„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Susirinkusiųjų plojimai parodos autoriams.

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda.

„Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Dovilės Žydelienės darbas, skirtas išnykusiems Pamario kaimams.

Tarptautinė komanda
Kasmet iš įvairių šalių, kur yra gyvos emalio meno kūrimo tradicijos, kviečiami menininkai, profesionalūs emalio meistrai bendrai kūrybinei akcijai. Šių metų laboratorijoje dalyvavo menininkai iš Sakartvelo, Lietuvos, Rusijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Vengrijos.

R. Tarvydienė dėkojo menininkei Olgai Jegorovai iš Rusijos, kuri į šią laboratoriją įtraukė ir savo draugus. Pirmą kartą iš Vengrijos atvyko Aleksandr Kabanov, dailininkė iš Ukrainos Inna Barycheva.
Stovykloje dalyvavo ir jau daugeliui puikiai pažįstamas emalio meno kūrėjas iš Sakartvelo Joseb Zangaladze, kuris į šių metų laboratoriją atsivežė mokinį – azerbaidžanietį tapytoją, keramiką Ramiz Abbasov. Jis jau pačią pirmąją dieną nutapė dirbtuvių kiemą puošiančias pelargonijas, o paveikslą įteikė Vydūno kultūros centro vadovei Ritai.
Emalio meno laboratorijoje dalyvavo ir lietuvaitės Dovilė Žydelienė bei Greta Žeronaitė.

Emalio laboratorijos dalyvių šalių vėliavėlės ir dovanėlės išvykstantiems.

Darbų temos
„Pamario ženklai“ – tema visiems, kad menininkai galėtų vaizduoti nuotaikas, kurias jie patiria stovykloje ir įvairių ekskursijų metu. „Kai mes kalbame apie šio krašto istoriją, kalbame apie gamtą, įvykius, kartu lankome įvairias vietas… Pagal kai kurių menininkų darbus galime atspėti, kuriose vietose buvome ar net kalbėjome“, – trumpai apie vieną iš menininkams siūlytų temų pasakojo R. Tarvydienė.

Minios žiūrovų nebuvo, tačiau atvykusieji susidomėję apžiūrinėjo kūrėjų darbų parodą.

Kadangi 2019–ieji Lietuvoje skirti Vietovardžių metams paminėti, stovyklos tikslas buvo sukviesti menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius bei jų kilmę. Taigi, kūrybinė šių metų laboratorijos potemė – „Vietovardžio legenda“. Kūrybinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos plėtojimas, bet ir gilinimasis į pasirinktą emalio meno techniką. Pavyzdžiui, Sakartvele ypač senos ir gilios pertvarinio emalio liejimo tradicijos (vaizdo kompozicija kuriama išlankstant viela darbo kontūrus. Sakartvelas garsėja šia technika sukurtais kūriniais nuo pat viduramžių.

Ramizo Abbasovo pėdos eksponuotos laboratorijos lange.

Kad menininkai galėtų vaizdais papasakoti dingusių vietovardžio legendą, buvo organizuojamos pažintinės ekskursijos po Mažosios Lietuvos regioną, vyko dalyvių kūrybos pristatymo vakarai.

Apie projekto unikalumą
Kintuose ES ir valstybės lėšomis yra įkurta vienintelė Lietuvoje specializuota metalo meno laboratorija su visa reikalinga technine įranga ir kūrybinėmis darbo vietomis 8 dailininkams. Šį projektą įgyvendinantis Kintų Vydūno kultūros centras puoselėja ir kultūriškai bei geografiškai plečia šį unikalų emalio meno žanro populiarinimą. Už tai, anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės, būtina padėkoti Šilutės r. savivaldybei, ir Kultūros tarybai už pasitikėjimą ir kasmetinę paramą.

Per 16 metų emalio kūrėjų laboratorijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš skirtingų Europos šalių ir skirtingų Lietuvos regionų. Sukaupta daugiau negu 170 emalio meno kūrinių kolekcija, kuri eksponuojama nuolatinėje emalio meno galerijoje.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai