Pagryniuose neužmirštas Prezidentas Kazys Grinius

Seimas nusprendė 2016 metus paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Gruodžio 17 d. bus minimos šio Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto K. Griniaus 150-osios gimimo metinės.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, yra Kazio Griniaus gatvė. Pasukus ja, galima išvažiuoti į kelią Šilutė – Rusnė, kur Šlažų kaime pastatytas tiltas, vadinamas Kazio Griniaus vardu. Šiam tiltui šiemet sukako 90 metų. Šilutės rajono savivaldybė jau pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą – ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu, šis ženklas informuoja, kad tai K. Griniaus tiltas.

Apie Kazį Grinių
K. Grinius gimė Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, 1866 m. gruodžio 17 d. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys, ypač rūpinęsis sveikatos apsauga, pagal išsilavinimą – gydytojas, studijų Maskvoje metais kalėjęs už dalyvavimą studentų riaušėse, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Gyveno Rusijoje, buvo išrinktas Voroneže į Rusijos lietuvių tarybą. Atsidūręs Paryžiuje, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės, padėjo net 1000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvai jis vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas. Jis mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Yra parašęs botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė grožinę, mokslo populiariąją literatūrą iš lenkų kalbos. Už protestą prieš žydų žudymą buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

K. Griniaus gatvėje
Iš Šilutės Žalgirio gatve važiuojant į Pagrynius, visai netoli užrašo, skelbiančio gyvenvietės pavadinimą, į dešinę atsišakoja K. Griniaus gatvė, kuri veda Šlažų tilto link, dar vadinamo Kazio Griniaus tiltu. Jis atstatytas 1926 metais, mat praūžęs didelis potvynis, ledai buvo šį tiltą labai suniokoję.
Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, dėmesį patraukia didelis rausvas lauko riedulys, ant kurio plokštumos priklijuotoje granito plokštėje iškalti tokie Prezidento Kazio Griniaus testamento žodžiai: „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Šį Prezidento atminimui skirtą memorialinį ženklą pagryniškiai atidengė 2009 metų gruodį, K. Griniaus gimtadienio išvakarėse. Įamžinti vos pusmetį Lietuvos Prezidentu buvusio K. Griniaus atminimą sumanė K. Griniaus gatvėje sodybą turintis Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėtojas Algirdas Mykolas Kubaitis, projektą sukūrė jo sūnus vilnietis Mindaugas, šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašą. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą, kuris įteiktas Šilutės muziejui saugoti. Prezidentas K. Grinius Šilutėje apsilankė 1926 m., buvo pirmasis mūsų valstybės Prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos 1923 m. 1926 m. pastatytas per užliejamą teritoriją 616 tūkst. litų kainavęs Šlažų tiltas.
Paminklinis akmuo Prezidento atminimui įamžinti Pagryniuose radosi K. Griniaus vardu pavadintos gatvės pradžioje, šalia Marytės ir Stasio Oželių išpuoselėtos ir dailiai aptvertos sodybos. Daugelis praeivių, kurie vaikščioja į Pagrynius pernai išasfaltuotu ir sutvarkytu taku, kartais sustoja prie šio akmens, perskaito Prezidento žodžius. Matyt, pagryniškiai, kuriems svarbi istorinė atmintis, ir turėjo tokį tikslą.
K. Griniaus gatvės sodybų šeimininkai turi ir kitą tradiciją. M. ir S. Oželių sodyboje ant specialaus stovo dabar visą laiką plevėsuoja vėliava su Vyčio ženklu, kartais ją pakeičia Lietuvos trispalvė. Anksčiau S. Oželis, Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, sodyboje iškeldavo Lietuvos trispalvę, tačiau ne tik per valstybės šventes, svarbias Lietuvai datas, religines šventes, bet ir per žmonos Marytės, sūnų Mindaugo ir Stasio, marčios Evelinos, anūko Martyno gimtadienius. Progų iškelti Lietuvos trispalvę radosi vis daugiau – į giminę atėjo dar viena marti Julija, sulaukta anūkės.
Yra Pagryniuose patriotų: vėliavos su Vyčio ženklu nuolat plevėsuoja K. Griniaus gatvėje šeštuoju numeriu pažymėtoje sodyboje, ji plevėsuoja ir šios gatvės 11A sodyboje. Visą laiką plevėsuojančių vėliavų su Vyčio ženklu Pagrynių kaime yra nemažai. Toks ženklas labai dera išpuoselėtose, gražiai prižiūrimose sodybose.
Pagryniai sparčiai plečiasi, daugėja naujų statybų, tad ribos, skiriančios šį priemiestį nuo Šilutės, greitai nebeliks. Gyventojų skaičiumi Pagryniai senokai bus aplenkę ne vieną mažesnę rajono seniūniją. Tiesa, kaimo pavadinimas lyg ir sietųsi su Prezidento K. Griniaus pavarde, tačiau tokių sąsajų nėra.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite