Pagrindinę Briuselio eglę puošia žaislai „Riga“

Gruodžio 3-4 d. Briuselyje įvyko paskutinė šią kadenciją Europos Sąjungos Regionų komiteto plenarinė sesija. Nuo vasario Regionų komitete dirbs naujos sudėties Lietuvos savivaldos atstovų delegacija. Per 350 Regionų komiteto narių iš 28 valstybių apsvarstė ir priėmė 18 nuomonių (taip vadinamas dokumentas), surengta diskusija su Europos Komisijos nare Corina Cretu, atsakinga už regioninę politiką.

Šių metų kalėdinę eglę Briuselio centre papuošė žaislai su užrašu „Riga“ – taip pristatoma Latvijos, kuri nuo sausio pirmininkaus Europos Tarybai, sostinė.

Malonios naujienos
Nors buvo žvarboka, centrinėje Briuselio aikštėje švieselėmis jau blyksėjo kalėdinė eglė, papuošta žaislais su užrašu „Riga“, būriavosi daugybė ekskursantų. Nuo sausio pirmininkavimą Europos Tarybai iš Italijos perima Latvija, šiai progai skirti ir kalėdinės eglutės papuošalai, pristatantys Latvijos sostinę Rygą. Šalia aptvertos aukštos eglės ant žemės stovi užrašas „Riga“ – jo aukštis būtų žmogui iki pažastų… Netoli eglės – tradicinė prakartėlė su personažais. Tai natūralaus dydžio nendrėmis dengtas tvartas, niekuo nesiskiriantis nuo esamų bet kuriame kaime, tik jis radosi akmenimis grįstoje miesto aikštėje. Vaikštinėja gyvos avys, pastatyti medžiai, paberta kraiko, padėta šieno… Čia nuolat blyksi fotoaparatai.
Septintą kartą Regionų komiteto Europos socialistų partijos frakcija organizavo fotografijų konkursą. Šiemet jo tema „Darbo vietos Europai. Europa už darbo vietas“. Konkurse kviesti dalyvauti 18 metų ir vyresni fotografijos mėgėjai. Džiugi žinia: 2014 metų šio konkurso nugalėtoju pripažintas lietuvis iš Vilniaus Gediminas Tamulynas, 29 metų jaunuolis, kilęs iš Tauragės krašto, mėgstąs keliauti po pasaulį. Jo nuotraukoje – vaizdas iš plieno perdirbimo įmonės.
G. Tamulynui įteikta 2000 eurų vertės fotografijos įranga bei padovanota trijų dienų kelionė į Briuselį dviems. Nugalėtoją apdovanojo frakcijos prezidentas Karl Heinz Lambertz. Antrąją vietą laimėjo fotografas iš Latvijos, trečią – Belgijos atstovas, publikos prizas atiteko Bulgarijos fotografui.
G. Tamulyną pasveikino Europos socialistų partijos frakcijos nariai iš Lietuvos Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, ir šio rašinio autorė.
Kadenciją baigianti lietuvių delegacija Regionų komitete surengė darbo pietus su Lietuvos atstovais Europos Parlamente P. Auštrevičiumi, A. Guoga, G. Landsbergiu ir B. Rope. Aptartas būsimas bendradarbiavimas, susitikimai ir kitokio pobūdžio bendra veikla. Nors naujos sudėties Lietuvos atstovų delegacija Regionų komitete dar galutinai nepatvirtinta, jau aišku, kad tikraisiais nariais ir kitą kadenciją turėtų būti Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Druskininkų – R. Malinauskas, Panevėžio rajono – P. Žagunis, Klaipėdos miesto – V. Grubliauskas, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius (jis, ko gero, bus delegacijos vadovas), populiarus bei pripažintas politikas Regionų komitete. Populiarumu išsiskyrė ir daug metų šiame komitete dirbęs G. Paviržis, kuris nusprendė nebedalyvauti savivaldos rinkimuose.
Regionų komiteto tikrieji ir pakaitiniai nariai delegacijoje išliks, jeigu dalyvaus savivaldos rinkimuose ir gaus Tarybos narių mandatus. Nepasisekus kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose, jų vietas užims kiti partiečiai. Naujo nario skyrimo procedūra trunka pusmetį.
Po gruodžio 3 d. posėdžio, trukusio nuo 15 iki 20 val., buvo surengta iškilminga vakarienė Regionų komiteto kadencijos pabaigos proga.

Plenarinė ES Regionų komiteto sesija.
Autorės nuotr.

Pažintis su naująją Europos Komisijos nare
Stebėtinai konkreti ir dalykiška – tokį įspūdį paliko Rumunijos atstovė, tik nuo lapkričio 1 d. dirbanti Europos Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, Corina Cretu.
Nuo 2006 m. pabaigos, kiek teko dalyvauti Regionų komiteto darbe, į plenarines sesijas nuolat atvykdavo Europos Komisijos narių, atsakingų už įvairias sritis. Po svečių kalbų savo nuomones išsakydavo frakcijų vadovai, po to žodį vėl tardavo svečiai. Kartais po tokios diskusijos užrašams skirtas lapas likdavo tuščias… Šįkart C. Cretu mintys vos sutilpo į kelis puslapius. „Noriu būti miestų ir regionų balsas…“ – kalbėjo apie būsimą penkerių metų darbą C. Cretu, beje, buvusi ir Regionų komiteto narė, ir Rumunijos parlamento narė iš Bukarešto, kuris pagal gyventojų skaičių yra 7 mietas Europos Sąjungoje.
Per 20 metų išdirbusi Rumunijos ir ES institucijose, C. Cretu pripažino, kad „reikia iniciatyvų iš viršaus ir aktyvumo iš apačios“. Jau yra 28 partnerystės susitarimai su valstybėmis, jau patvirtinta 40 programų, jau žinoma, kad, pavyzdžiui, vien užimtumui ir investicijoms numatyta per 350 milijardų eurų europinės paramos, padėsiančios bristi iš krizės, tačiau nebūsią kompromisų dėl darbų kokybės, lėšų panaudojimo skaidrumo ir pasiekto rezultato – tai turi pasitarnauti užimtumui didinti.
Siekis – konkretus: mažinti ekonominius skirtumus tarp valstybių ir siekti naudos žmonėms. 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu kelios ES valstybės narės menkai pasinaudojo finansine parama, nuolat kalbėta apie finansavimo supaprastinimą. Komisarė sutiko, kad biurokratizmo esama daug, projektus būtų paranku teikti internetu. Tačiau biurokratizmo naštą didina ir konkrečios valstybės. C. Cretu šią situaciją palygino su tango – šokti reikia dviese, vadinasi ES ir kiekviena konkreti valstybė narė turi siekti bendro gero rezultato. Europinė parama darbo vietoms kurti, investicijoms skatinti, ko gero, naująjį finansinį etapą gali net padvigubėti, tačiau rezultatus lems ES ir jos valstybių narių parodytos pastangos. Komisarė neslėpė, kad jos gimtojoje Rumunijoje iš 8 regionų net 7 laikomi menkai išsivysčiusiais, tad anksti teigti, kad visur juntamas atsigavimas po krizės.
Baisioji migracijos pusė
Pirmininkauti Europos Tarybai šį pusmetį baigianti Italija parodė išskirtinį dėmesį realiai Europos migracijos politikai. Svarstant šį dokumentą, kalbėjo Italijos Vidaus reikalų valstybės sekretorius Domenico Manzione. ES pasienio valstybės jaučia net tris kartus padidėjusį migrantų antplūdį. Vietos gyventojai tuo nepatenkinti. Čia situacija naudojasi mafija, klesti prekyba žmonėmis. Iš Afrikos kontinento nelegaliai gabenami žmonės dingsta, žūsta, turi ištverti baisias tokių kelionių kančias.
Europos Sąjunga turi paisyti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų. Per pastaruosius 15 metų po pirmųjų bandymų parengti bendrą migracijos politiką tebėra atotrūkis tarp praktikos ir deklaruotų principų. Pasigendama net keitimosi gerąja praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimu, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija. Išties realūs migracijos srautai tampa nevaldomi, akivaizdus ir vietos gyventojų priešiškumas, jų baimės ir nuogąstavimai, iškyla pavojus žmogaus teisėms ir laisvei.
Manoma, kad migracija iš Afrikos ir artimųjų Rytų valstybių tik augs. Žmonės juk bėga ir nuo karo. Valstybės, kurios sulaukia didelio migrantų skaičiaus, turi sulaukti ir finansinės paramos. Viduržemio jūroje įvyko daug tragedijų – migrantų ir nuskendo, ir dingo, o gyvieji patyrė siaubą. ES pasienio valstybės turi kilti ne tik iš krizės, įveikti skaudžias jos pasekmes, bet ir tvarkytis su migracija.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Didžiausias Šilutės darbdavys lėtina gamybos tempą

Šilutėje sklando kalbos apie atleidžiamus „Šilutės baldų“ darbuotojus. Ar tai tiesa? Pasakoja Eimuntas Jankauskas, „Šilutės baldų“ vadovas: „Šiuo metu mūsų veiklą neigiamai veikia tiek geopolitinė padėtis, tiek ekonominė situacija pasaulinėse rinkose. Jau nekalbant apie beprecedentį elektros kainų šuolį, kuris skaudžiai kerta visai šalies pramonei. Ėmėmės maksimalaus taupymo režimo, todėl atidžiai vertiname ir darbuotojų poreikį. Visuma minėtų veiksnių verčia sulėtinti anksčiau planuotus įdarbinimo tempus. Kadangi negatyvios tendencijos užsitęsė ir taupymo priemonės norimo efekto nebeduoda, todėl šalies pramonė priversta peržiūrėti darbuotojų skaičių

Savaitgalį bus šilta, gali palyti

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad spalio 7 d., penktadienį, orai leis saulei išryškinti auksaspalvius medžių lapus. Vėjas dieną pradės rimti iki vidutinio. Įdienojus džiugins maloni rudeniška 14-18 laipsnių šiluma. Savaitgalis taip pat turėtų būti šiltas, tačiau sulauksime lietaus. Spalio 9 d., sekmadienį, naktį dar daug kur trumpi lietūs, dieną palis tik vietomis. Vėjas vakarinių krypčių, apysmarkis. Temperatūra pažemės iki 6-11, dieną sulauksime 12-16 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., pirmadienį, lietaus neprognozuojama. Naktį ir rytą kai kur suboluos rūkas. Naktį pūs

Metų mokytoja – Tatjana Balvočienė. Apdovanoti geriausi rajono pedagogai

Tarptautinei mokytojų dienai skirtas renginys Šilutėje šiemet ypatingas. Pedagogai pirmieji įžengė į renovuotą Šilutės kultūros ir pramogų centrą. Čia įvyko iškilminga Mokytojų dienai skirta šventė bei pedagogų apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai. „Nuostabu tokią šventinę dieną matyti, kad salėje beveik nėra laisvų vietų. Džiaugiuosi, kad šiandien kartu su mumis yra ir mokytojai senjorai. Minėdami Jūsų profesinę šventę tariame nuoširdžiausią ačiū už kantrybę, siekius ir įdėtas didžiules pastangas auklėjant Šilutės krašto jaunąją kartą. Būkite pavyzdžiu savo mokiniams, nepailskite

Šilutės rajone pastatyti tekstilės konteineriai. Kur jie?

Šilutės rajono savivaldybė gyventojus informuoja, kad ir Šilutės rajone pagaliau bus tekstilės konteineriai, į kuriuos galima išmesti nenaudojamus ir nereikalingus tekstilės gaminius. Tekstilės konteinerių statymo vietos: Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 17; PC „IKI“, Dariaus ir Girėno g. 11, Šilutė; Autobusų stotis, Tilžės g. 22, Šilutė; Geležinkelio g. 4, Šilutė; Dzūkų g. 24, Šilutė; Tilžės g. 59, Verdainės k. (VIADA degalinėje); Mokyklos g. 6, Laučių k.; Beržų g., Macikų k. (prie autobusų stotelės); Santakos g. 2, Pagrynių k.; Miško g. 22,

Taip pat skaitykite