Palangiškiai kurortą puoš savo miesto vėliavomis

Sekmadienį Palangos Kurhauze pirmą kartą įvykusios Palangiškių sueigos metu kurorto švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, taip pat – meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai Dainų šventėje, išdalinta trisdešimt Palangos miesto vėliavų. Tai – nauja tradicija, kurią puoselėti apsispręsta kasmet.

Pasak Palangos Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo bei Savivaldybės tarybos nario Nerijaus Stasiulio, ateityje ketinama pasiūlyti Savivaldybės tarybai patvirtinti Palangai svarbių istorinių bei kultūrinių dienų sąrašą, kuomet palangiškiai bus kviečiami pastatus papuošti savo miesto vėliavomis.

Palangiškių sueigoje ne tik įteiktos miesto vėliavos, bet ir pasidalinta pozityviomis mintimis bei idėjomis apie savo miestą. Pasiūlymų iniciatyvūs vietos gyventojai turėjo ne vieną: dirbti vieningai Palangos labui, būti tolerantiškesniems kitų atžvilgiu. Siūlyta įamžinti iškilias Palangos asmenybes, miesto statytojus, taip pat – visiems drauge kurti Palangos kurorto muziejaus eksponatų lobyną.

Sueigoje nuskambėjo siūlymas švęsti ne tik pirmąjį Palangos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose 1253 m. balandžio 5 d., bet ir legendinį Palangos vardo paminėjimą 1161 m. birželio 15 d.

Išsakyta idėja Šventojoje kurti etnografinę Žvejo sodybą, raginta Palangoje steigti visuomeninę bendruomenės tarybą, kurios priimtus sprendimus būtų privalu svarstyti Savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Palangiškių sueigoje koncertavo įžymūs kraštiečiai Eduardas Kaniava, Vincas Paulauskas, kurorto vardą jau ne pirmus metus garsinantis folkloro ansamblis „Mėguva“.

Renginį vedęs N. Stasiulis pripažino, jog idėja surengti Palangiškių sueigą sklandė jau ne vienerius metus – tokių minčių turėjo tiek kultūros darbuotojai, tiek aktyvūs vietos visuomenės veikėjai. „Kad pirmą kartą į sueigą susirinkta būtent šiemet, lėmė tai, kad pagaliau turime, kur susirinkti – restauruotą Kurhauzą“, – sakė N. Stasiulius.

Palangiškių sueiga yra sudedamoji kultūrinių renginių savaitės „Palangos dienos“ dalis – renginiais palangiškiai ir svečiai kviečiami paminėti dvi kurortui reikšmingas datas: 1253 m. balandžio 5 d., kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas, bei 1921-ųjų kovo 30 d., kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.

Ta proga šeštadienį per 300 entuziastų dalyvavo jau trečius metus iš eilės rengiamame pėsčiųjų žygyje Palanga – Šventoji „Gintaro kelias“.

Šią savaitę numatoma ir daugiau kultūrinių renginių: balandžio 4 d. vyks minėjimas, skirtas Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Renginio metu bus pagerbtas šio pastato architekto Albino Čepio atminimas. Balandžio 5 d., šeštadienį, miesto viešojoje bibliotekoje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.
Jurgita Vanagė
Palangos miesto savivaldybės mero patarėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite