Pagrindinę Briuselio eglę puošia žaislai „Riga“

Gruodžio 3-4 d. Briuselyje įvyko paskutinė šią kadenciją Europos Sąjungos Regionų komiteto plenarinė sesija. Nuo vasario Regionų komitete dirbs naujos sudėties Lietuvos savivaldos atstovų delegacija. Per 350 Regionų komiteto narių iš 28 valstybių apsvarstė ir priėmė 18 nuomonių (taip vadinamas dokumentas), surengta diskusija su Europos Komisijos nare Corina Cretu, atsakinga už regioninę politiką.

Šių metų kalėdinę eglę Briuselio centre papuošė žaislai su užrašu „Riga“ – taip pristatoma Latvijos, kuri nuo sausio pirmininkaus Europos Tarybai, sostinė.

Malonios naujienos
Nors buvo žvarboka, centrinėje Briuselio aikštėje švieselėmis jau blyksėjo kalėdinė eglė, papuošta žaislais su užrašu „Riga“, būriavosi daugybė ekskursantų. Nuo sausio pirmininkavimą Europos Tarybai iš Italijos perima Latvija, šiai progai skirti ir kalėdinės eglutės papuošalai, pristatantys Latvijos sostinę Rygą. Šalia aptvertos aukštos eglės ant žemės stovi užrašas „Riga“ – jo aukštis būtų žmogui iki pažastų… Netoli eglės – tradicinė prakartėlė su personažais. Tai natūralaus dydžio nendrėmis dengtas tvartas, niekuo nesiskiriantis nuo esamų bet kuriame kaime, tik jis radosi akmenimis grįstoje miesto aikštėje. Vaikštinėja gyvos avys, pastatyti medžiai, paberta kraiko, padėta šieno… Čia nuolat blyksi fotoaparatai.
Septintą kartą Regionų komiteto Europos socialistų partijos frakcija organizavo fotografijų konkursą. Šiemet jo tema „Darbo vietos Europai. Europa už darbo vietas“. Konkurse kviesti dalyvauti 18 metų ir vyresni fotografijos mėgėjai. Džiugi žinia: 2014 metų šio konkurso nugalėtoju pripažintas lietuvis iš Vilniaus Gediminas Tamulynas, 29 metų jaunuolis, kilęs iš Tauragės krašto, mėgstąs keliauti po pasaulį. Jo nuotraukoje – vaizdas iš plieno perdirbimo įmonės.
G. Tamulynui įteikta 2000 eurų vertės fotografijos įranga bei padovanota trijų dienų kelionė į Briuselį dviems. Nugalėtoją apdovanojo frakcijos prezidentas Karl Heinz Lambertz. Antrąją vietą laimėjo fotografas iš Latvijos, trečią – Belgijos atstovas, publikos prizas atiteko Bulgarijos fotografui.
G. Tamulyną pasveikino Europos socialistų partijos frakcijos nariai iš Lietuvos Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, ir šio rašinio autorė.
Kadenciją baigianti lietuvių delegacija Regionų komitete surengė darbo pietus su Lietuvos atstovais Europos Parlamente P. Auštrevičiumi, A. Guoga, G. Landsbergiu ir B. Rope. Aptartas būsimas bendradarbiavimas, susitikimai ir kitokio pobūdžio bendra veikla. Nors naujos sudėties Lietuvos atstovų delegacija Regionų komitete dar galutinai nepatvirtinta, jau aišku, kad tikraisiais nariais ir kitą kadenciją turėtų būti Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Druskininkų – R. Malinauskas, Panevėžio rajono – P. Žagunis, Klaipėdos miesto – V. Grubliauskas, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius (jis, ko gero, bus delegacijos vadovas), populiarus bei pripažintas politikas Regionų komitete. Populiarumu išsiskyrė ir daug metų šiame komitete dirbęs G. Paviržis, kuris nusprendė nebedalyvauti savivaldos rinkimuose.
Regionų komiteto tikrieji ir pakaitiniai nariai delegacijoje išliks, jeigu dalyvaus savivaldos rinkimuose ir gaus Tarybos narių mandatus. Nepasisekus kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose, jų vietas užims kiti partiečiai. Naujo nario skyrimo procedūra trunka pusmetį.
Po gruodžio 3 d. posėdžio, trukusio nuo 15 iki 20 val., buvo surengta iškilminga vakarienė Regionų komiteto kadencijos pabaigos proga.

Plenarinė ES Regionų komiteto sesija.
Autorės nuotr.

Pažintis su naująją Europos Komisijos nare
Stebėtinai konkreti ir dalykiška – tokį įspūdį paliko Rumunijos atstovė, tik nuo lapkričio 1 d. dirbanti Europos Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, Corina Cretu.
Nuo 2006 m. pabaigos, kiek teko dalyvauti Regionų komiteto darbe, į plenarines sesijas nuolat atvykdavo Europos Komisijos narių, atsakingų už įvairias sritis. Po svečių kalbų savo nuomones išsakydavo frakcijų vadovai, po to žodį vėl tardavo svečiai. Kartais po tokios diskusijos užrašams skirtas lapas likdavo tuščias… Šįkart C. Cretu mintys vos sutilpo į kelis puslapius. „Noriu būti miestų ir regionų balsas…“ – kalbėjo apie būsimą penkerių metų darbą C. Cretu, beje, buvusi ir Regionų komiteto narė, ir Rumunijos parlamento narė iš Bukarešto, kuris pagal gyventojų skaičių yra 7 mietas Europos Sąjungoje.
Per 20 metų išdirbusi Rumunijos ir ES institucijose, C. Cretu pripažino, kad „reikia iniciatyvų iš viršaus ir aktyvumo iš apačios“. Jau yra 28 partnerystės susitarimai su valstybėmis, jau patvirtinta 40 programų, jau žinoma, kad, pavyzdžiui, vien užimtumui ir investicijoms numatyta per 350 milijardų eurų europinės paramos, padėsiančios bristi iš krizės, tačiau nebūsią kompromisų dėl darbų kokybės, lėšų panaudojimo skaidrumo ir pasiekto rezultato – tai turi pasitarnauti užimtumui didinti.
Siekis – konkretus: mažinti ekonominius skirtumus tarp valstybių ir siekti naudos žmonėms. 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu kelios ES valstybės narės menkai pasinaudojo finansine parama, nuolat kalbėta apie finansavimo supaprastinimą. Komisarė sutiko, kad biurokratizmo esama daug, projektus būtų paranku teikti internetu. Tačiau biurokratizmo naštą didina ir konkrečios valstybės. C. Cretu šią situaciją palygino su tango – šokti reikia dviese, vadinasi ES ir kiekviena konkreti valstybė narė turi siekti bendro gero rezultato. Europinė parama darbo vietoms kurti, investicijoms skatinti, ko gero, naująjį finansinį etapą gali net padvigubėti, tačiau rezultatus lems ES ir jos valstybių narių parodytos pastangos. Komisarė neslėpė, kad jos gimtojoje Rumunijoje iš 8 regionų net 7 laikomi menkai išsivysčiusiais, tad anksti teigti, kad visur juntamas atsigavimas po krizės.
Baisioji migracijos pusė
Pirmininkauti Europos Tarybai šį pusmetį baigianti Italija parodė išskirtinį dėmesį realiai Europos migracijos politikai. Svarstant šį dokumentą, kalbėjo Italijos Vidaus reikalų valstybės sekretorius Domenico Manzione. ES pasienio valstybės jaučia net tris kartus padidėjusį migrantų antplūdį. Vietos gyventojai tuo nepatenkinti. Čia situacija naudojasi mafija, klesti prekyba žmonėmis. Iš Afrikos kontinento nelegaliai gabenami žmonės dingsta, žūsta, turi ištverti baisias tokių kelionių kančias.
Europos Sąjunga turi paisyti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų. Per pastaruosius 15 metų po pirmųjų bandymų parengti bendrą migracijos politiką tebėra atotrūkis tarp praktikos ir deklaruotų principų. Pasigendama net keitimosi gerąja praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimu, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija. Išties realūs migracijos srautai tampa nevaldomi, akivaizdus ir vietos gyventojų priešiškumas, jų baimės ir nuogąstavimai, iškyla pavojus žmogaus teisėms ir laisvei.
Manoma, kad migracija iš Afrikos ir artimųjų Rytų valstybių tik augs. Žmonės juk bėga ir nuo karo. Valstybės, kurios sulaukia didelio migrantų skaičiaus, turi sulaukti ir finansinės paramos. Viduržemio jūroje įvyko daug tragedijų – migrantų ir nuskendo, ir dingo, o gyvieji patyrė siaubą. ES pasienio valstybės turi kilti ne tik iš krizės, įveikti skaudžias jos pasekmes, bet ir tvarkytis su migracija.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Jaunimą kviečia į savanorišką tarnybą

jaunimo savanoriai

2021 m. Jaunimo savanorišką tarnybą (JST) Šilutės rajone išbandžiusiems 36 jaunuoliams įteikti šios programos baigimo pažymėjimai. Jaunimo savanoriška tarnyba Šilutės rajone vyksta nuo 2019 metų. Jaunimas kasmet gali dalyvauti  6 mėnesius trunkančioje programoje, taip ugdydamas turimas ir įgydamas naujų kompetencijų. Įstaigos priima savanorius Džiaugiamės, kad mūsų rajone yra daug organizacijų, suteikiančių savanorystės vietą, skiriančios kuratorius ir įvairiausių užduočių jaunimui. Tokios organizacijos neatlygintinai prisideda prie jaunuolių tobulėjimo. Ko reikia norint tapti priimančia organizacija ir sulaukti savanorių, informacijos ieškokite čia 2021 m.

Pagėgiškiams sėkmingas „Dainų dainelės“ turas Tauragėje

Tauragės meno mokykloje įvykusiame Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoniniame etape dalyvavo 39 kolektyvai ir atlikėjai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Kelmės, Raseinių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Visi dalyviai atliko po tris dainas, kurias vertino 10 narių komisija. Komisijos pirmininkas Dainius Puišys, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, nariai: Artūras Novikas, A. Noviko džiazo mokyklos vadovas, Martynas Staškus, Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, Dalia Tumosaitė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė  ir po

Atšaukiami uždarose erdvėse suplanuoti renginiai

Sausio 24 d. Šilutės r. savivaldybės skelbiama COVID-19 statistika: šiuo metu serga 496 asmenys. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 6 968 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų: 6 195 pasveiko; 116 asmenų mirė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio  įsakymu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki vasario 6 d. imtinai atšaukiami ar vėlesniam laikui atidedami visi Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje uždarose erdvėse suplanuoti renginiai, už kurių organizavimą atsakinga Savivaldybės administracija bei Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio įsakymas

Milijonas – Lietuvos bitininkams

bitininkams

Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos. Pernai jiems buvo skirta 974 tūkst. Eur. Šiemet parama bitininkams bus didesnė – 1,1 mln. eurų. Parama bitininkams teikiama pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programą iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir valstybės biudžeto. Paramos gali kreiptis bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos. Programoje numatytos net 8 priemonės, kurioms įgyvendinti galima gauti paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su bičių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze;

Taip pat skaitykite