„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Susirinkusiųjų plojimai parodos autoriams.

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda.

„Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Dovilės Žydelienės darbas, skirtas išnykusiems Pamario kaimams.

Tarptautinė komanda
Kasmet iš įvairių šalių, kur yra gyvos emalio meno kūrimo tradicijos, kviečiami menininkai, profesionalūs emalio meistrai bendrai kūrybinei akcijai. Šių metų laboratorijoje dalyvavo menininkai iš Sakartvelo, Lietuvos, Rusijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Vengrijos.

R. Tarvydienė dėkojo menininkei Olgai Jegorovai iš Rusijos, kuri į šią laboratoriją įtraukė ir savo draugus. Pirmą kartą iš Vengrijos atvyko Aleksandr Kabanov, dailininkė iš Ukrainos Inna Barycheva.
Stovykloje dalyvavo ir jau daugeliui puikiai pažįstamas emalio meno kūrėjas iš Sakartvelo Joseb Zangaladze, kuris į šių metų laboratoriją atsivežė mokinį – azerbaidžanietį tapytoją, keramiką Ramiz Abbasov. Jis jau pačią pirmąją dieną nutapė dirbtuvių kiemą puošiančias pelargonijas, o paveikslą įteikė Vydūno kultūros centro vadovei Ritai.
Emalio meno laboratorijoje dalyvavo ir lietuvaitės Dovilė Žydelienė bei Greta Žeronaitė.

Emalio laboratorijos dalyvių šalių vėliavėlės ir dovanėlės išvykstantiems.

Darbų temos
„Pamario ženklai“ – tema visiems, kad menininkai galėtų vaizduoti nuotaikas, kurias jie patiria stovykloje ir įvairių ekskursijų metu. „Kai mes kalbame apie šio krašto istoriją, kalbame apie gamtą, įvykius, kartu lankome įvairias vietas… Pagal kai kurių menininkų darbus galime atspėti, kuriose vietose buvome ar net kalbėjome“, – trumpai apie vieną iš menininkams siūlytų temų pasakojo R. Tarvydienė.

Minios žiūrovų nebuvo, tačiau atvykusieji susidomėję apžiūrinėjo kūrėjų darbų parodą.

Kadangi 2019–ieji Lietuvoje skirti Vietovardžių metams paminėti, stovyklos tikslas buvo sukviesti menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius bei jų kilmę. Taigi, kūrybinė šių metų laboratorijos potemė – „Vietovardžio legenda“. Kūrybinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos plėtojimas, bet ir gilinimasis į pasirinktą emalio meno techniką. Pavyzdžiui, Sakartvele ypač senos ir gilios pertvarinio emalio liejimo tradicijos (vaizdo kompozicija kuriama išlankstant viela darbo kontūrus. Sakartvelas garsėja šia technika sukurtais kūriniais nuo pat viduramžių.

Ramizo Abbasovo pėdos eksponuotos laboratorijos lange.

Kad menininkai galėtų vaizdais papasakoti dingusių vietovardžio legendą, buvo organizuojamos pažintinės ekskursijos po Mažosios Lietuvos regioną, vyko dalyvių kūrybos pristatymo vakarai.

Apie projekto unikalumą
Kintuose ES ir valstybės lėšomis yra įkurta vienintelė Lietuvoje specializuota metalo meno laboratorija su visa reikalinga technine įranga ir kūrybinėmis darbo vietomis 8 dailininkams. Šį projektą įgyvendinantis Kintų Vydūno kultūros centras puoselėja ir kultūriškai bei geografiškai plečia šį unikalų emalio meno žanro populiarinimą. Už tai, anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės, būtina padėkoti Šilutės r. savivaldybei, ir Kultūros tarybai už pasitikėjimą ir kasmetinę paramą.

Per 16 metų emalio kūrėjų laboratorijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš skirtingų Europos šalių ir skirtingų Lietuvos regionų. Sukaupta daugiau negu 170 emalio meno kūrinių kolekcija, kuri eksponuojama nuolatinėje emalio meno galerijoje.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa