Palangiškiai kurortą puoš savo miesto vėliavomis

Sekmadienį Palangos Kurhauze pirmą kartą įvykusios Palangiškių sueigos metu kurorto švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, taip pat – meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai Dainų šventėje, išdalinta trisdešimt Palangos miesto vėliavų. Tai – nauja tradicija, kurią puoselėti apsispręsta kasmet.

Pasak Palangos Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo bei Savivaldybės tarybos nario Nerijaus Stasiulio, ateityje ketinama pasiūlyti Savivaldybės tarybai patvirtinti Palangai svarbių istorinių bei kultūrinių dienų sąrašą, kuomet palangiškiai bus kviečiami pastatus papuošti savo miesto vėliavomis.

Palangiškių sueigoje ne tik įteiktos miesto vėliavos, bet ir pasidalinta pozityviomis mintimis bei idėjomis apie savo miestą. Pasiūlymų iniciatyvūs vietos gyventojai turėjo ne vieną: dirbti vieningai Palangos labui, būti tolerantiškesniems kitų atžvilgiu. Siūlyta įamžinti iškilias Palangos asmenybes, miesto statytojus, taip pat – visiems drauge kurti Palangos kurorto muziejaus eksponatų lobyną.

Sueigoje nuskambėjo siūlymas švęsti ne tik pirmąjį Palangos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose 1253 m. balandžio 5 d., bet ir legendinį Palangos vardo paminėjimą 1161 m. birželio 15 d.

Išsakyta idėja Šventojoje kurti etnografinę Žvejo sodybą, raginta Palangoje steigti visuomeninę bendruomenės tarybą, kurios priimtus sprendimus būtų privalu svarstyti Savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Palangiškių sueigoje koncertavo įžymūs kraštiečiai Eduardas Kaniava, Vincas Paulauskas, kurorto vardą jau ne pirmus metus garsinantis folkloro ansamblis „Mėguva“.

Renginį vedęs N. Stasiulis pripažino, jog idėja surengti Palangiškių sueigą sklandė jau ne vienerius metus – tokių minčių turėjo tiek kultūros darbuotojai, tiek aktyvūs vietos visuomenės veikėjai. „Kad pirmą kartą į sueigą susirinkta būtent šiemet, lėmė tai, kad pagaliau turime, kur susirinkti – restauruotą Kurhauzą“, – sakė N. Stasiulius.

Palangiškių sueiga yra sudedamoji kultūrinių renginių savaitės „Palangos dienos“ dalis – renginiais palangiškiai ir svečiai kviečiami paminėti dvi kurortui reikšmingas datas: 1253 m. balandžio 5 d., kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas, bei 1921-ųjų kovo 30 d., kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.

Ta proga šeštadienį per 300 entuziastų dalyvavo jau trečius metus iš eilės rengiamame pėsčiųjų žygyje Palanga – Šventoji „Gintaro kelias“.

Šią savaitę numatoma ir daugiau kultūrinių renginių: balandžio 4 d. vyks minėjimas, skirtas Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Renginio metu bus pagerbtas šio pastato architekto Albino Čepio atminimas. Balandžio 5 d., šeštadienį, miesto viešojoje bibliotekoje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.
Jurgita Vanagė
Palangos miesto savivaldybės mero patarėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite