Pagirkime tikrus šeimos vyrus

Penktadienis, lapkričio 17-oji, Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių skyriaus darbuotojoms buvo sunki diena: prieš pietus specialistės išskubėjo į Lapalius, kur tris vaikus auginanti motina buvo neblaivi: policijos alkotesteris rodė 3,62 prom. girtumą, tėvas įpūtė 1,17 promilės. Iš neblaivių tėvų teko paimti 3 vaikus.

Indra Pranaitienė Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovauja 22 metus.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Yra ir gera žinia: Pamario krašto šeimos noriau ima globoti svetimus vaikus, įsivaikina.
Lapkričio 20-oji – Vaiko teisių konvencijos diena. Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, kurios pamatinis principas – pripažinti, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Svarbiausia – vaiko prigimtinė teisė augti šeimoje, teisė turėti tėtį ir mamą, poilsio ir žaidimų, ugdymą, galimybę reikšti savo nuomonę, būti apsaugotam nuo smurto ir patyčių.
Šios datos švente nepavadinsi. Greičiau tai priminimas, kaip turėtų būti.
Būna net seksualinės prievartos
22 metus Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti Indra Pranaitienė kalbėjo, kad šiuo metu viešumoje plačiai aptarinėjama seksualinio priekabiavimo tema – tik viena iš smurto rūšių. Kai prabyla suaugusieji, nelieka nuošalyje ir vaikų patiriama seksualinė prievarta, galima tikėtis įstatymų keitimų, kitokio visuomenės požiūrio į smurtą. Sunku vertinti, kodėl apie patirtą seksualinę prievartą, priekabiavimą pasakojama po tokių įvykių prabėgus nemažai metų.
„Žmogus subręsta tai pasakyti, turi tvirtybės tai paviešinti, nes žino, kad sulauks įvairių vertinimų, atsiliepimų. Tai tikrai nėra lengvas žingsnis. Kiek žmogus su tuo slegiančiu akmeniu širdyje gyvens, kiek ištylės, priklauso nuo daugybės aplinkybių. Juk kažkada pažemintas, paniekintas žmogus kurs šeimą, augins savo vaikus. Toji savyje nešiojama paslaptis gali labai pakeisti asmeninį gyvenimą, šeimos santykius“, – kalbėjo I. Pranaitienė, įsitikinusi, kad rajone šiemet užfiksuoti nors tik 3 seksualinės privartos atvejai jau yra rimtas signalas.
Seksualinę prievartą patyrusiam vaikui tai atsiliepia visam likusiam jo gyvenimui. Yra tokių vaikų ir mūsų rajone. „Jų gyvenimas tikrai sudėtingas. Pagalbos reikia ne tik jiems, bet ir jų šeimoms. Seksualinę prievartą patyrusių vaikų šeimose paprastai būta problemų – nepriežiūros, girtavimo, nesugebėjimo auklėti vaiką ypač paauglystėje, tėvams trūksta socialinių įgūdžių. Arba vaikui viskas leista ir nebuvo jokios kontrolės, arba, kartą laiku negrįžus į namus, jo niekur nebeišleidžia, baudžia. Toks perdėtai griežtas elgesys su vaiku skatina priešinimąsi, maištavimą. Svarbu ir tai, kad bijoma kreiptis į specialistus patarimo, pagalbos. Pastebime, kad dar vengiama socialinių pedagogų, psichologų, net tam tikros srities gydytojų pagalbos. Žinoma, alkoholis ir čia prisideda. Tačiau negalėčiau teigti, kad tik vyrai seksualiai išnaudotų sugyventinių dukras. Rajone pasitaiko artimų žmonių, pažįstamų seksualinio smurto. Po to labai sunku atkurti vaiko pasitikėjimą žmonėmis, reikia visų specialistų sutelktos pagalbos. Labai svarbu, kiek vaiko šeima ir pats vaikas priima tą pagalbą. Šeima turi suvokti tokios situacijos svarbą, kad vaiko patirtas smurtas jį sugniuždė ir sugriovė būsimo jo gyvenimo pamatus. Dažnai nesuvokiama, kokia žala padaryta vaikui. Ypač jeigu vaikas yra paauglystės amžiaus. Jeigu 13-14 metų mergaitė lytiškai santykiauja su 19 metų vaikinu, esą tai normalu, jis yra jos draugas. Šeima neįvertina nei įstatymiškai, nei psichologiškai tokios situacijos padarinių. Mums tenka ilgai tokiai šeimai aiškinti, kad suprastų“, – pasakojo I. Pranaitienė.
Vaikai yra abiejų tėvų
I. Pranaitienė ilgai kalbėjosi telefonu. Vyras klausė, ką daryti, kai buvusi žmona neleidžia bendrauti su vaiku, nors teismas yra patvirtinęs susitikimų su vaiku grafiką, vaiko motina jo nesilaiko.
„Ir tėvas, ir motina, net jeigu jie kartu negyvena, turi vienodas teises į savo vaiką ar vaikus. Yra nustatomas susitikimų su vaiku grafikas, net kai vaiko gyvenamoji vieta yra su motina. Grafiką sudaro ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje, jeigu tėvai su tuo sutinka, tačiau grafiką gali nustatyti ir teismas. Nustatomos valandos, savaitės dienos, šventės, atostogos ir visa kita, taip pat kas ir kur vaiką pasiima, kur sugrąžina. Jeigu nesilaiko geranoriškai sudaryto grafiko, jį nustato teismas, į kurį kreipiasi vienas iš tėvų. Mes dalyvaujame teismo posėdyje, teikiame savo išvadą. Pasitaiko, kai viena iš šalių teismo nustatyto grafiko nesilaiko. Gali būti pasikeitusi gyvenamoji vieta, dar kitokios pateisinamos aplinkybės. Tačiau gali būti ir kerštaujama, piktybiškai neleidžiama vaikui matytis su vienu iš tėvų. Tarkim, dabar tėvas nemoka vaikui alimentų, motina ir neleidžia matytis su vaiku. Alimentų mokėjimas ir bendravimas su vaiku – du skirtingi dalykai. Jeigu tas buvęs sutuoktinis girtauja, nesaugi aplinka, žinoma, tai gali keisti minėtąjį grafiką, tačiau jokiu būdu ne kerštavimas, ne siekimas įskaudinti vaiko tėvą (motiną) tyčia neleidžiant matytis su vaiku. Alimentų gali nemokėti netekęs darbo, dėl kitų aplinkybių“, – aiškino I. Pranaitienė skambinusiam tėvui. Jam patarė: kai vaiko motina nesilaiko teismo patvirtinto bendravimo su vaiku grafiko, reikia kreiptis į antstolius, kurie vykdo teismo sprendimus ir kontroliuoja tokių sprendimų vykdymą. Žinoma, antstolių paslaugos yra mokamos. Susitarti geruoju Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra naudingiausia visoms pusėms – vaikui, jo tėvams ir šiam skyriui, ieškančiam išeities.
„Per metus skyrius sudaro po keliolika tokių bendravimo su vaiku grafikų. Ir vaikas laimingesnis, kai tėvai, net ir negyvendami kartu, dėl jo sutaria, vaikas netraumuojamas, jaučiasi laimingesnis, nes jam ir motina, ir tėvas yra brangiausi žmonės. O nesutarimai, pykčiai, barniai traumuoja vaiką“, – sakė Vaiko teisių skyriaus vadovė I. Pranaitienė, dar kartą akcentavusi žinią tėvams – jų vaikai yra ir visą gyvenimą bus abiejų.

Statistika
Šiuo metu Šilutės rajone yra 266 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 487 vaikai. Per metus šių šeimų sąrašą papildė 34 tokios šeimos, iš jo išbrauktos 35.
Šiais metais rajone 77 vaikai patyrė prievartą, iš jų 3 – seksualinę, 25 – fizinę, 47 – psichologinę. Rajone yra globojami 193 vaikai: 108 – šeimose, 12 – šeimynoje, 73 – globos įstaigose. Šiemet 31 vaikui buvo paskirta globa, tačiau net 24 vaikams – valdiškuose globos namuose.
Gera žinia: 6 vaikams, kurie augo vaikų globos namuose, pavyko surasti kitokius namus – jie išvyko gyventi į globėjų ir įtėvių šeimas. Dar dėl 4 vaikų yra pradėti teisminiai procesai, tikėtina, kad vaikai bus įvaikinti.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai šiais metais gavo 2423 prašymus, siūlymus, skundus dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. Dėl minėtų reikalų skyriaus atstovai dalyvavo 196 teismo posėdžiuose ir teikė išvadas, parengė 177 teikimus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, 473 kartus lankėsi šeimose.

Pagyros vyrams
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, šiemet rajone per 80 vaikų po skyrybų liko gyventi su motina, 8 – su tėvu. Anot I. Pranaitienės, gal prieš 10 metų su tėvais gyventi vaikų nelikdavo. Dabar yra gerų pavyzdžių, kai tėvai, pasilikę auginti vaiką, tą daro nepriekaištingai. Motinų likimas – įvairus: išvažiuoja į užsienį, girtauja, smurtauja.
„Yra pavyzdžių, kai vaiką auginti pasilikęs vyras po skyrybų susiranda gerą moterį, tvarkingai gyvena. Tačiau yra ir vienišų tėvų, kurie vieni augina savo vaikus, tą darydami puikiai. Šia tema norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną malonų faktą – pažiūrėkite, kiek Šilutės gatvėmis vežimėliuose vaikus vežioja vyrai. Anksčiau to nebuvo! Gal tai jų tėvystės atostogos, gal taip jie rūpinasi žmonos poilsiu. Tai labai gerai, kai vaiką augina abu sutuoktiniai. Matau net su vežimėliais po du vyrus, einančius ir besišnekučiuojančius. Tai labai geros permainos. Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus. Vyrų reikia mokyklose, net ir mūsų skyriuje. Juk jau retėja skirstymo į vyriškus, moteriškus buities darbus. Vyrai būna šalia gimdančių žmonų, kartu dviese vyksta pas gydytoją vaikui susirgus, kartu parduotuvėje perka drabužėlius, žaislus, vyksta ir su vaikeliu į keliones. Džiugu ir smagu tai matyti!“, – negailėjo pagyrų I. Pranaitienė ir vyrams.
Pokalbį Vaiko teisių skyriaus vadovė užbaigė priminimu šeimoms: vaikui jos nepakeis niekas, net jeigu tėvai ir girtauja, nesirūpina vaiku, jis norės ir gyvens viltimi būti tik su jais.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios