„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Susirinkusiųjų plojimai parodos autoriams.

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda.

„Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Dovilės Žydelienės darbas, skirtas išnykusiems Pamario kaimams.

Tarptautinė komanda
Kasmet iš įvairių šalių, kur yra gyvos emalio meno kūrimo tradicijos, kviečiami menininkai, profesionalūs emalio meistrai bendrai kūrybinei akcijai. Šių metų laboratorijoje dalyvavo menininkai iš Sakartvelo, Lietuvos, Rusijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Vengrijos.

R. Tarvydienė dėkojo menininkei Olgai Jegorovai iš Rusijos, kuri į šią laboratoriją įtraukė ir savo draugus. Pirmą kartą iš Vengrijos atvyko Aleksandr Kabanov, dailininkė iš Ukrainos Inna Barycheva.
Stovykloje dalyvavo ir jau daugeliui puikiai pažįstamas emalio meno kūrėjas iš Sakartvelo Joseb Zangaladze, kuris į šių metų laboratoriją atsivežė mokinį – azerbaidžanietį tapytoją, keramiką Ramiz Abbasov. Jis jau pačią pirmąją dieną nutapė dirbtuvių kiemą puošiančias pelargonijas, o paveikslą įteikė Vydūno kultūros centro vadovei Ritai.
Emalio meno laboratorijoje dalyvavo ir lietuvaitės Dovilė Žydelienė bei Greta Žeronaitė.

Emalio laboratorijos dalyvių šalių vėliavėlės ir dovanėlės išvykstantiems.

Darbų temos
„Pamario ženklai“ – tema visiems, kad menininkai galėtų vaizduoti nuotaikas, kurias jie patiria stovykloje ir įvairių ekskursijų metu. „Kai mes kalbame apie šio krašto istoriją, kalbame apie gamtą, įvykius, kartu lankome įvairias vietas… Pagal kai kurių menininkų darbus galime atspėti, kuriose vietose buvome ar net kalbėjome“, – trumpai apie vieną iš menininkams siūlytų temų pasakojo R. Tarvydienė.

Minios žiūrovų nebuvo, tačiau atvykusieji susidomėję apžiūrinėjo kūrėjų darbų parodą.

Kadangi 2019–ieji Lietuvoje skirti Vietovardžių metams paminėti, stovyklos tikslas buvo sukviesti menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius bei jų kilmę. Taigi, kūrybinė šių metų laboratorijos potemė – „Vietovardžio legenda“. Kūrybinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos plėtojimas, bet ir gilinimasis į pasirinktą emalio meno techniką. Pavyzdžiui, Sakartvele ypač senos ir gilios pertvarinio emalio liejimo tradicijos (vaizdo kompozicija kuriama išlankstant viela darbo kontūrus. Sakartvelas garsėja šia technika sukurtais kūriniais nuo pat viduramžių.

Ramizo Abbasovo pėdos eksponuotos laboratorijos lange.

Kad menininkai galėtų vaizdais papasakoti dingusių vietovardžio legendą, buvo organizuojamos pažintinės ekskursijos po Mažosios Lietuvos regioną, vyko dalyvių kūrybos pristatymo vakarai.

Apie projekto unikalumą
Kintuose ES ir valstybės lėšomis yra įkurta vienintelė Lietuvoje specializuota metalo meno laboratorija su visa reikalinga technine įranga ir kūrybinėmis darbo vietomis 8 dailininkams. Šį projektą įgyvendinantis Kintų Vydūno kultūros centras puoselėja ir kultūriškai bei geografiškai plečia šį unikalų emalio meno žanro populiarinimą. Už tai, anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės, būtina padėkoti Šilutės r. savivaldybei, ir Kultūros tarybai už pasitikėjimą ir kasmetinę paramą.

Per 16 metų emalio kūrėjų laboratorijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš skirtingų Europos šalių ir skirtingų Lietuvos regionų. Sukaupta daugiau negu 170 emalio meno kūrinių kolekcija, kuri eksponuojama nuolatinėje emalio meno galerijoje.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Finansinė informacija, kurią visi turime žinoti

Suprasti pagrindinę finansinę informaciją ir tinkamai prižiūrėti savo banko sąskaitoje esančius pinigus yra labai svarbu kiekvienam iš mūsų – nepaisant to, koks bebūtų mūsų amžius. Tik tokiu būdu galima optimaliai paskirstyti savo mėnesinį biudžetą ir veiksmingai optimizuoti savo finansinę situaciją. Kai kalba pakrypsta apie asmeninius finansus, niekuomet nereikėtų bijoti uždavinėti klausimų. Deja, bet vis dar daugybė žmonių mano, kad tokiu būdu jie pasirodys neišprusę. Būtina suprasti, kad jei žmogus baiminsis užduoti jam svarbius klausimus, jis niekuomet negaus atsakymų ir toliau

Sniegas ir ledas: kaip vairuoti saugiai?

Kasmet orui atšalant, kaip iš gausybės rago pasipila automobilių avarijos. Kone kevirtadalio nelaimių priežastis – sniegu ar ledu padengtas kelias. Nors pernykštė žiema buvo gana šilta ir sniego buvo nedaug, šiemet jau turime ir skaudžių nelaimių ir nesuvaldytų bei apgadintų automobilių. Dalies įvykių buvo galima išvengti jei tik vairuotojai būtų paruošę automobilius bei būtų pasiruošę patys. Roges ruoškite vasarą Sena lietuvių liaudies patarlė puikiai tinka iliustruoti pirmam patarimui. Suprantama, ruošti reikėtų ne vasarą, bet anksčiau nei pasirodo faktinė žiema. Nes,

Šiandien Vilniui – 698 metai. 4 išmanūs sprendimai, padėsiantys jį geriau pažinti

  ·          Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas kunigaikščio Gedimino laiškuose 1323 m., ši data ir laikoma miesto gimtadieniu ·          Tinklalapis „Neakivaizdinis Vilnius“ leidžia pasirinkti sostinės maršrutus pagal temas ·          Programėlė „Čiurlionis in Vilnius“ padės susipažinti su šio menininko kūryba ir sužinoti, kaip anksčiau atrodė sostinė ·          Tinklalapyje „We love Lithuania“ rasite virtualius turus po lankytinas sostinės vietas ·          Programėlėje „Vilnius Go“ pateikiamas ir mažiau žinomų sostinės vietų sąrašas Šiandien Vilnius švenčia 698-ąjį gimtadienį. Šįmet dėl karantino miesto šventė bus minima

4,5 milijono – sukčiams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Per praėjusius metus LBA užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja. 2020 m. LBA pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas. „Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime

Taip pat skaitykite