Laimos Šiaudvytienės nuotr.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, kur gausu nuosavų sodybų, po pakelės medžius, o kartais ir per gatves prastryksi voveraitės. Dvi savaitgalį atliuoksėjo į sodą Žaliojoje gatvėje, matyt, jų dėmesį patraukė gausiai suskridę paukšteliai, kuriems pakabinta uždara lesyklėlė su saulėgrąžomis. Zylės, žvirbliai, nutūpę ant mažyčio pritvirtino padėkliuko, griebia saulėgrąžą ir bemat nuskrenda. Kiek sulesa, iš plastikinio indo vėl pribyra sėklų. Pasitaiko ir tokių savanaudžių, kurie atsitupia ir lesa ilgai… Kiti aplinkui skraido to nesuprasdami… Juodasis strazdas pėstute ateina prie obels ir taikosi į obuolius, susmeigtus ant šakų, palesa. Kai jis artėja prie obels, mažieji paukšteliai bemat išsilaksto.

Išdidžiai pasirodo kėkštas.

O pasirodžiusios dvi voverės sąmyšio nesukėlė: paukšteliai maitinosi lesyklėlėje, voveraitėms ji nerūpėjo, kaip ir aant šakų susmeigti obuoliai, juos tik apžiūrėjo. Po to iš obels į trešnę, kitą, į eglę ir tiek ir tebuvę…

Kai tiek sniego, tokia tikra žiema, gal reikia pagelbėti ir voveraitėms? Kaip tai daryti? To pasiteiravome Ventės rago ornitologijos stoties vyr. ornitologo Vytauto Eigirdo.

Jo nuomone, galima padėti ir voveraitėms, medyje pritvirtinus kokią lentelę, ant jos pabėrus žemės riešutų, gali būti išgiaudyti arba ne, jos geba ir pačios išsigliaudyti. Tačiau, anot ornitologo, jeigu jau pradedi maitinti, turi tai daryti visą likusią žiemą: „Voverės pripras, lankysis. Žinokite, kad jos moka ir išsireikalauti…“

Ar lesinti žiemoti pasilikusias antis, kurių per Šilutę tekančioje Šyšos upėje dabar gausu?

Anot V. Eigirdo, dėl paukščių lesinimo vyksta didelės diskusijos. Žmonės įprato lesinti paukščius ir šiltuoju metų laiku, pripratinti paukščiai lieka žiemoti, o žiemų būna įvairių. Jeigu paukščiai žiemoja tvenkinyje, kuris užšąla, tai jau pavojus, kad jų neliks. Kas kita upėje, kur vanduo neužšąla: kai šiemet tokia žiema, verta palesinti, geriau grūdais, nors tinka ir batonas, tačiau juoda duona tam netinka.

„Nėra gerai, kai žmogus kišasi į paukščių gyvenimą, pakeičia jų įpročius susirasti lesalo. Jie neišskrenda žiemoti, dėl to kyla daug diskusijų ir nėra vieningos nuomonės. Ir žiemos vis kitokios, tai yra, tai nėra, o šiemet gausu sniego, buvo ir šalčių. Jeigu jau pradedame paukščius lesinti, tą reikia daryti visą žiemą. Tarkim, pakabinote lesyklėlę, tai lesalo joje turi būti iki pat pavasario. Paukšteliai pripranta, atskrenda, palesa, o jeigu lesykla bus tuščia, jie atskris, lauks, eikvos jėgas, nusilps ir gali žūti“, – sakė ornitologas, pagalbą paukščiams žiemą pavadinęs ne vienos dienos pramoga, bet atsakingu  įsipareigojimu.

Šią žiemą pagalbos labai reikia kurapkoms. Nyksta jos, nedaug ir Šilutės rajone aptinkama. Jeigu kurapkos iš laukų atklysta prie sodybos, reikia nuvalyti sniegą nuo plotelio žemės, iš eglišakių suramstyti palapinę ir jos viduje papilti grūdų. „Šilutės rajone vos dviejose vietose mačiau kurapkų, panašu, nedaug jų belikę. Būtų gerai padėti joms dabar, kai gilus sniegas“, – paragino V. Eigirdas.

Stasė Skutulienė