Pakabinai lesyklėlę, įsipareigojai…

Laimos Šiaudvytienės nuotr.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, kur gausu nuosavų sodybų, po pakelės medžius, o kartais ir per gatves prastryksi voveraitės. Dvi savaitgalį atliuoksėjo į sodą Žaliojoje gatvėje, matyt, jų dėmesį patraukė gausiai suskridę paukšteliai, kuriems pakabinta uždara lesyklėlė su saulėgrąžomis. Zylės, žvirbliai, nutūpę ant mažyčio pritvirtino padėkliuko, griebia saulėgrąžą ir bemat nuskrenda. Kiek sulesa, iš plastikinio indo vėl pribyra sėklų. Pasitaiko ir tokių savanaudžių, kurie atsitupia ir lesa ilgai… Kiti aplinkui skraido to nesuprasdami… Juodasis strazdas pėstute ateina prie obels ir taikosi į obuolius, susmeigtus ant šakų, palesa. Kai jis artėja prie obels, mažieji paukšteliai bemat išsilaksto.

Išdidžiai pasirodo kėkštas.

O pasirodžiusios dvi voverės sąmyšio nesukėlė: paukšteliai maitinosi lesyklėlėje, voveraitėms ji nerūpėjo, kaip ir aant šakų susmeigti obuoliai, juos tik apžiūrėjo. Po to iš obels į trešnę, kitą, į eglę ir tiek ir tebuvę…

Kai tiek sniego, tokia tikra žiema, gal reikia pagelbėti ir voveraitėms? Kaip tai daryti? To pasiteiravome Ventės rago ornitologijos stoties vyr. ornitologo Vytauto Eigirdo.

Jo nuomone, galima padėti ir voveraitėms, medyje pritvirtinus kokią lentelę, ant jos pabėrus žemės riešutų, gali būti išgiaudyti arba ne, jos geba ir pačios išsigliaudyti. Tačiau, anot ornitologo, jeigu jau pradedi maitinti, turi tai daryti visą likusią žiemą: „Voverės pripras, lankysis. Žinokite, kad jos moka ir išsireikalauti…“

Ar lesinti žiemoti pasilikusias antis, kurių per Šilutę tekančioje Šyšos upėje dabar gausu?

Anot V. Eigirdo, dėl paukščių lesinimo vyksta didelės diskusijos. Žmonės įprato lesinti paukščius ir šiltuoju metų laiku, pripratinti paukščiai lieka žiemoti, o žiemų būna įvairių. Jeigu paukščiai žiemoja tvenkinyje, kuris užšąla, tai jau pavojus, kad jų neliks. Kas kita upėje, kur vanduo neužšąla: kai šiemet tokia žiema, verta palesinti, geriau grūdais, nors tinka ir batonas, tačiau juoda duona tam netinka.

„Nėra gerai, kai žmogus kišasi į paukščių gyvenimą, pakeičia jų įpročius susirasti lesalo. Jie neišskrenda žiemoti, dėl to kyla daug diskusijų ir nėra vieningos nuomonės. Ir žiemos vis kitokios, tai yra, tai nėra, o šiemet gausu sniego, buvo ir šalčių. Jeigu jau pradedame paukščius lesinti, tą reikia daryti visą žiemą. Tarkim, pakabinote lesyklėlę, tai lesalo joje turi būti iki pat pavasario. Paukšteliai pripranta, atskrenda, palesa, o jeigu lesykla bus tuščia, jie atskris, lauks, eikvos jėgas, nusilps ir gali žūti“, – sakė ornitologas, pagalbą paukščiams žiemą pavadinęs ne vienos dienos pramoga, bet atsakingu  įsipareigojimu.

Šią žiemą pagalbos labai reikia kurapkoms. Nyksta jos, nedaug ir Šilutės rajone aptinkama. Jeigu kurapkos iš laukų atklysta prie sodybos, reikia nuvalyti sniegą nuo plotelio žemės, iš eglišakių suramstyti palapinę ir jos viduje papilti grūdų. „Šilutės rajone vos dviejose vietose mačiau kurapkų, panašu, nedaug jų belikę. Būtų gerai padėti joms dabar, kai gilus sniegas“, – paragino V. Eigirdas.

Stasė Skutulienė 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite