Penktajame Lietuvos etnografiniame regione – Mažojoje Lietuvoje – nuo senų laikų buvo žinomas unikalus, tik šiam kraštui būdingas laivų ženklas – vėtrungė. Teigiama, kad jį sugalvojo Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm).

Šventės atributai – „Vėtrungių kelio“ žaidimo vėliava ir varpas.

Būtent E. V. Berbomo gimimo dieną – birželio 26-ąją – vėl buvo pradėtas dalyvių ratą iš ankstesnių metų turintis „Vėtrungių kelio“ žaidimas. Tą dieną vyko įvairių renginių: šilutiškiai ir miesto svečiai dalyvavo ekskursijoje autobusu H. Zudermano keliais, sugrįžę Hugo Šojaus muziejaus kiemelyje galėjo paskanauti vofelių ir kafijos, užsukti į improvizuotą spaustuvę ir įsigyti skarelių su vėtrungių ženklu, kurį sukūrė tautodailininkas Romas Tarvydas. Vėliau buvo iškelta „Vėtrungių kelio“ žaidimo vėliava.
Hermano Zudermano keliais
„Vėtrungių kelio“ žaidimas šiemet rengiamas jau penktąjį kartą. Žaidimo organizatoriai, naudodamiesi mūsų regiono vėtrunge, kviečia šilutiškius ir kitus žmones, besidominčius savo kraštu, keliauti rekomenduojamais maršrutais ir atlikti žaidimo užduotis.
Penkioliktą valandą pilnas autobusas, lydimas muziejaus direktorės Indrės Skablauskaitės, kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos, išvyko į ekskursiją vokiečių rašytojo Hermano Zudermano keliais. Klausydamiesi muziejininkės Romos Šukienės pasakojimo, aplankėme H. Zudermano gimtąjį namą Macikuose, stabtelėjome prie tos vietos, kur buvo senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, prie H. Zudermano tėvų kapo ir paminklo. Miškelyje prie stadiono, kurį sodino Hugo Šojus ir pavadino Varnamiškiu, buvo priminta, kad Hugo Šojus būtent čia susipažino su Hermanu Zudermanu.
Nepamiršta ir „Germanijos“ viešbučio, stovėjusio toje vietoje, kur dabar įsikūrusi savivaldybė, bei Žalgirių miško. Savo apysakoje „Jonas ir Erdmė“ H. Zudermanas pasakojo būtent apie toje vietovėje gyvenančius žmones. Apgailestauta, kad šiuo metu nerekomenduojama vaikštinėti Žalgirių miško pažintiniu taku. Visiems kelionės dalyviams, tarp kurių buvo ir klaipėdiečių, išdalinti lankstinukai su informacija apie „Vėtrungių kelio“ žaidimą.

Senąja spausdinimo mašina ypač domėjosi mažieji šilutiškiai.

„Vėtrungių kelio“ žaidimas
Šis žaidimas, rengiamas jau penktus metus, įgauna naujų formų. Žaidimo organizatoriai lankstinuke skelbia, kad šiemet „Vėtrungių kelią“ sudaro trys dalys: „Skonių kolekcija“, „Lobiai“ bei „Selfie“. Norintys dalyvauti žaidime gali rinktis bet kurį žaidimą. Visą informaciją apie šį žaidimą galima rasti muziejaus puslapyje, o tuo susidomėjusieji turės galimybę pakeliauti po gražų mūsų kraštą, nes žaidimo partnerių yra visame regione – nuo Jurbarko iki Neringos savivaldybės.
Savaime aišku, kad žaidimo dalyviai kviečiami apsilankyti muziejuose, informaciniuose centruose, bibliotekose. O norint įvykdyti tam tiktras užduotis, reikės nusifotografuoti ar atlikti kokią kitą užduotį. Žaidimas tęsis visą vasarą ir baigsis rugsėjo 27 d., kai oficialiai baigiasi turizmo sezonas.
Dalyvausiantys žaidime „Skonių kolekcija“, penkiose žinomose kavinėse užsisakę „Vėtrungių kelio“ skonio patiekalą“, turės ne tik skanauti išskirtinių patiekalų, bet, gavę voką, privalės atlikti nurodytą užduotį.
„Lobių“ dalis skirta atkaklesniems keliautojams, kurie pagal žemėlapį turės surasti savo lobius. „Selfie“ (asmenukė) žaidimo dalyviai, atvykę į kiekvieną objektą, pasidarys asmenukę ir nuotrauką kels į žaidimo svetainę. Informacijos reikia ieškoti atnaujintoje specialioje „Vėtrungių kelio“ žaidimo interneto svetainėje.
Improvizuotoje kavinėje
17.00 val. muziejaus kiemelyje vyko edukacinės programos šeimoms. Į kiemelį užsuko iš ekskursijos sugrįžę šilutiškiai ir klaipėdiečiai. Dvaro kieme įsikūrusioje jaukioje ir šventiškai išpuoštoje kavinėje buvo galima paskanauti cukraus pudra pagardintų vaflinių blynų, šišioniškių vofeliais vadinamų, užsigerti krašto senbuvių pamėgta kafija. Susidomėjusieji senąja spausdinimo technika galėjo įsigyti skarelių su senovine spausdinimo mašina atspaustais šiai progai sukurtais „ypatiškais“ „Vėtrungių kelio“ ženklais.
Gražaus būta pasisėdėjimo, pasikalbėjimo, vaikų žaidimo čia pat pievelėje, nekreipiant dėmesio į stiprų vėją, besidžiaugiant vis pasirodančia saulute. Vofelių kepėjai turėjo suktis lyg vijurkai, ne kartą teko bėgti iš naujo maišyti tešlą naujai atėjusiems svečiams. Skambėjo muzika, spragsėjo fotoaparatai.

Gardžius vofelius kepė ir svečius vaišino muziejaus darbuotojai.

„Vėtrungių kelio“ vėliava
Šventę vainikavo „Vėtrungių kelio“ žaidimo vėliavos iškėlimas vėtrungių alėjoje prie Šyšos upės. Ją iškėlė šio žaidimo partneriai – Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, sumanytoja, Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė ir Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė Virginija Veiverienė. Skambinti laivo varpu buvo pakviesta iš Klaipėdos atvykusi pedagogė Rasa Kirtiklienė, „Vėtrungių kelio“ dalyvė nuo pat pirmojo žaidimo.
Tris mėnesius besitęsiantis „Vėtrungių kelio“ žaidimas suteiks galimybių dar geriau pažinti Mažosios Lietuvos etnografinį regioną.
Birutė Morkevičienė