„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Susirinkusiųjų plojimai parodos autoriams.

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda.

„Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Dovilės Žydelienės darbas, skirtas išnykusiems Pamario kaimams.

Tarptautinė komanda
Kasmet iš įvairių šalių, kur yra gyvos emalio meno kūrimo tradicijos, kviečiami menininkai, profesionalūs emalio meistrai bendrai kūrybinei akcijai. Šių metų laboratorijoje dalyvavo menininkai iš Sakartvelo, Lietuvos, Rusijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Vengrijos.

R. Tarvydienė dėkojo menininkei Olgai Jegorovai iš Rusijos, kuri į šią laboratoriją įtraukė ir savo draugus. Pirmą kartą iš Vengrijos atvyko Aleksandr Kabanov, dailininkė iš Ukrainos Inna Barycheva.
Stovykloje dalyvavo ir jau daugeliui puikiai pažįstamas emalio meno kūrėjas iš Sakartvelo Joseb Zangaladze, kuris į šių metų laboratoriją atsivežė mokinį – azerbaidžanietį tapytoją, keramiką Ramiz Abbasov. Jis jau pačią pirmąją dieną nutapė dirbtuvių kiemą puošiančias pelargonijas, o paveikslą įteikė Vydūno kultūros centro vadovei Ritai.
Emalio meno laboratorijoje dalyvavo ir lietuvaitės Dovilė Žydelienė bei Greta Žeronaitė.

Emalio laboratorijos dalyvių šalių vėliavėlės ir dovanėlės išvykstantiems.

Darbų temos
„Pamario ženklai“ – tema visiems, kad menininkai galėtų vaizduoti nuotaikas, kurias jie patiria stovykloje ir įvairių ekskursijų metu. „Kai mes kalbame apie šio krašto istoriją, kalbame apie gamtą, įvykius, kartu lankome įvairias vietas… Pagal kai kurių menininkų darbus galime atspėti, kuriose vietose buvome ar net kalbėjome“, – trumpai apie vieną iš menininkams siūlytų temų pasakojo R. Tarvydienė.

Minios žiūrovų nebuvo, tačiau atvykusieji susidomėję apžiūrinėjo kūrėjų darbų parodą.

Kadangi 2019–ieji Lietuvoje skirti Vietovardžių metams paminėti, stovyklos tikslas buvo sukviesti menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius bei jų kilmę. Taigi, kūrybinė šių metų laboratorijos potemė – „Vietovardžio legenda“. Kūrybinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos plėtojimas, bet ir gilinimasis į pasirinktą emalio meno techniką. Pavyzdžiui, Sakartvele ypač senos ir gilios pertvarinio emalio liejimo tradicijos (vaizdo kompozicija kuriama išlankstant viela darbo kontūrus. Sakartvelas garsėja šia technika sukurtais kūriniais nuo pat viduramžių.

Ramizo Abbasovo pėdos eksponuotos laboratorijos lange.

Kad menininkai galėtų vaizdais papasakoti dingusių vietovardžio legendą, buvo organizuojamos pažintinės ekskursijos po Mažosios Lietuvos regioną, vyko dalyvių kūrybos pristatymo vakarai.

Apie projekto unikalumą
Kintuose ES ir valstybės lėšomis yra įkurta vienintelė Lietuvoje specializuota metalo meno laboratorija su visa reikalinga technine įranga ir kūrybinėmis darbo vietomis 8 dailininkams. Šį projektą įgyvendinantis Kintų Vydūno kultūros centras puoselėja ir kultūriškai bei geografiškai plečia šį unikalų emalio meno žanro populiarinimą. Už tai, anot Kintų Vydūno kultūros centro direktorės, būtina padėkoti Šilutės r. savivaldybei, ir Kultūros tarybai už pasitikėjimą ir kasmetinę paramą.

Per 16 metų emalio kūrėjų laboratorijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš skirtingų Europos šalių ir skirtingų Lietuvos regionų. Sukaupta daugiau negu 170 emalio meno kūrinių kolekcija, kuri eksponuojama nuolatinėje emalio meno galerijoje.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite