Pamaryje prasidėjo akcija „Karšis 2016“

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Nemuno deltos regioniniame parke balandžio 20 d. pradėjo akciją „Karšis 2016“, kuri tęsis visą mėnesį.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, į kuriuos įeina ir Tenenio upė, žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Žvejo mėgėjo kortelės išduodamos parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). Jas galima įsigyti per ALIS sistemą (www.alis.am.lt) arba visuose „Perlo“ terminaluose. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg žuvų. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai – tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų Lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.
Šioje aplinkosauginėje akcijoje dalyvaus ne tik aplinkosaugininkai, bet ir policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, taip pat į pagalbą skubės neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Už žvejybą be žvejo mėgėjo kortelės numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 86 iki 173 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 115 iki 289 eurų su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu. Primename, kad už neteisėtai sugautą karšį tektų atlyginti 65 eurus siekiančią žalą žuvų ištekliams. Už Minijos ichtiologiniame draustinyje pagautą karšį – žala trigubai didesnė.
Aplinkos apsaugos inspektoriai tikisi ir visuomenės pagalbos. Pastebėjus galimus žvejybos pažeidimus, prašome pranešti Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkos ministerijos
Komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.