Paminklinis akmuo Pašyšiuose bylos: „Čia mūsų namai“

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas kartu su Pašyšių bendruomene Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Pašyšiuose nutarė pastatyti atminties akmenį, kuris, Europos parko ąžuolų apsuptas, tarsi aukuras bylotų kaimo ir visos Lietuvos istoriją.

Vasario 15 d. vykusiose atminties akmens atidengimo iškilmėse šio rašinio autorė pasveikino Pašyšių kaimo gyventojus ir svečius, susirinkusius Europos parke. Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, pasidžiaugė bendruomenės narių siekiu gražinti savo kaimą. Pašyšių bibliotekininkės idėją pastatyti atminties akmenį finansiškai parėmė Pašyšių gyventojai, o ją įgyvendinti padėjo kalvis Nerijus Paleckis. Gyvenvietės centre esančiame Europos parke stovintis atminimo akmuo visiems užklystantiems į Pašyšius savo užrašu ,,Čia mūsų namai“ primins, kad kiekvienas turime branginti ir puoselėti savo tėvynę, o Lietuvos žemėlapis, iškaltas iš tvirto metalo, tarsi simbolizuos šalies tvirtybę ir vienybę, primindamas būsimoms kartoms apie šią garbingą Lietuvos sukaktį.
Šilutės katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius ir vikaras Viktoras Daugėla pašventino Pašyšių gyventojų atminimo dovaną savo kraštui ir visiems priminė, kad mes ir esame Lietuva. Tik mūsų pastangomis ir gerais darbais galime sukurti ją tokią, į kurią norėtų sugrįžti visi, nusivylę ja ir palikę savo gimtuosius namus. Kaimo istorijoje šis atminties akmuo bus ne tik kaip žymios datos paminėjimo simbolis, bet ir kaip Pašyšių gyventojų vienybės, geranoriškumo ir tikėjimo ženklas.
Pasibaigus akmens atidengimo iškilmėms, svečius pakvietėme į mokyklos pastate surengtą kraštiečių pavakarį ,,Čia mūsų namai“. Dalyvavo Pašyšių jaunimas ir bendruomenės nariai, Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vad. Jūratė Šukienė). Eilių ir dainų apsuptyje susirinkusieji galėjo praleisti jaukų vakarą ir pabūti drauge. Pašyšių bendruomenės pirmininkė Birutė Zimkuvienė padėkojo bibliotekininkei už šią iniciatyvą.

Danutė Adomavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų