Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

Ūkininkas Ričardas Tamulis tikisi, kad gavus paramą augintinės Mėtos pienas galės virsti skaniu sūriu. Jurgitos Ulkienės nuotr.

„Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. 

Pradžia – viena karvė

R.Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios duodamas pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui jų atsirado vis daugiau ir daugiau, – kalbėjo vyras. – Gal visi, kas skaitys mano pasisakymus, sakys: „kam čia jas laikyti, juk neapsimoka“, bet mes rezgame mintį gauti paramą ir plėsti savo ūkį, statyti sūrinę.“ Ūkininkas sakė, jog šiuo metu melžia keturias karves, viena – užtrūkusi, todėl galbūt jau šio mėnesio pabaigoje jo laikomų pieninių karvių ūkis pasipildys dar viena telyčaite. Veterinaras kalbėjo, jog specialiai sėklino raguotąją augintinę geresne sėkla, kad gimtų geros veislės, pieningos palikuonės.

Anksčiau pieną priduodavęs supirkimo punkte, dabar pienininkas sakė kol kas to nedarąs, nes neapsimoka. Kol turės galimybę perdirbti pieną savo sūrinėje ir juo prekiauti, pašnekovas sakė pamelžtą pieną sunaudojantis savo ūkyje – sugirdo veršeliams ir jaučiams. Tačiau Utenos rajono ūkininkas atskleidė, jog jo žmona pagal močiutės receptą moka slėgti itin skanius tradicinius lietuviškus kaimiškus sūrius, kuriuos giria visi, kas tik paragauja, todėl šeima ir nusprendė plėtoti savo ūkį šia linkme.

„Gal dar ir sviestą mušime, galbūt dar ką nors sugalvosime“, – svarstė R. Tamulis, pridūręs, kad, be sūrinės statybos bei įrengimo, dar norėtųsi pakeisti ir seną, susidėvėjusį, mažo galingumo melžimo aparatą, įsirengti melžimo aikštelę, nes dabar karvės tiesiog pririštos pievoje.

Džiaugėsi palengvintomis sąlygomis

Pasak ūkininko, apie galimybę šiuo metu teikti paraišką jis sužinojo nuvažiavęs su reikalais į seniūniją, kur žemės ūkio specialistė jam pasakė, kad galima kreiptis paramos kaip tik tokiems smulkiems pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkininkams kaip jis. Pašnekovas teigė, kad labai apsidžiaugė tokia galimybe ir pradėjo domėtis, ko reikia, norint įrengti sūrinę, pradėti gaminti bei parduoti sūrius. Todėl kitą savaitę, susitaręs su vienu Utenos rajono sūrininku, planuoja važiuoti apsižiūrėti. „Daugmaž jau numanau, ko reiks, bet labai smalsu pasižiūrėti, kaip dirba kiti“, – aiškino R. Tamulis, pridūręs, kad greičiausiai sūrinei reikės ir šaldytuvo, ir dujinės viryklės, ir karšto vandens, ir šaltkrepšio sūriams saugiai vežti, nors, žinoma, viskas atsirems į pinigus. Ūkininkas užsiminė, kad prireikus prie ūkio plėtros prisidės ir savo lėšomis.

„Be to, šiuo metu suteikta tokia gera galimybė smulkių pieninių ūkių savininkams pasinaudoti parama, kad tiesiog nuodėmė būtų jos neišnaudoti“, – teigė pašnekovas, džiaugęsis, kad šiemet pienininkams palengvintos sąlygos gauti pagalbai – reikia surinkti mažiau atrankos balų, reikalavimai ūkio dydžiui ir karvių skaičiui palankūs smulkiems pieno ūkiams.

Be paramos – nė žingsnio pirmyn

Beje, pernai ūkininkas gavo 15 tūkst. eurų paramą pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“, už tuos pinigus sakė nusipirkęs naują traktorių ir puspriekabę, kurie labai praverčia ūkyje. „Puspriekabę daugiausia naudoju mėšlui vežti, o su traktoriumi nušienauju pievas, pervežu iš vienos vietos į kitą, jei reikia ką nors pervežti“, – aiškino vyras ir sakė, kad planams pavykus ketina savo pieninių karvių ūkį plėsti iki 10–12 galvijų.

Ir gauta, ir planuojama gauti parama ūkininkas labai džiaugėsi, sakydamas, kad be jos jo ūkis neturėtų galimybių plėstis. „Vien iš savų pinigų tą padaryti būtų labai sudėtinga, o lįsti į paskolas tikrai nesinori, – kalbėjo R. Tamulis. – Tada geriau jau visai nieko.“ 

Išskirti pienininkai

Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės teigimu, pieninės galvijininkystės sektorius šiemet išskirtas dėl daugelio priežasčių, tačiau bene svarbiausios – mažas sektoriaus pelningumas ir tai, kad per daugelį metų šio sektoriaus atstovams sunku buvo pasinaudoti smulkiųjų ūkių parama dėl apriboto produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (toliau – VED). Pasak specialistės, anksčiau kriterijus atitikdavo tik pienininkystės ūkiai, laikantys 3–4 karves, todėl paramos galėjo kreiptis tik labai maža dalis pieno produkcijos gamintojų.

Anot pašnekovės, dabar numatyta, kad pienininkystės ūkyje paramos paraiškos pateikimo dieną pieninių veislių melžiamų karvių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 bei produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED. Šia priemone remiami būtent karvių pieno produkciją gaminantys ūkiai, tad ožkų ar avių pieno gamintojai šioje programoje nedalyvauja.

Pasak, D. Rutkauskaitės, šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 12 731 893 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 eurų.

ŽŪM specialistė priminė, jog paraiškas priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.

Užsak. Nr.2020/52.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Mokiniai po rudens atostogų savaitę mokysis nuotoliniu būdu

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Nuo pirmadienio 12 savivaldybių skelbiamas karantino rėžimas

Vyriausybei pritarus paskelbti karantino režimą dar 12 savivaldybių nuo pirmadienio, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad koronaviruso situacija reikalauja priimti griežtus sprendimus. „Pasigedusiems ribojimų ir draudimų yra žinia – atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami. Situacija reikalauja priimti tam tikrus sprendimus, nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis ir svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau vien to, matyt, nepakanka“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis. Premjeras taip

Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą. „Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna

Bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas

Spalio 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas. Dalyviai, pasitelkę vaizduotę ir išradingumą, konstravo savo asmeninį Lego EV3 Mindstorm robotą, jį suprogramavo ir pasiruošė čempionato užduotims. Robotikos užsiėmimų mokytojas, Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas, vadovavęs čempionatui, nuolat padėjo visiems dalyviams, siūlė geriausius sprendimus kiekvienam, skatino ir motyvavo, nepalikdamas nė vieno be dėmesio. Pirmoji užduotis – robotų lenktynės. Jaunieji technologai išrikiavo savo robotus prie starto linijos. Užduoties tikslas buvo kuo greičiau pasiekti finišą. Išsiaiškinus, kas yra lenktynių