Palydovai atskleidė potvynių pamaryje mastą

Potvyniai Pamario krašte nėra naujiena – Lietuvoje nėra kitos tokios reguliariai potvynių veikiamos vietos kaip Nemuno delta. Nors potvyniai Pamario krašte kartojasi kiekvieną pavasarį, vis dėlto dėl staigaus sniego tirpsmo, gausių kritulių, atlydžio periodų ir kitų veiksnių jie vis dažniau kyla ir žiemą. Todėl naudodamiesi palydovo „Sentinel-1“ siunčiamais duomenimis, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir doc. Laurynas Jukna nagrinėja jų mastą ir sako, kad tokia informacija praverčia tiek stebint gamtos reiškinių pokyčius, tiek planuojant naujas gyvenvietes.

Ateityje potvynių vis daugės

Bendras Nemuno deltos plotas – net 930 kvadratinių kilometrų, o didžiausia jos dalis išsidėsčiusi Kaliningrado srityje. Kylantis vanduo apsemia kelius, sodybas, sunkina susisiekimą ir lemia įvairius ekonominius nuostolius pajūrio regione. 2023-2024 m. šaltuoju sezonu Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybėse upės tvino ne vieną kartą – lapkričio viduryje, gruodžio ir sausio pabaigoje. Per šį laikotarpį kelis kartus skelbta ekstremalioji situacija, ne išimtis ir naujausias vandens lygio pakilimas, kai sausio 25 d. Šilutės savivaldybė dalyje savo teritorijų paskelbė ekstremaliąją padėtį dėl labai aukšto vandens lygio.

Tačiau nors įprastai su potvyniais Pamario kraštas susiduria pavasarį, mokslininkai numato, kad keičiantis pasauliniam klimatui jų daugės ir žiemą: su pavojingais ir nuostolius sukeliančiais potvyniais didėjant ekstremalių reiškinių kiekiui, tikėtina, bus susiduriama vis dažniau. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) teigia, kad, dėl klimato kaitos stiprėjant liūtims, didės ir potvynių mastas. Lietuvoje ruošiantis tokioms grėsmėms ir įgyvendinant Europos Sąjungoje priimtą Potvynių direktyvą, 2014 m. sudaryti ir vis atnaujinami Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos skaitmeniniai žemėlapiai.

Apskritai Lietuvoje, vandens matavimo stočių duomenimis, dėl šaltuoju metų laiku rečiau susiformuojančios sniego dangos fiksuojama maksimalių pavasario potvynių debitų mažėjimo tendencija, tačiau daugėja potvynių ir poplūdžių žiemos metu. Ateityje, pagal Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamą Potvynių rizikos valdymo planą 2023-2027 m., gali daugėti dėl lietaus sukeltų potvynių ir atskirais metais įvykstančių ekstremalių potvynių.

Vertinant potvynius nepakeičiamas įrankis – palydovinė informacija

Kadangi potvynių teritorijas dažnai sunku pasiekti, vertindami potvynių mastą geografai pasitelkia ne tik antžeminius, bet ir palydovinius duomenis. Vanduo – savo savybėmis išskirtinė medžiaga, todėl vandens apsemtiems paviršiams stebėti sukurta įvairių metodų. Skystas vanduo gerai sugeria 700-1100 nanometrų dažnio artimuosius infraraudonuosius spindulius (NIR). Kadangi NIR spinduliuotė sugeriama vandens, tik nedidelė jos dalis yra išspinduliuojama arba atspindima atgal į kosmosą. Todėl, jei palydovo jutiklis užfiksuoja žemas NIR atspindžio reikšmes, tai gali reikšti, kad fiksuojamas vandens paviršius. Remiantis šia ir kitomis spinduliuotės sugėrimo savybėmis, optinių palydovinių tyrimų srityje sukurta įvairų indeksų, kurie padeda išskirti vandens telkinius arba apsemtas teritorijas. Vis dėlto optiniai jutikliai turi kelis trūkumus – pavyzdžiui, jie negali suteikti jokios informacijos apie paviršių, jei tuo metu debesuota arba jei vanduo apsėmęs tankų mišką, o tai dažnas atvejis Lietuvos sąlygomis.

Tokiose situacijose į pagalbą pasitelkiami mikrobangų duomenys, nes mikrobangos gali prasiskverbti pro debesis. Vandens nustatymo principas čia remiasi ne molekulių sugerties, bet labiau fizikinėmis atspindžio taisyklėmis. Kadangi vandens paviršius yra lygus, mikrobangos, skleidžiamos palydovo, į jį atsimuša tarsi į veidrodį ir yra nukreipiamos kita kryptimi nuo palydovo jutiklio. Todėl palydovas neužfiksuoja jokio sugrįžtančio atspindžio, o atgalinės sklaidos reikšmės yra labai žemos.

Pavyzdžiui, lyginant Europos kosmoso agentūros palydovo „Sentinel-1“ mikrobangų vaizdus iš Kartenos apylinkių gruodžio viduryje ir gruodžio pabaigoje, kai vandens lygis buvo pakilęs, galima pamatyti, kad aplink Minijos upę išryškėja juodos spalvos teritorijos, kurios aiškiai rodo itin žemas atspindžio reikšmes, t. y. vandens paviršių.

Remiantis šiais duomenimis galima nustatyti, kokį plotą užima pakilęs vanduo, kokioms infrastruktūroms keliamas pavojus, kada vanduo pradeda slūgti. Pavyzdžiui, šalia Priekulės sausio 26 d. palydovų vaizduose matomos dėl pakilusio vandens lygio apsemtos mėlynai pažymėtos kelio Šilutė-Priekulė (KK141) atkarpos. Išskirti mėlyni arealai rodo tas vietas, kuriose mikrobangų atspindžio reikšmės potvynio metu buvo mažesnės, palyginus su sausio 19 d. reikšmėmis prieš vandens pakilimą. Šis vizualinis metodas, kai derinami kelių datų vaizdai juos sudedant į mums įprastą RGB (raudonos, žalios ir mėlynos) vaizdą, yra vienas iš paprasčiausių būdų vandens lygio svyravimų dinamikai stebėti. Pasak geografų, toks skaičiavimas svarbus ne tik norint fiksuoti duomenis, bet ir planuojant gyvenvietes, infrastruktūrą ar teikiant pagalbą.

Iš viso per paskutinį žymesnį vandens lygio pakilimą Šilutės rajono savivaldybėje iki sausio 26 d. buvo apsemta beveik 13 tūkstančių hektarų ploto. Europos kosmoso agentūros palydovų vaizdai leidžia stebėti, kaip dinamiškai keitėsi apsemtų teritorijų plotas Nemuno deltoje ir Šilutės apylinkėse nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. sausio pabaigos: ryškiausiai apsemiama dalis aplink Žalgirių mišką, kur patvinsta Atmatos upė.

Geografai, naudodamiesi „Sentinel-1“ palydoviniais duomenimis, gali efektyviai įvertinti ekstremalių potvynių ir poplūdžių mastą, geriau planuoti rizikos teritorijose esančias gyvenvietes ir veiklas. Pavyzdžiui, naudojantis jau minėtais mikrobangų duomenimis, sparčiai įvertintas dėl Chersono užtvankos griūties kilusio potvynio mastas, taip pat pražūtingų ciklonų, tokių kaip 2019 m. Afrikos pietus užklupusio Idai, sukeltų potvynių žala, taigi šio pobūdžio duomenys yra svarbūs tiek Lietuvoje, tiek kituose regionuose vykstantiems didesnio masto ekstremaliems reiškiniams vertinti.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dalis būsimųjų kandidatų į Prezidentus netrukus pradės rinkti rinkėjų parašus

Vakar, vasario 20 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp kandidatų į Prezidentus – Remigijus Žemaitaitis VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis. Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val. Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai,

Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako

Pinigai sportui

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kiek šiais metais lėšų skirti sporto reikmėms. Tarybai svarstyti pasiūlyta, kad viešajai įstaigai „Šilutės sportas“ išlaikyti būtų skiriama 602 400 eurų, o rajone veikiantiems sporto klubams, nevyriausybinėms sporto organizacijoms bei sportininkų skatinimui – 60 tūkst. Eur. Iš viso planuojama paskirstyti 662 400 Eur. Šis lėšų krepšelis patenka į Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – ugdyti ir skatinti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir dvasiškai susiformavusį pilietį per sportinę ar

Žodžio ir posakio rinkimai: siūlyti gali kiekvienas

LRT, siekdama skatinti visuomenę domėtis ir fiksuoti viešosios kalbos vartosenos reiškinius, jau septintąjį kartą skelbia LRT žodžio ir posakio rinkimus. Jau nuo vasario 15 dienos visi gali siūlyti įsiminusius LRT eteryje nuskambėjusius ar perskaitytus žodžius bei posakius. Televizijos, radijo laidų kūrėjai, vedėjai, žurnalistai ir visuomenė kviečiama siūlyti 2023-2024 m. televizijos, radijo laidose išgirstus, LRT.lt portale perskaitytus įdomius, naujus, šmaikščius, keistus, vaizdingus, paradoksalius, tarmiškus, netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ir posakius. Visi pasiūlyti žodžiai ir posakiai bus skelbiami portale LRT.lt. „Septintąjį kartą

Taip pat skaitykite