Pagryniuose neužmirštas Prezidentas Kazys Grinius

Seimas nusprendė 2016 metus paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Gruodžio 17 d. bus minimos šio Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto K. Griniaus 150-osios gimimo metinės.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, yra Kazio Griniaus gatvė. Pasukus ja, galima išvažiuoti į kelią Šilutė – Rusnė, kur Šlažų kaime pastatytas tiltas, vadinamas Kazio Griniaus vardu. Šiam tiltui šiemet sukako 90 metų. Šilutės rajono savivaldybė jau pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą – ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu, šis ženklas informuoja, kad tai K. Griniaus tiltas.

Apie Kazį Grinių
K. Grinius gimė Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, 1866 m. gruodžio 17 d. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys, ypač rūpinęsis sveikatos apsauga, pagal išsilavinimą – gydytojas, studijų Maskvoje metais kalėjęs už dalyvavimą studentų riaušėse, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Gyveno Rusijoje, buvo išrinktas Voroneže į Rusijos lietuvių tarybą. Atsidūręs Paryžiuje, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės, padėjo net 1000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvai jis vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas. Jis mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Yra parašęs botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė grožinę, mokslo populiariąją literatūrą iš lenkų kalbos. Už protestą prieš žydų žudymą buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

K. Griniaus gatvėje
Iš Šilutės Žalgirio gatve važiuojant į Pagrynius, visai netoli užrašo, skelbiančio gyvenvietės pavadinimą, į dešinę atsišakoja K. Griniaus gatvė, kuri veda Šlažų tilto link, dar vadinamo Kazio Griniaus tiltu. Jis atstatytas 1926 metais, mat praūžęs didelis potvynis, ledai buvo šį tiltą labai suniokoję.
Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, dėmesį patraukia didelis rausvas lauko riedulys, ant kurio plokštumos priklijuotoje granito plokštėje iškalti tokie Prezidento Kazio Griniaus testamento žodžiai: „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Šį Prezidento atminimui skirtą memorialinį ženklą pagryniškiai atidengė 2009 metų gruodį, K. Griniaus gimtadienio išvakarėse. Įamžinti vos pusmetį Lietuvos Prezidentu buvusio K. Griniaus atminimą sumanė K. Griniaus gatvėje sodybą turintis Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėtojas Algirdas Mykolas Kubaitis, projektą sukūrė jo sūnus vilnietis Mindaugas, šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašą. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą, kuris įteiktas Šilutės muziejui saugoti. Prezidentas K. Grinius Šilutėje apsilankė 1926 m., buvo pirmasis mūsų valstybės Prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos 1923 m. 1926 m. pastatytas per užliejamą teritoriją 616 tūkst. litų kainavęs Šlažų tiltas.
Paminklinis akmuo Prezidento atminimui įamžinti Pagryniuose radosi K. Griniaus vardu pavadintos gatvės pradžioje, šalia Marytės ir Stasio Oželių išpuoselėtos ir dailiai aptvertos sodybos. Daugelis praeivių, kurie vaikščioja į Pagrynius pernai išasfaltuotu ir sutvarkytu taku, kartais sustoja prie šio akmens, perskaito Prezidento žodžius. Matyt, pagryniškiai, kuriems svarbi istorinė atmintis, ir turėjo tokį tikslą.
K. Griniaus gatvės sodybų šeimininkai turi ir kitą tradiciją. M. ir S. Oželių sodyboje ant specialaus stovo dabar visą laiką plevėsuoja vėliava su Vyčio ženklu, kartais ją pakeičia Lietuvos trispalvė. Anksčiau S. Oželis, Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, sodyboje iškeldavo Lietuvos trispalvę, tačiau ne tik per valstybės šventes, svarbias Lietuvai datas, religines šventes, bet ir per žmonos Marytės, sūnų Mindaugo ir Stasio, marčios Evelinos, anūko Martyno gimtadienius. Progų iškelti Lietuvos trispalvę radosi vis daugiau – į giminę atėjo dar viena marti Julija, sulaukta anūkės.
Yra Pagryniuose patriotų: vėliavos su Vyčio ženklu nuolat plevėsuoja K. Griniaus gatvėje šeštuoju numeriu pažymėtoje sodyboje, ji plevėsuoja ir šios gatvės 11A sodyboje. Visą laiką plevėsuojančių vėliavų su Vyčio ženklu Pagrynių kaime yra nemažai. Toks ženklas labai dera išpuoselėtose, gražiai prižiūrimose sodybose.
Pagryniai sparčiai plečiasi, daugėja naujų statybų, tad ribos, skiriančios šį priemiestį nuo Šilutės, greitai nebeliks. Gyventojų skaičiumi Pagryniai senokai bus aplenkę ne vieną mažesnę rajono seniūniją. Tiesa, kaimo pavadinimas lyg ir sietųsi su Prezidento K. Griniaus pavarde, tačiau tokių sąsajų nėra.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite