„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Susirinkusiųjų plojimai parodos autoriams.

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda.

„Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Dovilės Žydelienės darbas, skirtas išnykusiems Pamario kaimams.

Tarptautinė komanda
Kasmet iš įvairių šalių, kur yra gyvos emalio meno kūrimo tradicijos, kviečiami menininkai, profesionalūs emalio meistrai bendrai kūrybinei akcijai. Šių metų laboratorijoje dalyvavo menininkai iš Sakartvelo, Lietuvos, Rusijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Vengrijos.

R. Tarvydienė dėkojo menininkei Olgai Jegorovai iš Rusijos, kuri į šią laboratoriją įtraukė ir savo draugus. Pirmą kartą iš Vengrijos atvyko Aleksandr Kabanov, dailininkė iš Ukrainos Inna Barycheva.
Stovykloje dalyvavo ir jau daugeliui puikiai pažįstamas emalio meno kūrėjas iš Sakartvelo Joseb Zangaladze, kuris į šių metų laboratoriją atsivežė mokinį – azerbaidžanietį tapytoją, keramiką Ramiz Abbasov. Jis jau pačią pirmąją dieną nutapė dirbtuvių kiemą puošiančias pelargonijas, o paveikslą įteikė Vydūno kultūros centro vadovei Ritai.
Emalio meno laboratorijoje dalyvavo ir lietuvaitės Dovilė Žydelienė bei Greta Žeronaitė.

Emalio laboratorijos dalyvių šalių vėliavėlės ir dovanėlės išvykstantiems.

Darbų temos
„Pamario ženklai“ – tema visiems, kad menininkai galėtų vaizduoti nuotaikas, kurias jie patiria stovykloje ir įvairių ekskursijų metu. „Kai mes kalbame apie šio krašto istoriją, kalbame apie gamtą, įvykius, kartu lankome įvairias vietas… Pagal kai kurių menininkų darbus galime atspėti, kuriose vietose buvome ar net kalbėjome“, – trumpai apie vieną iš menininkams siūlytų temų pasakojo R. Tarvydienė.

Minios žiūrovų nebuvo, tačiau atvykusieji susidomėję apžiūrinėjo kūrėjų darbų parodą.

Kadangi 2019–ieji Lietuvoje skirti Vietovardžių metams paminėti, stovyklos tikslas buvo sukviesti menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius bei jų kilmę. Taigi, kūrybinė šių metų laboratorijos potemė – „Vietovardžio legenda“. Kūrybinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos plėtojimas, bet ir gilinimasis į pasirinktą emalio meno techniką. Pavyzdžiui, Sakartvele ypač senos ir gilios pertvarinio emalio liejimo tradicijos (vaizdo kompozicija kuriama išlankstant viela darbo kontūrus. Sakartvelas garsėja šia technika sukurtais kūriniais nuo pat viduramžių.

Ramizo Abbasovo pėdos eksponuotos laboratorijos lange.

Kad menininkai galėtų vaizdais papasakoti dingusių vietovardžio legendą, buvo organizuojamos pažintinės ekskursijos po Mažosios Lietuvos regioną, vyko dalyvių kūrybos pristatymo vakarai.

Apie projekto unikalumą
Kintuose ES ir valstybės lėšomis yra įkurta vienintelė Lietuvoje specializuota metalo meno laboratorija su visa reikalinga technine įranga ir kūrybinėmis darbo vietomis 8 dailininkams. Šį projektą įgyvendinantis Kintų Vydūno kultūros centras puoselėja ir kultūriškai bei geografiškai plečia šį unikalų emalio meno žanro populiarinimą. Už tai, anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės, būtina padėkoti Šilutės r. savivaldybei, ir Kultūros tarybai už pasitikėjimą ir kasmetinę paramą.

Per 16 metų emalio kūrėjų laboratorijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš skirtingų Europos šalių ir skirtingų Lietuvos regionų. Sukaupta daugiau negu 170 emalio meno kūrinių kolekcija, kuri eksponuojama nuolatinėje emalio meno galerijoje.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų