Parduodami Vilkėno dvaro sodybos rūmai

Žengiant liepų alėja, kurios pabaigoje guli metų naštos neatlaikiusios šimtametės liepos (likęs praeinamas tik menkas žmonių sumintas takelis) pasimato  rūmų fasado fragmentas. Petro Skutulo nuotr.

2015 metais Vašingtone mirus Vilkėno dvaro savininkei grafienei Felicijai Laimei Broel-Pliaterienei, jos turtas atiteko trims paveldėtojams (du iš jų gyvena užsienyje, viena – Lietuvoje). Trys paveldėtojai įgaliojo advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biurą“ parduoti Vilkėno dvaro sodybos rūmus, esančius netoli Švėšnos.

Kultūros paveldo departamentas pritaria valstybės saugomo, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto Vilkėno dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1016) pardavimui. Dvaras su dvidešimčia hektarų žemės parduodamas už 400 tūkst. eurų.  Dėl tikslesnių pardavimo detalių galima kreiptis į savininkams atstovaujančią advokatų profesinę bendriją.

Vilkėno dvaras pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. Padalijus Švėkšnos dvaro valdą, savarankiško Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Steponas Juozas Broel Pliateris (1798-1867). 1843 m. Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas.

1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje buvo pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka“. Dabar čia stovi skulptūros kopija. Ją jau irgi derėtų restaurauoti… Petro Skutulo nuotr.

XIX a. 7 dešimtmetyje valdą paveldėjo Pranciškaus sūnus Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris (1844-1922). Jo valdymo metu pastatyti kiti iki šiol išlikę sodybos pastatai. Aleksandras fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. 1880-1882 m. buvo atribotos Vilkėno dvaro žemės. 1876 m. ūkinio kiemo šiaurinėje pusėje architektas I. Seemel suprojektavo didelio tūrio medinę daržinę su užvažiuojamuoju tiltu (neišlikusi). 1886 m. greta pastatytas išlikęs mūrinis ūkinis pastatas.

1880 m. Aleksandro Pliaterio ir jo žmonos iniciatyva pradėta parko rekonstrukcija, pasodinta liepų alėja. 1897 m. pastatyti neorenesansiniai dvaro rūmai, įvažiavimo kelio vartai. 1891 m. atstatyta potvynio pralaužta Vilkėno malūno užtvanka.

Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1912 m. Aleksandro duktė Janina Pliaterytė (1982-1940) ištekėjo už Švėkšnos grafo Adomo sūnaus Jurgio Pliaterio (1875-1943). Tėvui mirus 1922 m., Janina gyveno Vilkėno dvare, o vyras Jurgis – Švėkšnoje. Vykdant žemės reformą abiem dvarams palikta po 80 ha. Vilkėno dvaro žemės išparceliuotos 1923-1924 m.

1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka“. 1981 m. skulptūra išvežta restauruoti, o restaruota perkelta į Palangos parką, Vilkėno dvaro parteryje stovi skulptūros kopija.

1940 m. sovietų vadžiai dvarą nacionalizavus, Janina Pliaterienė apsigyveno malūne, netrukus susirgo ir mirė Kaune. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvare veikė  Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokykla-internatą. Nuo 1979 m sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą dvaro rūmai liko tušti.

1993 m. dvaro rūmai ir parkas grąžinti Pliaterių paveldėtojai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015). 2007 m. jos lėšomis buvo atlikta rūmų išorės restauracija.

KPD informacija

 

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Labai svarbu, kad atsirastų savininkas ir išliktų dvaras. Gali atsirasti ir muziejinė bei kūrybinė su viešbučiu bei restoranu veiklą. Lietuvoje yra pavyzdžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite