Paminklinis akmuo Pašyšiuose bylos: „Čia mūsų namai“

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas kartu su Pašyšių bendruomene Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Pašyšiuose nutarė pastatyti atminties akmenį, kuris, Europos parko ąžuolų apsuptas, tarsi aukuras bylotų kaimo ir visos Lietuvos istoriją.

Vasario 15 d. vykusiose atminties akmens atidengimo iškilmėse šio rašinio autorė pasveikino Pašyšių kaimo gyventojus ir svečius, susirinkusius Europos parke. Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, pasidžiaugė bendruomenės narių siekiu gražinti savo kaimą. Pašyšių bibliotekininkės idėją pastatyti atminties akmenį finansiškai parėmė Pašyšių gyventojai, o ją įgyvendinti padėjo kalvis Nerijus Paleckis. Gyvenvietės centre esančiame Europos parke stovintis atminimo akmuo visiems užklystantiems į Pašyšius savo užrašu ,,Čia mūsų namai“ primins, kad kiekvienas turime branginti ir puoselėti savo tėvynę, o Lietuvos žemėlapis, iškaltas iš tvirto metalo, tarsi simbolizuos šalies tvirtybę ir vienybę, primindamas būsimoms kartoms apie šią garbingą Lietuvos sukaktį.
Šilutės katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius ir vikaras Viktoras Daugėla pašventino Pašyšių gyventojų atminimo dovaną savo kraštui ir visiems priminė, kad mes ir esame Lietuva. Tik mūsų pastangomis ir gerais darbais galime sukurti ją tokią, į kurią norėtų sugrįžti visi, nusivylę ja ir palikę savo gimtuosius namus. Kaimo istorijoje šis atminties akmuo bus ne tik kaip žymios datos paminėjimo simbolis, bet ir kaip Pašyšių gyventojų vienybės, geranoriškumo ir tikėjimo ženklas.
Pasibaigus akmens atidengimo iškilmėms, svečius pakvietėme į mokyklos pastate surengtą kraštiečių pavakarį ,,Čia mūsų namai“. Dalyvavo Pašyšių jaunimas ir bendruomenės nariai, Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vad. Jūratė Šukienė). Eilių ir dainų apsuptyje susirinkusieji galėjo praleisti jaukų vakarą ir pabūti drauge. Pašyšių bendruomenės pirmininkė Birutė Zimkuvienė padėkojo bibliotekininkei už šią iniciatyvą.

Danutė Adomavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame