Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas.

 Šalyje paskelbtas karantinas neišgąsdino norinčiųjų susituokti. Prie Vilniaus santuokų rūmų kalbintos poros sakė, kad iš anksto užsakytus restoranus, keliones ir kitas pramogas teks pakeisti kukliu pasibuvimu namie, bet šventė vis vien lieka švente. Marius Morkevičius (ELTA)

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką.

Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas.

Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau ir pernai tuo pačiu metu lietuvių tuokėsi ne itin daug – tik 538 poros. Sausis santuokai įregistruoti nebuvo populiarus ir 2019 m. Tada susituokė 569 poros.
Įsimylėjėliai santuokai įregistruoti mieliau renkasi vasarį, pastebima Statistikos departamento pranešime.

Pavyzdžiui, pernai artėjant įsimylėjėlių dienai ar per ją vestuves atšoko 1025 poros, užpernai – 762, o šiemet vasarį – jau tik 429 poros.

Per karantiną susituokti nusprendusios poros savo vestuves turėtų prisiminti ilgai. Ne vienas jų dalyvis per oficialiąją ceremoniją pasakoja pasijutęs lyg per karą: aplink tuščia ir tylu. „Šventė – sugadinta, bet ir atidėti jos dar kartą nesinori, nes nežinia, kiek visa tai užtruks“, – sako vasarį žiedus sumainę jauni vilniečiai Martyna ir Domas.

Atšokti vestuves jie planavo pernai vasarą, bet prasidėjus pandemijai išsigando ir atšaukė. Rudeniop vilniečiai vis dėlto nusprendė, kad galbūt vasarį santuokai kliūčių nebus, vis dėlto didelių iškilmių taip pat neplanavo ir neprašovė.

Pagal Teisingumo ministerijos rekomendacijas, santuokos registravimo ceremonijos per karantiną turėjo vykti civilinės metrikacijos skyriuose, o juose galėjo dalyvauti tik penki asmenys: jaunieji, du liudytojai ir vertėjas arba fotografas.

Beje, galiojant judėjimo tarp savivaldybių apribojimams, ceremonijos liudytojus jauniesiems irgi buvo rekomenduojama rinktis iš tos pačios savivaldybės.

Tiesa, civilinės metrikacijos įstaiga liudytojams galėjo išduoti pažymą, patvirtinančią kelionės tikslą, bet rizika likti be liudytojų išliko – policijos punkte budintys pareigūnai turėjo teisę spręsti, ar vestuvės yra svari priežastis judėti iš vienos savivaldybės į kitą.
Oficialioji jungtuvių dalis per karantiną privalo trukti ne ilgiau kaip 15 minučių, o jos dalyviai turi paisyti karantino reikalavimų: laikytis saugaus atstumo, dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes ir, pageidautina, mūvėti pirštines. Poroms taip pat buvo siūloma pasimatuoti temperatūrą.

Beje, įsigaliojus karantino taisyklėms, būsimi jaunavedžiai buvo atkalbinėjami nuo santuokos įregistravimo. Teisingumo ministerija civilinės metrikacijos įstaigas ragino būsimus sutuoktinius informuoti apie galimybę nukelti ceremoniją.

„Gali būti, kad nemažai porų įsiklausė į šiuos raginimus ir santuokos registracijai pasirinko kitą datą, tikėdamiesi, jog karantinas bus atšauktas ir ceremonija galės vykti kaip anksčiau“, – sakoma Statistikos departamento pranešime.

Pažvelgus į santuokų registracijos kalendorių Vilniuje, akivaizdu, kad jeigu būsimų sutuoktuvininkų lūkesčiai išsipildys ir karantinas bus sušvelnintas, gegužę civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai vėl turės suktis įprastu tempu.

Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilniuje jau nėra nė vieno laisvo laiko santuokos ceremonijai metrikacijos skyriuje. Tokia pati situacija ir beveik visą gegužę, birželį ir liepą.

Pavėlavusioms anksčiau pradėti planuoti vestuves poroms vasarą į intensyvų jų tvarkaraštį sostinėje dar galima įsisprausti nebent anksti ryte.

Per karantiną sumažėjo ne tik santuokų. Statistikos departamento duomenimis, mažiau nei ankstesniais metais įregistruojama ir ištuokų.

Išankstiniais duomenimis, 2021 m. kovą išsiskyrė 666 poros, o tuo pačiu metu pernai skyrybų buvo užregistruota 707. Prieš pandemiją, 2019 m. kovą, šalyje išsiskyrė 771 pora.
Šių metų vasarį Lietuvoje buvo registruota 482 ištuokos, atitinkamą mėnesį 2020 m. – 609, 2019 m. – 604. Šių metų sausį išsiskyrė 608 poros, pernai sausį – 786, 2019 m. sausį – 786.

Valentina Gudienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Siūlo nekeisti nekilnojamojo turto mokesčių

Šilutės rajono savivaldybės taryba turi apsispręsti dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčių. Kol kas siūlo jų nekeisti ir palikti galiojusius iki šiol. Kokie jie? Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, Savivaldybė nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino tarifo nenustato, savivaldybės teritorijoje taikomas minimalus 0,5 proc.

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Savaitė prasidėjo vagystėmis

Pirmąjį vasaros mėnesį pagausėjo vagysčių, sulaikytų neblaivių vairuotojų bei, kaip įprasta, netrūko smurtautojų. Šios savaitės pirmadienį ir antradienį Šilutės rajono policijos komisariate užfiksuoti šie įvykiai, kuriuos tiria pareigūnai. Birželio14 d. pavakare iš garažo Užkardos g., Gaidelių kaime, Šilutės sen., buvo pavogtas suvirinimo aparatas ir virinimo vielos ritės. Nuostolis 500 eurų. Policija tiria ir birželio 5 d. įvykį, kai buvo pastebėtas išdaužtas autobusų stotelės Lietuvininkų g., Šilutėje, šoninis stiklas. Nuostolis 220 eurų. Birželio14-15 d. Liepų g., Šilutėje,  iš automobilio „Honda Accord“

Taip pat skaitykite