Panemunės bendruomenės šventė prie Nemuno senvagės

Kas dar, be panemuniškių, galėtų pasigirti turintys bendruomenės poilsiavietę vaizdingoje vietoje prie Nemuno senvagės? Būtent šioje vaizdingoje vietoje penktadienį ir šurmuliavo Panemunės bendruomenės organizuota šio mažo miestelio šventė.

Anot bendruomenės pirmininkės Virginijos Lauciuvienės, paskutinė šventė šiame Pagėgių savivaldybės pakraštyje buvusi surengta gal 2015-aisiais. Tada renginį organizavo Pagėgių kultūros centras. Šįkart iniciatyvą rodė patys, šventės įdėjai buvo pritarta, skirta finansavimo, mat panemuniškių šventė pateko į ciklą „Duonos kelias“.

Iš pradžių vyko sportinės varžybos: jėgas išbandė pliažo tinklinio entuziastai, varžėsi šiame krašte ypač populiarūs smiginio mėgėjai. 15.30 val. prasidėjo programoje skelbtas „paludienis“ (suprask – popietė) su pasakojimais apie duonelės kelią iš lauko ant stalo ir senovinių įrankių demonstravimu. Usėnų etnografinis teatras (vadovė ir spektaklio režisierė Jūratė Daugalienė) suvaidino komediją „Vyrai“ pagal Praną Antalkį ir Vydūną.

Toli aidėjo kraštietės Airidos Mockutės–Burkauskienės traukiama liaudies daina „… vai tu pasiilsėk, sena motula“. Dar koncertavo Liveta ir Petras Kazlauskai bei jų dukra Ingrida. Vakarop gegužinę surengė kaimynai iš Natkiškių Rasa ir Valdas Armonai.

Panemunės bendruomenė gyvuoja 16 metų, vienija 45 narius, kurie, pasak bendruomenės pirmininkės V. Lauciuvienės, noriai moka nario mokestį. Dauguma šio miestelio gyventojų verčiasi ūkininkaudami ir taip pat dosniai prisideda prie bendruomenės reikalų. Dalis jaunesnių uždarbiauja užsienyje, bet laikas nuo laiko sugrįžta. Nemažai Panemunėje ir sulaukusių garbaus amžiaus senjorų.

Šventėje kalbinti bendruomenės nariai pasidžiaugė savo pirmininke Virginija, kuri esanti nepailstanti šios bendruomenės būrėja ir jos siela.
Ar bus tokia šventė Panemunėje kitąmet? Į šį klausimą panemuniškis Sigitas atsakė klausimu: „O kodėl kitąmet? Gal dar šį rudenį kokią Derliaus šventę surengsim…“

Bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad šventėje juos pagerbė Pagėgių savivaldybės meras Vaidotas Bendaravičius, kiti savivaldybės vadovai, atvyko net Seimo narys Ričardas Juška.

Graži buvo mažo Panemunės miestelio šventė. Jei ne tą vakarą siautėjęs žvarbus vakaris, dainos ir muzika būtų skambėjusi gal net iki pusiaunakčio…

„Pamario“ inf. Astos Andrulienės nuotr.

Hits: 335

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite