Pagrindinę Briuselio eglę puošia žaislai „Riga“

Gruodžio 3-4 d. Briuselyje įvyko paskutinė šią kadenciją Europos Sąjungos Regionų komiteto plenarinė sesija. Nuo vasario Regionų komitete dirbs naujos sudėties Lietuvos savivaldos atstovų delegacija. Per 350 Regionų komiteto narių iš 28 valstybių apsvarstė ir priėmė 18 nuomonių (taip vadinamas dokumentas), surengta diskusija su Europos Komisijos nare Corina Cretu, atsakinga už regioninę politiką.

Šių metų kalėdinę eglę Briuselio centre papuošė žaislai su užrašu „Riga“ – taip pristatoma Latvijos, kuri nuo sausio pirmininkaus Europos Tarybai, sostinė.

Malonios naujienos
Nors buvo žvarboka, centrinėje Briuselio aikštėje švieselėmis jau blyksėjo kalėdinė eglė, papuošta žaislais su užrašu „Riga“, būriavosi daugybė ekskursantų. Nuo sausio pirmininkavimą Europos Tarybai iš Italijos perima Latvija, šiai progai skirti ir kalėdinės eglutės papuošalai, pristatantys Latvijos sostinę Rygą. Šalia aptvertos aukštos eglės ant žemės stovi užrašas „Riga“ – jo aukštis būtų žmogui iki pažastų… Netoli eglės – tradicinė prakartėlė su personažais. Tai natūralaus dydžio nendrėmis dengtas tvartas, niekuo nesiskiriantis nuo esamų bet kuriame kaime, tik jis radosi akmenimis grįstoje miesto aikštėje. Vaikštinėja gyvos avys, pastatyti medžiai, paberta kraiko, padėta šieno… Čia nuolat blyksi fotoaparatai.
Septintą kartą Regionų komiteto Europos socialistų partijos frakcija organizavo fotografijų konkursą. Šiemet jo tema „Darbo vietos Europai. Europa už darbo vietas“. Konkurse kviesti dalyvauti 18 metų ir vyresni fotografijos mėgėjai. Džiugi žinia: 2014 metų šio konkurso nugalėtoju pripažintas lietuvis iš Vilniaus Gediminas Tamulynas, 29 metų jaunuolis, kilęs iš Tauragės krašto, mėgstąs keliauti po pasaulį. Jo nuotraukoje – vaizdas iš plieno perdirbimo įmonės.
G. Tamulynui įteikta 2000 eurų vertės fotografijos įranga bei padovanota trijų dienų kelionė į Briuselį dviems. Nugalėtoją apdovanojo frakcijos prezidentas Karl Heinz Lambertz. Antrąją vietą laimėjo fotografas iš Latvijos, trečią – Belgijos atstovas, publikos prizas atiteko Bulgarijos fotografui.
G. Tamulyną pasveikino Europos socialistų partijos frakcijos nariai iš Lietuvos Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, ir šio rašinio autorė.
Kadenciją baigianti lietuvių delegacija Regionų komitete surengė darbo pietus su Lietuvos atstovais Europos Parlamente P. Auštrevičiumi, A. Guoga, G. Landsbergiu ir B. Rope. Aptartas būsimas bendradarbiavimas, susitikimai ir kitokio pobūdžio bendra veikla. Nors naujos sudėties Lietuvos atstovų delegacija Regionų komitete dar galutinai nepatvirtinta, jau aišku, kad tikraisiais nariais ir kitą kadenciją turėtų būti Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Druskininkų – R. Malinauskas, Panevėžio rajono – P. Žagunis, Klaipėdos miesto – V. Grubliauskas, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius (jis, ko gero, bus delegacijos vadovas), populiarus bei pripažintas politikas Regionų komitete. Populiarumu išsiskyrė ir daug metų šiame komitete dirbęs G. Paviržis, kuris nusprendė nebedalyvauti savivaldos rinkimuose.
Regionų komiteto tikrieji ir pakaitiniai nariai delegacijoje išliks, jeigu dalyvaus savivaldos rinkimuose ir gaus Tarybos narių mandatus. Nepasisekus kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose, jų vietas užims kiti partiečiai. Naujo nario skyrimo procedūra trunka pusmetį.
Po gruodžio 3 d. posėdžio, trukusio nuo 15 iki 20 val., buvo surengta iškilminga vakarienė Regionų komiteto kadencijos pabaigos proga.

Plenarinė ES Regionų komiteto sesija.
Autorės nuotr.

Pažintis su naująją Europos Komisijos nare
Stebėtinai konkreti ir dalykiška – tokį įspūdį paliko Rumunijos atstovė, tik nuo lapkričio 1 d. dirbanti Europos Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, Corina Cretu.
Nuo 2006 m. pabaigos, kiek teko dalyvauti Regionų komiteto darbe, į plenarines sesijas nuolat atvykdavo Europos Komisijos narių, atsakingų už įvairias sritis. Po svečių kalbų savo nuomones išsakydavo frakcijų vadovai, po to žodį vėl tardavo svečiai. Kartais po tokios diskusijos užrašams skirtas lapas likdavo tuščias… Šįkart C. Cretu mintys vos sutilpo į kelis puslapius. „Noriu būti miestų ir regionų balsas…“ – kalbėjo apie būsimą penkerių metų darbą C. Cretu, beje, buvusi ir Regionų komiteto narė, ir Rumunijos parlamento narė iš Bukarešto, kuris pagal gyventojų skaičių yra 7 mietas Europos Sąjungoje.
Per 20 metų išdirbusi Rumunijos ir ES institucijose, C. Cretu pripažino, kad „reikia iniciatyvų iš viršaus ir aktyvumo iš apačios“. Jau yra 28 partnerystės susitarimai su valstybėmis, jau patvirtinta 40 programų, jau žinoma, kad, pavyzdžiui, vien užimtumui ir investicijoms numatyta per 350 milijardų eurų europinės paramos, padėsiančios bristi iš krizės, tačiau nebūsią kompromisų dėl darbų kokybės, lėšų panaudojimo skaidrumo ir pasiekto rezultato – tai turi pasitarnauti užimtumui didinti.
Siekis – konkretus: mažinti ekonominius skirtumus tarp valstybių ir siekti naudos žmonėms. 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu kelios ES valstybės narės menkai pasinaudojo finansine parama, nuolat kalbėta apie finansavimo supaprastinimą. Komisarė sutiko, kad biurokratizmo esama daug, projektus būtų paranku teikti internetu. Tačiau biurokratizmo naštą didina ir konkrečios valstybės. C. Cretu šią situaciją palygino su tango – šokti reikia dviese, vadinasi ES ir kiekviena konkreti valstybė narė turi siekti bendro gero rezultato. Europinė parama darbo vietoms kurti, investicijoms skatinti, ko gero, naująjį finansinį etapą gali net padvigubėti, tačiau rezultatus lems ES ir jos valstybių narių parodytos pastangos. Komisarė neslėpė, kad jos gimtojoje Rumunijoje iš 8 regionų net 7 laikomi menkai išsivysčiusiais, tad anksti teigti, kad visur juntamas atsigavimas po krizės.
Baisioji migracijos pusė
Pirmininkauti Europos Tarybai šį pusmetį baigianti Italija parodė išskirtinį dėmesį realiai Europos migracijos politikai. Svarstant šį dokumentą, kalbėjo Italijos Vidaus reikalų valstybės sekretorius Domenico Manzione. ES pasienio valstybės jaučia net tris kartus padidėjusį migrantų antplūdį. Vietos gyventojai tuo nepatenkinti. Čia situacija naudojasi mafija, klesti prekyba žmonėmis. Iš Afrikos kontinento nelegaliai gabenami žmonės dingsta, žūsta, turi ištverti baisias tokių kelionių kančias.
Europos Sąjunga turi paisyti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų. Per pastaruosius 15 metų po pirmųjų bandymų parengti bendrą migracijos politiką tebėra atotrūkis tarp praktikos ir deklaruotų principų. Pasigendama net keitimosi gerąja praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimu, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija. Išties realūs migracijos srautai tampa nevaldomi, akivaizdus ir vietos gyventojų priešiškumas, jų baimės ir nuogąstavimai, iškyla pavojus žmogaus teisėms ir laisvei.
Manoma, kad migracija iš Afrikos ir artimųjų Rytų valstybių tik augs. Žmonės juk bėga ir nuo karo. Valstybės, kurios sulaukia didelio migrantų skaičiaus, turi sulaukti ir finansinės paramos. Viduržemio jūroje įvyko daug tragedijų – migrantų ir nuskendo, ir dingo, o gyvieji patyrė siaubą. ES pasienio valstybės turi kilti ne tik iš krizės, įveikti skaudžias jos pasekmes, bet ir tvarkytis su migracija.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Itin slaptas detektyvas Šilutės rajono savivaldybėje

2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko… Lyg ir buvo susirinkusi ši komisija. Kadangi jos pirmininkė Diana Andrijauskienė nuo rugsėjo 17 d. turi nedarbingumo pažymą, komisijai vadovaus Birutė Ačienė, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ teisininkė. Tą pasakė Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Judita Subačienė, kadangi D. Andrijauskienė serga, komisijai vadovaus B. Ačienė, su žiniasklaida irgi bendraus B. Ačienė. Kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Rasa

Rytoj, rugsėjo 22 d., – Tarptautinė diena be automobilio

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. O 2000 m. ji jau vyko 760-yje Europos miestų. 2001

Geliniai priauginimai privers jus visam laikui atsisakyti akrilo

Tik nedaugelis dalykų man teikia didesnį pasitenkinimą ir atpalaiduoja labiau nei kelionė į nagų saloną, kad galėčiau pasidaryti naujus akrilinius nagus. Tai smulkmenos, kurių laukiu su nekantrumu, ir kurios daro jį tokį mielą. Nuo nagų lako spalvos pasirinkimo iki nagų apdirbimo įrankių išlyginančio nagų nelygumus, burzgimo garso ir, žinoma, išėjimo su šviežiai dengtais nagais, kuriais galėsiu baksnoti, baksnoti, baksnoti į kiekvieną paviršių, pro kurį praeisiu. Paskui ateina ne tokia džiuginanti dalis, pavyzdžiui, nagas lūžta per pusę arba visiškai nulūžta; skausmingas

Rytoj į pamokas sugrįžta Usėnų mokyklos mokiniai

Dėl COVID-19 užkrato plitimo kurį laiką buvo uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla. Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė informavo, kad ši mokykla atnaujina darbą, mokiniai rytoj sugrįžta į klases. „Blogai, nes daugelyje mokyklų izoliavosi ir mokinių, ir darbuotojų. Praėjusią savaitę rajono švietimo įstaigose nustatyti 53 nauji susirgimo atvejai. Nerimą kelia Šilutės Žibų pradinė mokykla, kur izoliavosi šeši klasių komplektai“, – situaciją švietimo įstaigose apibūdino vedėja. Yra ir gera žinia. Šiais mokslo metais į mokyklas atėjo 15 mokinių

Taip pat skaitykite