Pagrindinę Briuselio eglę puošia žaislai „Riga“

Gruodžio 3-4 d. Briuselyje įvyko paskutinė šią kadenciją Europos Sąjungos Regionų komiteto plenarinė sesija. Nuo vasario Regionų komitete dirbs naujos sudėties Lietuvos savivaldos atstovų delegacija. Per 350 Regionų komiteto narių iš 28 valstybių apsvarstė ir priėmė 18 nuomonių (taip vadinamas dokumentas), surengta diskusija su Europos Komisijos nare Corina Cretu, atsakinga už regioninę politiką.

Šių metų kalėdinę eglę Briuselio centre papuošė žaislai su užrašu „Riga“ – taip pristatoma Latvijos, kuri nuo sausio pirmininkaus Europos Tarybai, sostinė.

Malonios naujienos
Nors buvo žvarboka, centrinėje Briuselio aikštėje švieselėmis jau blyksėjo kalėdinė eglė, papuošta žaislais su užrašu „Riga“, būriavosi daugybė ekskursantų. Nuo sausio pirmininkavimą Europos Tarybai iš Italijos perima Latvija, šiai progai skirti ir kalėdinės eglutės papuošalai, pristatantys Latvijos sostinę Rygą. Šalia aptvertos aukštos eglės ant žemės stovi užrašas „Riga“ – jo aukštis būtų žmogui iki pažastų… Netoli eglės – tradicinė prakartėlė su personažais. Tai natūralaus dydžio nendrėmis dengtas tvartas, niekuo nesiskiriantis nuo esamų bet kuriame kaime, tik jis radosi akmenimis grįstoje miesto aikštėje. Vaikštinėja gyvos avys, pastatyti medžiai, paberta kraiko, padėta šieno… Čia nuolat blyksi fotoaparatai.
Septintą kartą Regionų komiteto Europos socialistų partijos frakcija organizavo fotografijų konkursą. Šiemet jo tema „Darbo vietos Europai. Europa už darbo vietas“. Konkurse kviesti dalyvauti 18 metų ir vyresni fotografijos mėgėjai. Džiugi žinia: 2014 metų šio konkurso nugalėtoju pripažintas lietuvis iš Vilniaus Gediminas Tamulynas, 29 metų jaunuolis, kilęs iš Tauragės krašto, mėgstąs keliauti po pasaulį. Jo nuotraukoje – vaizdas iš plieno perdirbimo įmonės.
G. Tamulynui įteikta 2000 eurų vertės fotografijos įranga bei padovanota trijų dienų kelionė į Briuselį dviems. Nugalėtoją apdovanojo frakcijos prezidentas Karl Heinz Lambertz. Antrąją vietą laimėjo fotografas iš Latvijos, trečią – Belgijos atstovas, publikos prizas atiteko Bulgarijos fotografui.
G. Tamulyną pasveikino Europos socialistų partijos frakcijos nariai iš Lietuvos Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, ir šio rašinio autorė.
Kadenciją baigianti lietuvių delegacija Regionų komitete surengė darbo pietus su Lietuvos atstovais Europos Parlamente P. Auštrevičiumi, A. Guoga, G. Landsbergiu ir B. Rope. Aptartas būsimas bendradarbiavimas, susitikimai ir kitokio pobūdžio bendra veikla. Nors naujos sudėties Lietuvos atstovų delegacija Regionų komitete dar galutinai nepatvirtinta, jau aišku, kad tikraisiais nariais ir kitą kadenciją turėtų būti Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Druskininkų – R. Malinauskas, Panevėžio rajono – P. Žagunis, Klaipėdos miesto – V. Grubliauskas, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius (jis, ko gero, bus delegacijos vadovas), populiarus bei pripažintas politikas Regionų komitete. Populiarumu išsiskyrė ir daug metų šiame komitete dirbęs G. Paviržis, kuris nusprendė nebedalyvauti savivaldos rinkimuose.
Regionų komiteto tikrieji ir pakaitiniai nariai delegacijoje išliks, jeigu dalyvaus savivaldos rinkimuose ir gaus Tarybos narių mandatus. Nepasisekus kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose, jų vietas užims kiti partiečiai. Naujo nario skyrimo procedūra trunka pusmetį.
Po gruodžio 3 d. posėdžio, trukusio nuo 15 iki 20 val., buvo surengta iškilminga vakarienė Regionų komiteto kadencijos pabaigos proga.

Plenarinė ES Regionų komiteto sesija.
Autorės nuotr.

Pažintis su naująją Europos Komisijos nare
Stebėtinai konkreti ir dalykiška – tokį įspūdį paliko Rumunijos atstovė, tik nuo lapkričio 1 d. dirbanti Europos Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, Corina Cretu.
Nuo 2006 m. pabaigos, kiek teko dalyvauti Regionų komiteto darbe, į plenarines sesijas nuolat atvykdavo Europos Komisijos narių, atsakingų už įvairias sritis. Po svečių kalbų savo nuomones išsakydavo frakcijų vadovai, po to žodį vėl tardavo svečiai. Kartais po tokios diskusijos užrašams skirtas lapas likdavo tuščias… Šįkart C. Cretu mintys vos sutilpo į kelis puslapius. „Noriu būti miestų ir regionų balsas…“ – kalbėjo apie būsimą penkerių metų darbą C. Cretu, beje, buvusi ir Regionų komiteto narė, ir Rumunijos parlamento narė iš Bukarešto, kuris pagal gyventojų skaičių yra 7 mietas Europos Sąjungoje.
Per 20 metų išdirbusi Rumunijos ir ES institucijose, C. Cretu pripažino, kad „reikia iniciatyvų iš viršaus ir aktyvumo iš apačios“. Jau yra 28 partnerystės susitarimai su valstybėmis, jau patvirtinta 40 programų, jau žinoma, kad, pavyzdžiui, vien užimtumui ir investicijoms numatyta per 350 milijardų eurų europinės paramos, padėsiančios bristi iš krizės, tačiau nebūsią kompromisų dėl darbų kokybės, lėšų panaudojimo skaidrumo ir pasiekto rezultato – tai turi pasitarnauti užimtumui didinti.
Siekis – konkretus: mažinti ekonominius skirtumus tarp valstybių ir siekti naudos žmonėms. 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu kelios ES valstybės narės menkai pasinaudojo finansine parama, nuolat kalbėta apie finansavimo supaprastinimą. Komisarė sutiko, kad biurokratizmo esama daug, projektus būtų paranku teikti internetu. Tačiau biurokratizmo naštą didina ir konkrečios valstybės. C. Cretu šią situaciją palygino su tango – šokti reikia dviese, vadinasi ES ir kiekviena konkreti valstybė narė turi siekti bendro gero rezultato. Europinė parama darbo vietoms kurti, investicijoms skatinti, ko gero, naująjį finansinį etapą gali net padvigubėti, tačiau rezultatus lems ES ir jos valstybių narių parodytos pastangos. Komisarė neslėpė, kad jos gimtojoje Rumunijoje iš 8 regionų net 7 laikomi menkai išsivysčiusiais, tad anksti teigti, kad visur juntamas atsigavimas po krizės.
Baisioji migracijos pusė
Pirmininkauti Europos Tarybai šį pusmetį baigianti Italija parodė išskirtinį dėmesį realiai Europos migracijos politikai. Svarstant šį dokumentą, kalbėjo Italijos Vidaus reikalų valstybės sekretorius Domenico Manzione. ES pasienio valstybės jaučia net tris kartus padidėjusį migrantų antplūdį. Vietos gyventojai tuo nepatenkinti. Čia situacija naudojasi mafija, klesti prekyba žmonėmis. Iš Afrikos kontinento nelegaliai gabenami žmonės dingsta, žūsta, turi ištverti baisias tokių kelionių kančias.
Europos Sąjunga turi paisyti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų. Per pastaruosius 15 metų po pirmųjų bandymų parengti bendrą migracijos politiką tebėra atotrūkis tarp praktikos ir deklaruotų principų. Pasigendama net keitimosi gerąja praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimu, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija. Išties realūs migracijos srautai tampa nevaldomi, akivaizdus ir vietos gyventojų priešiškumas, jų baimės ir nuogąstavimai, iškyla pavojus žmogaus teisėms ir laisvei.
Manoma, kad migracija iš Afrikos ir artimųjų Rytų valstybių tik augs. Žmonės juk bėga ir nuo karo. Valstybės, kurios sulaukia didelio migrantų skaičiaus, turi sulaukti ir finansinės paramos. Viduržemio jūroje įvyko daug tragedijų – migrantų ir nuskendo, ir dingo, o gyvieji patyrė siaubą. ES pasienio valstybės turi kilti ne tik iš krizės, įveikti skaudžias jos pasekmes, bet ir tvarkytis su migracija.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite