Pamario dangų vėl raižė lėktuvų modeliai

Kai po daugelio metų pertraukos pernai vėl sėkmingai vyko „Pamario taurės“ radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybos, mažai kas abejojo, kad jos Armalėnų aerodrome vyks ir šiemet. Nors pūtė stiprokas vėjas, užtat pabodęs lietus netrukdė modeliams kilti į padangę.

Kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Varžybų atidarymą paskelbė Šilutės aerodromo direktorius Valdemaras Marčiulionis, Skambant Lietuvos himnui, vėliavą pakėlė jauniausias Šilutės aviamodeliuotojų klubo „Skrydis“ narys. Varžybų dalyvių pasveikinti atvykęs LR Seimo narys Artūras Skardžius sakė, kad aviamodelių skraidinimas nėra vien šia aistra užsikrėtusių suaugusių vyrų žaidimas: „Ši atgimstanti sporto šaka turi labai platų pritaikymą pramonėje, meteorologijoje ir karyboje. Teko lankytis Afganistane, Kandagare, lietuvių misijos uždarymo ceremonijoje ir savo akimis matyti, kaip lietuvaičiai valdo bepiločius orlaivius vykdydami žvalgybos ir palaikymo misijas. Džiaugiuosi, kad jaunimas perima vyresniųjų patirtį, kurią galės pritaikyti praktikoje“.
Šiemet varžybose dalyvavo devyni sportininkai iš Gargždų, Kuršėnų, Kauno ir Klaipėdos. Jiems ore reikėjo atlikti 9 figūras. Keturios iš jų – pakilimas, horizontali aštuoniukė, žemėjimas ratu (leidžiantis iš maždaug 6 metrų ir apskrendant ratą) bei nusileidimas – buvo privalomos. Kitas sportininkai galėjo pasirinkti savo nuožiūra. Pradedant ir baigiant figūrą apie tai balsu reikėjo įspėti teisėjus. Taip pat buvo vertinama lėktuvų išvaizda.
Šiemet varžyboms teisėjavo klaipėdiečiai Boleslovas Daniušis, Edvardas Šeikovskis ir Vladimiras Butkinas, jiems vadovavo kuršėniškis Vytautas Steponavičius. Nors pats dalyvauti varžybose negalėjo, aistringas modeliuotojas V. Butkinas vis vien suspėjo išsitraukti iš savo automobilio bagažinės ir paleisti į orą lengvutį reaktyvinio naikintuvo modelį. Nors į priekį jį ginė nedidukas elektrinio variklio sukamas propeleris, šis lėktuvėlis kaip tikras naikintuvas sugebėjo kone sustoti ore, padaryti unikalią „kobros“ figūrą. Pasak V. Butkino, tai praktiškai kambarinis modelis, vienu akumuliatoriaus pakrovimu galintis ore išbūti iki 10 minučių, todėl net nedidelis Armalėnų aerodrome pūtęs vėjas jam buvo per stiprus.


Varžybose dalyvavo gerokai solidesni lėktuvai. Kai kurių kaina buvo tokia pat, kaip neblogo padėvėto automobilio, o pasukti vairams reikėjo apie 60 kg jėgos.
Šiemet varžybų nugalėtoju tapo Valerijus Kostikovas iš Klaipėdos, pernai pademonstravęs ir, deja, čia pat Armalėnuose sukūlęs unikalų reaktyvinio lėktuvo „L-39“ kopiją. Kad niekas neapdraustas nuo nelaimių, patvirtino ir nelabai sėkmingas antrą vietą užėmusio dar vieno klaipėdiečio Algirdo Ungulaičio skrydis per treniruotę. Jo valdomas lėktuvas nelabai sėkmingai nutūpė, nors važiuoklę pavyko greitai sutvarkyti, varžybose jis dalyvavo jau su kitu modeliu. Trečias šiemet liko pernai „Pamario taurę“ iškovojęs Mindaugas Grimalis iš Gargždų.
Armalėnuose dangų raižė ne tik varžybų dalyvių lėktuvai – buvo ir tokių, kurie varžybose nedalyvavo, tačiau turėjo ką parodyti vis gausiau į panašias varžybas susirenkantiems žiūrovams. Tai buvo ir nesudėtingi plastikiniai elektros variklių skraidinami modeliai, ir ranka į orą išmetamas, bet sugebantis kylančias oro sroves pagauti sklandytuvas, ir kruopščiai pagamintos legendinės „Lituanicos“ bei „ANBO 4“ kopijos.

Vaidotas VILKAS

Radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybų dalyviai ir teisėjai.

Radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybų dalyviai ir teisėjai.

Žiūrovų akį traukė įvairiaspalvės tikrų lėktuvų kopijos.

Žiūrovų akį traukė įvairiaspalvės tikrų lėktuvų kopijos.

Lėktuvų kopijos ne tik atrodė, bet ir skraidė panašiai kaip jų didesnieji broliai.

Lėktuvų kopijos ne tik atrodė, bet ir skraidė panašiai kaip jų didesnieji broliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite