. Gali atsirasti ir muziejinė bei kūrybinė su viešbučiu bei restoranu veiklą. Lietuvoje yra pavyzdžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite