Pamario pieno gamintojai kyla į kovą

Gegužės 18 d. Šilutės seniūnijos salėje susirinkę gal 35 rajono ūkininkai, laikantys nuo 20 ir vos per 100 karvių, pakėlė balsą. Iš viso rajone yra 1060 pieno gamintojų, beveik 900 iš jų laiko 5-7 karves, mažuma – 20 ir daugiau. Šilutės r. pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė, sukvietusi ūkininkus į susirinkimą, neslėpė, kad iš 60 Lietuvos rajonų 14 jau „bunda“. Tuo tarpu Jono Vilionio vadovaujama Lietuvos pieno gamintojų asociacija rūpinasi tik stambiųjų pienininkų reikalais…

64 narių Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijai vadovauja Juzefa Tamavičienė (dešinėje).

64 narių Rajono pieno gamintojų asociacijai vadovaujanti J. Tamavičienė, dėl pieno ūkių reikalų važinėjanti į Vilnių, atviravo, jog kartais nesuprantanti, ar vaikšto, ar miega, nes ten pristato sprendimus ir po to viskas pasisuka kitaip…

Pieno trūksta. Pieno gamybos strategija, nauja pieno kainodara turėjo įsigalioti nuo 2025 m., o ji jau įsigaliojo… Radosi pieno kokybės pakeitimų mažiems ūkiams, kurie neturi pieno šaldytuvų. Į šilutiškių raštą buvo gautas biurokratiškas atsakymas, pirštu dūrus į Europos Sąjungos reikalavimus. Į Žemės ūkio rūmuose sudarytą Pienininkų tarybą įeina pieno perdirbėjų, kooperatyvų ir bendrovių, mokslininkų, ministerijos atstovai ir vienas Pieno gamintojų asociacijos atstovas iš pieno gamintojų, kurie laiko per 200 karvių. Pamario krašto ūkininkai – per maži ten patekti… Pieno gamintojų taryba Žemės ūkio ministerijai teikia siūlymus, iš ten jie keliauja Vyriausybei ir Seimui. „Nesakykite, kad turite darbo, neturite laiko – privalome budėti, kad išsaugotume savo ūkių verslą“, – sakė J. Tamavičienė.

Dėl pieno kainos

„Niekas mūsų nekvietė, mes patys važinėjome į Vilnių. Kaimo reikalų skyrius Šilutėje, išlaikomas iš Žemės ūkio ministerijos skiriamų lėšų, gauna atlyginimus ir laukia pensijos. Kontrolės – jokios. Neseniai nuvykome į pasitarimą Vilniuje, pasirodo, jis dėl pieno kainodaros jau trečias, o mes dviejuose nebuvome, nes nežinojome. Mūsų iniciatyva nepatinka, jau niekur nebekviečia, jokių žinių negauname. Tai bendraujame su kitais rajonais, iš ten sužinome. Aktyviau telksimės Seimo narius – vien Aušros Maldeikienės mums neužteks. Juokiasi viceministras, kad jie niekuo dėti, nes kaimo reikalų skyriai priklauso savivaldybėms… Išeitų, moka pinigus, duoda algas, o nieko nereikalauja. Išsišaipė, pasipykome ir tiek. Pažadėjo, kad rajono Kaimo reikalų skyrius suvadins ūkininkus tartis dėl pieno kainodaros ir kitų reikalų. Bėga laikas, niekas ūkininkų nekviečia… Tokios situacijos žemės ūkyje neprisimenu. Jeigu nevaldai 1000 ha žemės, nelaikai 500 karvių, niekam nerūpi, esi labiausiai pažeidžiamas, o juk ir į mažesnius ūkius žmonės investavo, nori verslą išlaikyti, vaikams perduoti, juk tokia viltis širdy rusena. Tačiau nesusikalbame, mūsų nenori matyti ir girdėti, tačiau mes esame registruota asociacija, tai išvaryti nedrįsta. Baisi situacija. Drąsiai sakau, 20 tūkstančių pieno gamintojų išvažiuos iš Lietuvos. Mes neturime užtarėjų, pieno supirkėjai ir perdirbėjai tuo naudojasi, pieno supirkimo kainos krito net ir žiemą. Už tai kanikėmis savo ministro Markausko neišbarškinome, tylėjome. Jis buvo geras žmogus, bet jį tvarkė negeros jėgos. Artėja rinkimai, susimąstykite bent…“ – kalbėjo J. Tamavičienė, priminusi, jog posėdis dėl pieno supirkimo kainos turėjęs vykti pastarosiomis dienomis, tačiau apie jį jokios informacijos negavo.

Rizikos fondas

Kokių reikalavimų tikėtis ateityje, pasakojo ūkininkė Elena Kleinauskienė. Jokių gerų žinių mažai karvių laikantiems…  Užtat svarstomi pokyčiai priimtini Lietuvos pieno gamintojų asociacijai, kuriai vadovauja Šilutėje dirbęs Jonas Vilionis, dabar ūkininkaujantis Prienų rajone, ten dalyvaujantis vietos politikoje. Šiai asociacijai negailėta piktų žodžių.

Rizikos fondas, anot J. Tamavičienės galėtų būti naudingas dėl gamtos patyrus nuostolių, jei pieno kurį laiką nerinktų, nesupirktų, jei supirkėjas bankrutuotų, dėl embargo. „Atsitikus bėdai, reikalinga parama. Tačiau stambieji ūkininkai, kurie valdo per 1000 ha žemės, laiko apie 500 karvių, aprūpinę technika, pasistatę būtinus pastatus (jų Lietuvoje gal bus 500), viską valdo ir lemia žemės ūkio sprendimus. Buvo susirinkę grūdų augintojai ir nusprendė, kad jiems Rizikos fondo nereikia, o mokėti į fondą „mažiesiems ubagams“ jie nenori… Kieno veikla žemės ūkyje tiksliausiai apskaityta? Nedidelių ūkių, nes viskas – kaip ant delno. Gyvulius, pieną parduoda per sąskaitas. Visas pajamas mato mokesčių inspekcija. Kurti tą Rizikos fondą ėmėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacija, kurios veikla kelia pagrįstų įtarimų, o  Jonas Vilionis apie tai nesikalbėjo net su ūkininkais savo Prienų rajone! Prieniškiai surengė susirinkimą ir įkūrė savo rajono pieno gamintojų asociaciją.

„Manau, Jono Vilionio siekiai dar didesni, jis eina išvien su didžiųjų ūkių savininkais. Tad ir apie Ūkininkų sąjungą pasakysiu atvirai, nežinau, kokius mokesčius ten mokate, tačiau sąjungos vadas važinėja prabangiu automobiliu, turi vairuotoją, gauną algą, o kiek naudos iš Ūkininkų sąjungos? Na, parašys straipsnį, kad netinkamai ūkininkaujate, nemokate… Ar mums šito reikia? Mūsų rūpestis, kad dirbdami ir parduodami pieną gautume už jį normalią kainą ir nebankrutuotume. Mes neturime noro sunaikinti kelių karvių ūkelius, šiek tiek didesnius. Juk pieno jau trūksta! Neduokite pinigų ten, kur nereikia. O jeigu mokate pinigus, reikalaukite rezultato“, – sakė J. Tamavičienė, neslėpusi prastos nuomonės ir apie Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką.

Rizikos fondą sudarys 70 proc. lėšų iš Kaimo plėtros programos, kuria dabar ūkininkai naudojasi. Per trejus metus – 77 mln. Eur. Dar 30 proc. fondo lėšų sudarytų ūkininkų įnašai. Per 3 metus tai būtų 22 mln. Eur.

„Aš sutinku būti fondo valdytoju…“ – pasigirdo vyro balsas iš salės.

J. Tamavičienė į juoką rimtai atsakė, jog pasitarime būtent ir kalbėta apie šio fondo tarybą. Pasirodo, dėl to jau du kartus buvo tartasi. Pasiūlytas J. Vilionis. „Kai kelis kartus buvo pasakyta, kad brangiausiai kainuos fondo administravimas, neištvėriau, nes Žemės ūkio ministerija turi kelis šimtus darbuotojų, rajonuose veikia kaimo reikalų skyriai. O labiausiai nustebau, kai besvarstant Rizikos fondas jau buvo vadinamas Paramos fondu. Ir ką? Išgirdome, kad tai Paramos fondas. Taryba tą  fondą skirstys. Tarkim, sumažėjo pieno dėl tam tikrų sąlygų, gali tikėtis išmokos. Ar pieno supirkimo įmonė bankrutavo, dar kas atsitiko. Tą mūsų sudėtą pinigą suvalgys, net nebejoju. Suvalgys pinigus tų 20 tūkstančių žmonių, kurie laiko iki 20 karvių“, – aiškino J. Tamavičienė. Iš salės pasigirdo balsas, kad tokio fondo visai nereikia. Esą iš pradžių už toną pieno prašys į fondą mokėti 3 Eur, vėliau mokestį didins – sakys, neužtenka. Priminta, kad J. Vilionis dėl fondo jau ne kartą ėjęs į Vyriausybę. O Kaimo plėtros fondas – iš Europos Sąjungos išmokų, išeitų, kad tiek, kiek milijonų nukeliaus į Rizikos fondą, tiek pinigų sumažės parama kaimui, be to, teks ir patiems į fondą mokėti.

Balsavimas buvo aiškus: visi už tai, kad šio fondo nereikia. Prie šio sprendimo Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio rūmams bus pateiktas ir susirinkime dalyvavusių ūkininkų sąrašas. Taip nutarę ir Kupiškio, Alytaus, Telšių r. pieno gamintojai. Iš salės pasigirdo, kad rajone nereikalingas ir Kaimo reikalų skyrius.

Ne vieno rajono pieno gamintojai nori burtis į naują asociaciją, nes dabartinė, vadovaujama J. Vilionio, nuvylė. Dabar šaukiamas pakartotinis asociacijos susirinkimas. „Ar laukiame, kol pabus daugiau rajonų ūkininkai ir bursimės į naują asociaciją, ar vykstame į dabartinės asociacijos susirinkimą ir ten darome tvarką?“ – klausė J. Tamavičienė.

„Vilionio nenuversim. Ten visi jo draugai…“ – sakė vyras. Iš 14 į kovą kylančių rajonų 4 nusiteikę vykti, šilutiškiai nusprendė, kad vyks ir į asociacijos valdybą siūlys Vytautą Buivydą, kuris negaili laiko, vyksta į susirinkimus, domisi ūkininkų reikalais ir tai išmano.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.   

Asociacijos nariai balsavo vieningai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite