Pamario dangų vėl raižė lėktuvų modeliai

Kai po daugelio metų pertraukos pernai vėl sėkmingai vyko „Pamario taurės“ radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybos, mažai kas abejojo, kad jos Armalėnų aerodrome vyks ir šiemet. Nors pūtė stiprokas vėjas, užtat pabodęs lietus netrukdė modeliams kilti į padangę.

Kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Varžybų atidarymą paskelbė Šilutės aerodromo direktorius Valdemaras Marčiulionis, Skambant Lietuvos himnui, vėliavą pakėlė jauniausias Šilutės aviamodeliuotojų klubo „Skrydis“ narys. Varžybų dalyvių pasveikinti atvykęs LR Seimo narys Artūras Skardžius sakė, kad aviamodelių skraidinimas nėra vien šia aistra užsikrėtusių suaugusių vyrų žaidimas: „Ši atgimstanti sporto šaka turi labai platų pritaikymą pramonėje, meteorologijoje ir karyboje. Teko lankytis Afganistane, Kandagare, lietuvių misijos uždarymo ceremonijoje ir savo akimis matyti, kaip lietuvaičiai valdo bepiločius orlaivius vykdydami žvalgybos ir palaikymo misijas. Džiaugiuosi, kad jaunimas perima vyresniųjų patirtį, kurią galės pritaikyti praktikoje“.
Šiemet varžybose dalyvavo devyni sportininkai iš Gargždų, Kuršėnų, Kauno ir Klaipėdos. Jiems ore reikėjo atlikti 9 figūras. Keturios iš jų – pakilimas, horizontali aštuoniukė, žemėjimas ratu (leidžiantis iš maždaug 6 metrų ir apskrendant ratą) bei nusileidimas – buvo privalomos. Kitas sportininkai galėjo pasirinkti savo nuožiūra. Pradedant ir baigiant figūrą apie tai balsu reikėjo įspėti teisėjus. Taip pat buvo vertinama lėktuvų išvaizda.
Šiemet varžyboms teisėjavo klaipėdiečiai Boleslovas Daniušis, Edvardas Šeikovskis ir Vladimiras Butkinas, jiems vadovavo kuršėniškis Vytautas Steponavičius. Nors pats dalyvauti varžybose negalėjo, aistringas modeliuotojas V. Butkinas vis vien suspėjo išsitraukti iš savo automobilio bagažinės ir paleisti į orą lengvutį reaktyvinio naikintuvo modelį. Nors į priekį jį ginė nedidukas elektrinio variklio sukamas propeleris, šis lėktuvėlis kaip tikras naikintuvas sugebėjo kone sustoti ore, padaryti unikalią „kobros“ figūrą. Pasak V. Butkino, tai praktiškai kambarinis modelis, vienu akumuliatoriaus pakrovimu galintis ore išbūti iki 10 minučių, todėl net nedidelis Armalėnų aerodrome pūtęs vėjas jam buvo per stiprus.


Varžybose dalyvavo gerokai solidesni lėktuvai. Kai kurių kaina buvo tokia pat, kaip neblogo padėvėto automobilio, o pasukti vairams reikėjo apie 60 kg jėgos.
Šiemet varžybų nugalėtoju tapo Valerijus Kostikovas iš Klaipėdos, pernai pademonstravęs ir, deja, čia pat Armalėnuose sukūlęs unikalų reaktyvinio lėktuvo „L-39“ kopiją. Kad niekas neapdraustas nuo nelaimių, patvirtino ir nelabai sėkmingas antrą vietą užėmusio dar vieno klaipėdiečio Algirdo Ungulaičio skrydis per treniruotę. Jo valdomas lėktuvas nelabai sėkmingai nutūpė, nors važiuoklę pavyko greitai sutvarkyti, varžybose jis dalyvavo jau su kitu modeliu. Trečias šiemet liko pernai „Pamario taurę“ iškovojęs Mindaugas Grimalis iš Gargždų.
Armalėnuose dangų raižė ne tik varžybų dalyvių lėktuvai – buvo ir tokių, kurie varžybose nedalyvavo, tačiau turėjo ką parodyti vis gausiau į panašias varžybas susirenkantiems žiūrovams. Tai buvo ir nesudėtingi plastikiniai elektros variklių skraidinami modeliai, ir ranka į orą išmetamas, bet sugebantis kylančias oro sroves pagauti sklandytuvas, ir kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Vaidotas VILKAS

Radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybų dalyviai ir teisėjai.

Radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybų dalyviai ir teisėjai.

Žiūrovų akį traukė įvairiaspalvės tikrų lėktuvų kopijos.

Žiūrovų akį traukė įvairiaspalvės tikrų lėktuvų kopijos.

Lėktuvų kopijos ne tik atrodė, bet ir skraidė panašiai kaip jų didesnieji broliai.

Lėktuvų kopijos ne tik atrodė, bet ir skraidė panašiai kaip jų didesnieji broliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite