Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

Ūkininkas Ričardas Tamulis tikisi, kad gavus paramą augintinės Mėtos pienas galės virsti skaniu sūriu. Jurgitos Ulkienės nuotr.

„Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. 

Pradžia – viena karvė

R.Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios duodamas pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui jų atsirado vis daugiau ir daugiau, – kalbėjo vyras. – Gal visi, kas skaitys mano pasisakymus, sakys: „kam čia jas laikyti, juk neapsimoka“, bet mes rezgame mintį gauti paramą ir plėsti savo ūkį, statyti sūrinę.“ Ūkininkas sakė, jog šiuo metu melžia keturias karves, viena – užtrūkusi, todėl galbūt jau šio mėnesio pabaigoje jo laikomų pieninių karvių ūkis pasipildys dar viena telyčaite. Veterinaras kalbėjo, jog specialiai sėklino raguotąją augintinę geresne sėkla, kad gimtų geros veislės, pieningos palikuonės.

Anksčiau pieną priduodavęs supirkimo punkte, dabar pienininkas sakė kol kas to nedarąs, nes neapsimoka. Kol turės galimybę perdirbti pieną savo sūrinėje ir juo prekiauti, pašnekovas sakė pamelžtą pieną sunaudojantis savo ūkyje – sugirdo veršeliams ir jaučiams. Tačiau Utenos rajono ūkininkas atskleidė, jog jo žmona pagal močiutės receptą moka slėgti itin skanius tradicinius lietuviškus kaimiškus sūrius, kuriuos giria visi, kas tik paragauja, todėl šeima ir nusprendė plėtoti savo ūkį šia linkme.

„Gal dar ir sviestą mušime, galbūt dar ką nors sugalvosime“, – svarstė R. Tamulis, pridūręs, kad, be sūrinės statybos bei įrengimo, dar norėtųsi pakeisti ir seną, susidėvėjusį, mažo galingumo melžimo aparatą, įsirengti melžimo aikštelę, nes dabar karvės tiesiog pririštos pievoje.

Džiaugėsi palengvintomis sąlygomis

Pasak ūkininko, apie galimybę šiuo metu teikti paraišką jis sužinojo nuvažiavęs su reikalais į seniūniją, kur žemės ūkio specialistė jam pasakė, kad galima kreiptis paramos kaip tik tokiems smulkiems pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkininkams kaip jis. Pašnekovas teigė, kad labai apsidžiaugė tokia galimybe ir pradėjo domėtis, ko reikia, norint įrengti sūrinę, pradėti gaminti bei parduoti sūrius. Todėl kitą savaitę, susitaręs su vienu Utenos rajono sūrininku, planuoja važiuoti apsižiūrėti. „Daugmaž jau numanau, ko reiks, bet labai smalsu pasižiūrėti, kaip dirba kiti“, – aiškino R. Tamulis, pridūręs, kad greičiausiai sūrinei reikės ir šaldytuvo, ir dujinės viryklės, ir karšto vandens, ir šaltkrepšio sūriams saugiai vežti, nors, žinoma, viskas atsirems į pinigus. Ūkininkas užsiminė, kad prireikus prie ūkio plėtros prisidės ir savo lėšomis.

„Be to, šiuo metu suteikta tokia gera galimybė smulkių pieninių ūkių savininkams pasinaudoti parama, kad tiesiog nuodėmė būtų jos neišnaudoti“, – teigė pašnekovas, džiaugęsis, kad šiemet pienininkams palengvintos sąlygos gauti pagalbai – reikia surinkti mažiau atrankos balų, reikalavimai ūkio dydžiui ir karvių skaičiui palankūs smulkiems pieno ūkiams.

Be paramos – nė žingsnio pirmyn

Beje, pernai ūkininkas gavo 15 tūkst. eurų paramą pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“, už tuos pinigus sakė nusipirkęs naują traktorių ir puspriekabę, kurie labai praverčia ūkyje. „Puspriekabę daugiausia naudoju mėšlui vežti, o su traktoriumi nušienauju pievas, pervežu iš vienos vietos į kitą, jei reikia ką nors pervežti“, – aiškino vyras ir sakė, kad planams pavykus ketina savo pieninių karvių ūkį plėsti iki 10–12 galvijų.

Ir gauta, ir planuojama gauti parama ūkininkas labai džiaugėsi, sakydamas, kad be jos jo ūkis neturėtų galimybių plėstis. „Vien iš savų pinigų tą padaryti būtų labai sudėtinga, o lįsti į paskolas tikrai nesinori, – kalbėjo R. Tamulis. – Tada geriau jau visai nieko.“ 

Išskirti pienininkai

Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės teigimu, pieninės galvijininkystės sektorius šiemet išskirtas dėl daugelio priežasčių, tačiau bene svarbiausios – mažas sektoriaus pelningumas ir tai, kad per daugelį metų šio sektoriaus atstovams sunku buvo pasinaudoti smulkiųjų ūkių parama dėl apriboto produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (toliau – VED). Pasak specialistės, anksčiau kriterijus atitikdavo tik pienininkystės ūkiai, laikantys 3–4 karves, todėl paramos galėjo kreiptis tik labai maža dalis pieno produkcijos gamintojų.

Anot pašnekovės, dabar numatyta, kad pienininkystės ūkyje paramos paraiškos pateikimo dieną pieninių veislių melžiamų karvių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 bei produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED. Šia priemone remiami būtent karvių pieno produkciją gaminantys ūkiai, tad ožkų ar avių pieno gamintojai šioje programoje nedalyvauja.

Pasak, D. Rutkauskaitės, šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 12 731 893 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 eurų.

ŽŪM specialistė priminė, jog paraiškas priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.

Užsak. Nr.2020/52.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite